BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žiemiškas gruodis girioje

Rudeniui pereinant į gruodį prasidėjusi žiema gamtą užgriuvo visa savo rūstybe. Tačiau po pirmųjų žiemos smūgių dar vis atrodė, kad tai tik trumpalaikis greitai pasibaigsiantis šalčio bei sniego antplūdis. Tačiau neatlyžtant šalčiams ir krituliams, sniego danga prieš gerą savaitę išaugo beveik iki keturiasdešimties centimetrų storio. Tiesa, vėliau kiek suslūgo nuo savo svorio, tačiau, po nesenos lijundros pasidengė iki trijų milimetrų storio ledo šarvu.

Lengvesni gyvūnai - kiškiai, lapės, kiaunės, voverės - dabar keliavo neklimpdami, tačiau kanopiniams žvėrims nuo jų kūno svorio lūžtantis ledas tik apsunkino judėjimo sąlygas. Todėl elniai, stirnos ir šernai tapo nejudrūs ir vaikšto tik tenkindami būtiniausius mitybos poreikius. Jų būtį lengvina bent tai, kad trumpalaikio atodrėkio banga aplenkė Karšuvos girią ir sniegas išliko purus, taigi ir lengvai atkasamas kanopomis ieškant maisto.

Neseniai lankantis rezervate pastebėta, kad šernai, maitindamiesi noriau kasa sniegą po eglių lajomis, kur krintančius ir čia pat šąlančius lietaus lašus sulaikė tankios šakos ir sniego paviršius išliko be ledo.

Vis dėlto žiema jau pareikalavo aukų. Eglyne aptikta kritusi šiųmetė stirna bei paupio slėnin atklampojęs ir čia nusibaigęs šerniukas. Abu žvėrys tarp savo bendraamžių atrodė kaip neūžaugos ir matyt todėl kovą dėl išlikimo pralaimėjo pirmieji. Po pirmųjų tokių gamtos ženklų nejučia prisimeni 1995-1996 metų atšiaurią bei nepaprastai ilgai užsitęsusią žiemą. Tuomet kas antra girios stirna nesulaukė gamtos atbudimo meto. Šernai irgi nukentėjo smarkiai ir kai kurie gyvi išlikę vos laikėsi ant kojų.

Tačiau ir šis ramybės metas ne vien tiktai niūrus. Kelių kilometrų Viešvilės paupio ruože po pakrantės ledo atbrailomis ir virš vandens iškilusių medžių šaknimis slapstėsi pora žiemoti pasilikusių karetaičių. Šie paukščiai ne visi palieka rezervatą net atšiauriausią žiemą. Žemupio ir vidurupio, esančių rezervate, atkarpoje kasmet suskaičiuojama iki keleto šių gyvūnų. Pro debesis prasismelkusios saulės nušviestame paupio eglyne pasigirdo jerubės giesmė. Pradžiugino po kelių metų pertraukos vėl pastebėtas vandeninis strazdas. Žiemoti iš šiauresnių kraštų atskrendantis sparnuotis gana patikliai prisileido žmogų ir pakilo skristi prisiartinus per keletą žingsnių. Kiek atsitraukus nuo vagos, paukštis sugrįžo ant upelio viduryje kyšančios ledo salelės ir netrukus braidydamas po seklų vandenį ėmė maitintis. Jau daugiau nei mėnuo upelis nepasipildo nauju vandeniu ir dėl to gerokai nusekęs. Tai labai palengvina šio sparnuočio maitinimosi sąlygas ir dugne esančius gyvūnus daug kur gali rinkti net giliau nepanerdamas po vandeniu. Dažniausiai žiemą prie Viešvilės aptinkami vos vienas kitas paukštis ir tik kartą žiemojo net penki vandeniai strazdai.

Berašant šias eilutes, gruodžio 30-osios pavakare, po ištisai kritusio sniego, bendras jo sluoksnis pasiekė šešiasdešimt penkis centimetrus. Vien paskutinę parą prisnigo apie trisdešimt centimetrų.

Algis Butleris

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras