Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos specialistai kasmet vykdo žiemojančių šikšnosparnių apskaitą, tikrina jų buveines, fiksuoja žiemojimo sąlygų kokybę. Stebėsena vykdoma labai atsargiai, kad nepažadintų šių retų gyvūnėlių.
Šikšnosparniai žiemavietėse pasiskirstę labai netolygiai. Apie 20 europinių plačiaausių (lot. Barbastella barbastellus) šikšnosparnių aptikta Pavilnių regioniniame parke esančio bunkerio ventiliacinėje angoje. Sienų giliuose plyšiuose aptiktos 5-7 šikšnosparnių grupelės, bet jų rūšies nustatyti nepavyko. Kituose aplankytuose bunkeriuose aptikti pavieniui žiemojantys šikšnosparniai. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėti įvairių svarstymų apie geriamojo vandens kokybę ir siūlomus įsigyti filtrus jam gerinti. Todėl nemažo susidomėjimo sulaukė praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos surengtas seminaras „Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių trūkumas”. Jo dalyvius specialistai supažindino su šalies požeminio vandens išteklių chemine sudėtimi, viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybe, taip pat buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduriama naudojantis vandeniui gerinti skirtais filtrais. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Po 2010 m. praūžusio škvalo pasigrožėti griovoje riogsančiais konglomeratų luistais lankytojams tapo dideliu iššūkiu: prasibrauti pro medžiais užverstą praėjimą susigundydavo tik ekstremalesnių nuotykių mėgėjai. 2011 m. nutarta atidengti paslaptingąjį atodangos veidą, panaudojant lėšas, gautas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Kai perskaitė klausimus, Tadas atidėjo jų atsakinėjimą po to, kai bus nuveikta kita - malonesnė veikla. Žurnalistai dažnai uždavinėja tuos pačius klausimus, kartais net specialiai pritempinėja atsakymus prie savo iš anksto susidarytos nuomonės ir norimos gauti informacijos. Kai kas susipranta, mūsų nebevargina, ir parašo straipsnius tiesiog susirinkę informaciją internete, nes jos ten pakankamai. Kalbėti tą patį per tą patį atsibosta. Žiūrėti ar skaityti - irgi. Labai retai kam nors išties įdomu, ką žmogus nori pasakyti savo gyvenimo būdu, kas jam pačiam atrodo svarbu. Tadas dažnai gauna pasiūlymų vesti paskaitas, filmuotis televizijoje, bet… tokiu atveju kviečia žmones atvykti pas save ir bendrauja su jais kaip su žmonėmis. Jei šie nesutinka, nukreipia pas panašiai gyvenančius draugus, kuriems patinka filmuotis, vesti paskaitas ir panašiai. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Išskirtinis zebro bruožas - dryžiai - nuo seno buvo populiari mokslininkų diskusijų tema. Vengrijos ir Švedijos tyrėjai skelbia radę jų kilmės paaiškinimą. Jų teigimu, dryžiai atsirado tam, kad nubaidytų gyvūno kraują siurbiančias muses, rašoma BBC.co.uk.
„Journal of Experimental Biology” žurnale mokslininkai rašo, kad siauri dryželiai zebrus padaro „nepatraukliais” musėms. Paslaptis slypi tame, kaip dryžuotas raštas atspindi šviesą. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Kadangi viešojoje erdvėje informacija apie genetiškai modifikuotus organizmus yra labai paklausi, jos sraute kartas nuo karto pasitaiko ir netikslumų, ir neteisingų interpretacijų.
Aplinkos ministerija pažymi, kad ligi šiol nėra išdavusi nei vieno leidimo ar sutikimo Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus. Kaip sakė ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja Odeta Pivorienė, paraiškas leisti auginti tokius augalus eksperimento tikslais buvo pateikusi Švedijos bendrovė „Monsanto Crop Sciene” ir Vokietijos chemijos koncerno „BASF” tyrimų padalinys „BASF Plant Science” 2006-2009 metais. Tačiau leidimai nebuvo išduoti. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Netrukus knygynų lentynas turėtų pasiekti gamtininko Jono Augustausko parengtas leidinys „Varliagyviai ir ropliai”. Pasak leidinio autoriaus, būdami gamtoje žmonės dažniausiai pastebi paukščius, jais žavisi, o apie tolimus jų protėvius - varliagyvius ir roplius žino labai nedaug. Dėl to neretai apie šiuos gyvūnus sklinda prietaringomis baimėmis pagrįsti prasimanymai. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pastatytos naujos, erdvios rinkinių saugyklos, sutalpinsiančios kasmet vis daugėjančius eksponatus.
Eksponatų muziejuje kasmet vis daugėja, tad specialistai džiaugiasi, kad dabar nereikės sukti galvų, kur juos saugoti. Be to, planuojama kaupti ir daugiau moksliniams tyrimams reikalingos medžiagos, praneša LTV naujienų tarnyba. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Lietuvos dvidešimtmečių kartos jaunuoliai, gimę 1991-1993 m., kaip ir jų bendraamžiai iš kitų Europos valstybių, kviečiami kurti video vizijas apie darnų vystymąsi ateityje, apie galimus svarbiausių aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdus ir dalyvauti Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtame video darbų konkurse „1992-ųjų karta”. Darbus reikia pateikti iki balandžio 2 dienos. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Neries regioniniame parke pastebėtas retas paukštis - vandeninis strazdas (Cinclus cinclus). Kad ir kaip neįprastai skambėtų, šis paukštis iš šiaurės kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti.
Vandeninio strazdo gimtinė - šiaurės kraštai (jis yra norvegų nacionalinis paukštis). Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Vandeninis strazdas yra maždaug varnėno dydžio, tamsiai rudos spalvos su ryškiai balta krūtine ir trumpa uodega. Dėl specifinės išvaizdos, jis nesupainiojamas su kitų rūšių paukščiais. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Neseniai žurnale „Veidas” pasirodęs straipsnis apie brangiai kainuojančius nykstančių gyvūnų rūšių apsaugos projektus suteikė peno pamąstymams ne vienam šalies piliečiui. Kiek Lietuvoje kainuoja gamtosauga, kam ji reikalinga ir kas iš tiesų už ją moka - rubrikoje „Problemos ir aktualijos” svarsto Liutauras Raudonikis.
Tradiciškai žurnale plėtojama daug diskusijų susilaukianti medžioklės tema. Kokia ji buvo prieš 30-40 metų - tarybiniais laikais, kuriuos dažnas jaunas žmogus laiko tamsiais ir gūdžiais, pasakoja patyręs medžiotojas Algimantas Kamičaitis.
Savo nuomonę apie šiandieninę medžioklę ir stirnų reikalus toje pačioje rubrikoje „Problemos ir aktualijos” dėsto Romualdas Barauskas. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Bernas, vasario 3 d. Mažinant šiltnamio dujų emisiją, Šveicarijos mokslininkai siūlo ūkininkams sodinti tuopas. Jų skaičiavimais, vienos karvės išskiriamoms šiltnamio dujoms neutralizuoti reikia 50 tuopų. Šveicarijoje daugiau kaip 10 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą patenka iš žemės ūkio.
Ciuricho federalinio technologijų instituto mokslininkai rado sprendimą, kaip neutralizuoti žemės ūkio išskiriamą dujų emisiją - jie siūlo ūkiuose sodinti tuopas. Apie galimybę pasitelkus medžius Šveicarijos žemės ūkį „išlaisvinti” nuo šiltnamio dujų emisijos pasakoja Šveicarijos naujienų portalas swissinfo.ch. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Akmenės kraštas garsėja savo atodangomis, ir ne tik Juros geologinio periodo. Ar gyveno žmonės Ventos krašte dar prieš ledynmetį, prieš 35 000-70 000 metų? Tiesioginių įrodymų nėra, bet tai labai įmanomas dalykas. O kokie gyvūnai tuo metu čia ganėsi ar medžiojo tuos, kurie ganosi? Tai mamutai, taip pat ne ką mažiau egzotiški gauruotieji raganosiai, buvo mūsų kraštuose ir šiaurės elnių, poliarinių lapių, žinoma, vilkų, taip pat kitų gyvūnų. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijai skirtu ryšiu - vadinamąja karštąja linija - gyventojai vis aktyviau pranešinėja apie galimus statybos reikalavimų pažeidimus. Per praėjusius metus buvo gauti 404 tokie pranešimai - 122 daugiau negu 2010 metais. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Žinduoliams prireikė 24 milijonų kartų, kad jie evoliucionuotų nuo pelės iki dramblio dydžio, atskleidė tyrimas. Tačiau gyvūnų mažėjimas yra daug greitesnis procesas. Tam, kad gyvūnas iš didelio taptų nykštukiniu, užtenka apie 100 tūkst. kartų,rašo telegraph.co.uk.
Tyrimą, skelbiamą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences”, atlikę mokslininkai studijavo 28 žinduolių grupes, tarp kurių buvo drambliai, primatai ir banginiai. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
©Emily Baird/PLoS ONE
Susisukęs mėšlo rutuliuką, vabalas skarabėjas (liaudiškai - mėšlavabalis) ritina jį kuo toliau nuo šito gėrio sankaupos, kad savo „lobį” užkastų, o vėliau - … sušlamštų. Tiesa, ritinimo proceso metu skarabėjai atlieka mįslingą ritualą - užsilipa ant rutuliuko ir ima suktis ratu. Šio šokio esmę išsiaiškinti pavyko Švedijos biologams. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
©awsome-eli.blogspot.com
Kodėl ne taip jau ir paprasta priploti įkyrią musę pirmu mėginimu? Nes musės - velniškai akrobatiškos. Nelyginant Neo iš filmo „Matrica”. Plika akimi tai pamatyti neįmanoma. Tačiau itin didele sparta filmuojančios vaizdo kameros atveria ir beviltiškai lėtam žmogaus suvokimui nepasiekiamą musės judesių pasaulį. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Išskyrus pasakas, pasaulyje niekur nėra žinduolių su sparnais. Tai irgi paaiškina evoliucijos teoriją.
Tai vienas iš kreacionistų mitų, kalbant apie evoliuciją kaip apie mokslą. Tačiau tai visiškai klaidingas teiginys - yra daug atradimų ir eksperimentų, kurie galėjo paneigti evoliuciją, tačiau to nepadarė, mat jie tik patvirtino evoliucijos teoriją. Apie evoliucijos mokslo pagrįstumą kalba dar ir tas faktas, jog šios teorijos nepavyko paneigti jau pusantro šimtmečio, praėjusio nuo Darvino teorijos paskelbimo. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Bendrovė „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras”, eksploatuojanti Kazokiškių sąvartyną, pateikė 2011 metų aplinkos kokybės stebėsenos ataskaitą.
Nustatyta, kad požeminis vanduo, kuris buvo užterštas dėl šioje vietoje buvusio Elektrėnų sąvartyno, pamažu valosi, jo kokybė gerėja. Prieš 2-3 metus nitratų kiekis požeminiame vandenyje buvo 63 mg/l, o šiuo metu jų kiekis tesiekia 23 mg/l., tai yra tarša sumažėjo beveik tris kartus. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Sausio pradžioje dvi Bulgarijos kompanijos įrengė pirmąsias saulės energijos elektromobilių įkrovimo stoteles šalies sostinėje Sofijoje. Tokių stotelių veikimo principas gana paprastas - naudojamos saulės baterijos, sugeriančios jos energiją. Įkrova vyksta specialaus modulio pagalba. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Kas buvo pirmieji mūsų planetos gyventojai ? Kas pradėjo evoliuciją, kurios pasekoje atsiradome mes ir kas tie mūsų proproproseneliai, kuriems turime būti dėkingi už žaliuojančią žolę, žydinčias gėles, skraidančius drugelius ar skanų karvės pieną? Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Pastaruoju metu ledui užtraukus vandens telkinius, šių metų sausio 29 d. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija surengė reidą Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimams išaiškinti. Pirmasis ledas sutraukė daug žvejų mėgėjų iš kurių kai kurie bandė ir neteisėtu būdu pasigauti žuvų, t. y. naudojo masalui žuvelę (nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama naudoti masalui žuvelę), naudojo daugiau kaip 4 mėgėjiškos žūklės įrankius. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Susivienijimo Žali.lt organizuotas konkursas „Gelbėkime kaštonus” paskelbė garbingas prizines vietas užėmusias mokyklas ir darželius. Praėjusių metų spalio pabaigoje paskelbto konkurso organizatoriai iki gruodžio pabaigos iš daugiau nei 40 Lietuvos mokyklų ir lopšelių - darželių sulaukė šimtų nuotraukų. Jose vaikai ir paaugliai demonstravo, kaip prisidėjo prie akcijos - vieni vedė pamokas, kiti organizavo lapų grėbimo talpas, treti kūrė kompozicijas ar piešė priešinius. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patikslino Atliekų tvarkymo taisykles, kurios buvo patvirtintos 1999 m., ir nustatė terminą, per kurį atliekas surenkanti ir vežanti įmonė tas surinktas atliekas turi pristatyti į jų apdorojimo įrenginius. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Jaunoji menkės sesuo ir didžiausia žvejų mėgėjų gaudoma žuvis vasario mėnesį yra vėgėlė. Tai pati mistiškiausia ir keisčiausia žuvis mūsų krašte. Gaudoma tik vėlyvo rudens ir žiemos metu. Šaltą vandenį mėgstanti ir vasaros metu net nesimaitinanti plėšrūnė iš pažiūros yra tingi, nerangi ir lėta. Tačiau vėlyvą rudenį, nusileidus saulei ir pučiant šiaurės vėjui, kai dargana smelkia kiaurai ir visa, kas gyva, slepiasi nuo blogo oro, vėgėlė pakyla į medžioklę. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Homeopatija - tai gydymo būdas, kurį XVIII a. pabaigoje pasiūlė vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas. Pavadinimas „homeopatija” kilęs iš graikų kalbos: homeo (panašus) ir pathos (kentėti). Pavadinimas atskleidžia vieną pagrindinių homeopatijos principų - gydyti reikia tuo, kas sukelia negalavimą. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Įdomu tai, kad visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai - ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas. Įspūdingą kraštovaizdį čia sudaro ne tik piliakalniai, bet ir kalvos, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su savo skardžiais. Slėnyje yra saugoma nemažai archeologinių vertybių, pavyzdžiui, Kernavės kapinynas, Kernavės senovinė gyvenvietė ir kt. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Tado Trinkūno nuotrauka (iš eFoto.lt)
Žuvinto ežere sparnuočių dabar, viduržiemį, labai nedaug. Vandens paukščiai išskridę, o iš pašalių užskridusiai javinei lingei, strazdams, šarkoms ar varnai nelabai yra ką veikti ledo, sniego ir tik tyliai šnarančių nendrynų apsuptyje. Betgi yra viena ežero sparnuočių rūšis, bene labiausiai ištikima ežero nendrynams, nepaliekanti jų ištisus metus ir labai įdomi - ūsuotoji zylė. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Vasario 2-oji - Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių apsaugą. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
Šeštadienį, 2012 m. sausio 28 d., Į Utenos Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją paskambinusi moteris susirūpinusiu balsu pranešė, kad su draugėmis nutarusios pasigrožėti tikros žiemos vaizdais ir bevaikščiodamos po Skaistašilio mišką, esantį prie pat Utenos, rado į kilpą įkliuvusią stirną. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
