BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisoms

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis “siekiama apsaugoti visų elektros vartotojų interesus, užkertant kelią elektros kainų šuoliui bei užtikrinant darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtrą”.

2011-2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis prašymų yra susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW vystymu. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. leidimų plėtrai. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintos saulės elektros energijos supirkimui reiktų papildomai 90 mln. litų kasmet ir visiems elektros energijos vartotojams kaina išaugtų iki 5 centų už kilovatvalandę.

Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios vystymo plėtrą. Asmenims, jau valdantiems veikiančias saulės elektrines, veiklos sąlygos nesikeis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiuo metu nebaigtų projektų vystytojams yra numatytas Įstatymo įsigaliojimo nuostatų atidėjimas. Asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki Įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję realiai įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Kiti asmenys, nepradėję įgyvendinti projektų ir dėl pasikeitusio leidimų išdavimo reglamentavimo patyrę tiesiogines su elektrinės projekto vystymo išlaidas, turės teisę kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo nustatyta tvarka.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtraukti mažąsias elektrines į suminę siektiną saulės elektrinių galią ir nustatyti, kad pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas galias (500 MW - vėjo elektrinėms, 10 MW - saulės elektrinėms, 141 MW - hidroelektrinėms, 355 MW - biomasės elektrinėms), būtų stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas aukcionuose ir paraiškų dėl naujų elektrinių prijungimo priėmimas.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnybos informacija

—–

Dėl Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų ir jų įgyvendinimo

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr. 13-129-01) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Nr. 13-130-01) projektus (toliau - Įstatymų projektai), kurie sukėlė visuomenėje didelį nerimą.

Pabrėžiame, kad Energetikos ministerija kartu su Įstatymų projektais teikiamame Vyriausybės nutarimo projekte siūlo Lietuvos Respublikos Seimui inter alia Įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, nesilaikant privalomų teisėkūros taisyklių, neįvertinus teisiniais, ekonominiais ir socialiniais aspektais, nesuderinus teikiamų Įstatymų projektų su kitomis valstybės institucijomis, neatsižvelgiant į LR teisingumo ministerijos ir visuomeninių organizacijų teiktas pastabas.

Pasirašančių asociacijų nariai reiškia susirūpinimą, kad:

• Pasirinktas būdas ginti visuomenės interesus padarys didesnę žalą nei deklaruojama nauda, sukels sumaištį visuomenėje.

• Įstatymų pakeitimai apima visas atsinaujinančios energetikos sritis ir stabdo bet kokios atsinaujinančios energetikos plėtrą. Įstatymo pakeitimas daugiausia palies smulkųjį atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių.

• Atgaline tvarka priimti Įstatymų projektai pakirs pasitikėjimą valstybės teisiniu stabilumu ir turės ilgalaikės žalos valstybės investicinei aplinkai, įvertinus numanomą tarptautinį žalos investuotojams rezonansą.

• Įstatymų projektai parengti nesilaikant privalomų teisėkūros taisyklių, nesuderinti su galiojančiais įstatymais, reglamentuojančiais veiklą energetikos sektoriuje, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatoms, o ūkinės veiklos laisvę atgaline tvarka ribojančios nuostatos pažeidžia esminius teisinės valstybės principus.

• Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikti numanomo elektros energijos kainos didėjimo skaičiavimai nėra objektyvūs, pateikti neatlikus detalaus ekonominio vertinimo:

a. Viešojoje erdvėje eskaluojamą riziką, kad artimiausiu metu instaliuotų saulės elektrinių suminė galia pasieks 500 MW ir tai pakels kainą vartotojams 5 cnt., reikėtų vertinti tik kaip teorinę. Tokios apimties instaliacijos kainuotų daugiau nei 2 mlrd. litų - bankinis sektorius iš viso nelinkęs finansuoti tokių projektų, to įgyvendinimui keli tūkstančiai instaliuotojų turėtų dirbti kiekvieną dieną dvejus metus.

b. Nevertinama lėšų, gaunamų per mokesčius, įtaka biudžetui. Lėšos, gautos už pagamintą elektros energiją visu jėgainės eksploatacijos laikotarpiu, bus išleidžiamos vidaus rinkoje.

c. Nevertinama, kad saulės elektrinės užprogramuotos dirbti mažiausiai 30 metų, todėl pasibaigus 12 metų skatinimo laikotarpiui, saulės energija bus parduodama rinkos kaina.

• Įstatymo projektas Gamintojams atgaline tvarka nustato neprotingus, nesąžiningus reikalavimus, kurie objektyviai nėra įgyvendinami, įstatymo projekte numatyta nuostolių kompensavimo tvarka nėra skaidri ir sudaro sąlygas galimai korupcijai.

• Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas atgaline tvarka, pritaikant šiuo metu jau vykdomos veiklos ribojimus, tūkstančiams investuotojų suteiks teisę reikalauti iš valstybės atlyginti patirtus milijoninius nuostolius, visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Išankstiniais skaičiavimais bendra ieškinių suma siektų 500 mln. litų.

Atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai turi reikiamų žinių ir gebėjimų visapusiškai prisidėti rengiant teisiškai ir ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus teisinės aplinkos tobulinimui, ieškant visiems socialiniams partneriams priimtino kompromiso, tačiau bet kokie vienašaliai sprendimai, grubiai pažeidžiantys investuotojų teisėtus lūkesčius, privers imtis visų įmanomų nacionalinių ir tarptautinių teisinės gynybos priemonių, siekiant valstybės finansinių įsipareigojimų restitucijos ir visiško neteisėtais valstybės veiksmais sukeltų nuostolių atlyginimo. Teisminio bylinėjimosi procesas dar labiau supriešins visuomenę, padarys dar didesnę žalą atsinaujinančiai energetikai.

Pasirašančių asociacijų nariai aiškiai suvokdami, kad nevaldoma saulės jėgainių plėtra tolesnėje perspektyvoje gali pakenkti alternatyvios energetikos plėtrai, siūlo:

• Minimų Įstatymų projektais apriboti tolesnius mažųjų saulės jėgainių plėtros tempus.

• Apriboti leistiną instaliuotos elektrinių galios sumą viename sklype, kaip šiuo metu ir yra nurodyta LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 10 punkte (100 kW), naikinant įstatyme esantį neapibrėžtumą.

• Įpareigoti VKEKK kelis kartus per metus (pagal susidariusią ekonominę situaciją) keisti elektros energijos, gaminamos saulės jėgainėse, supirkimo tarifus.

• Įpareigoti VKEKK peržiūrėti supirkimo kainų nustatymo metodiką, realiai įvertinant santykines saulės elektrinių investicijas bei jose gaminamą elektros energijos kiekį.

• Nustatyti garantinį mokestį investuotojams, priklausomai nuo planuojamos statyti jėgainės instaliuotos galios, taip užtikrinant projekto tęstinumą ir eliminuojant spekuliacijos leidimais galimybę.

• Sumažinti finansines lengvatas elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.

Pasirašančių asociacijų nariai sutiktų diskutuoti su energetikos ministerija dėl kai kurių papildomų sąlygų įvedimo, nepažeidžiant investitorių teisėtų lūkesčių (jėgainių statytojams, gavusiems gamybos plėtros leidimus 2012 m.), ir siūlo:

• Nustatyti garantinį mokestį investuotojams, priklausomai nuo planuojamos statyti jėgainės instaliuotos galios. Nustatant 500 litų garantinį mokestį 1 kW instaliuojamos galios.

• Apriboti leistiną instaliuotos elektrinių galios sumą viename sklype, kaip šiuo metu ir yra nurodyta LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 10 punkte (100 kW), naikinant įstatyme esantį neapibrėžtumą.

• Pakeisti reikiamus įstatyminius aktus taip, kad pelno mokesčio lėšos, gaunamos į biudžetą nuo saulės jėgainių veiklos, būtų nukreiptos į VIAP fondą.

• Padidinti Pelno mokesčio tarifą elektros energijos gamybos iš saulės energijos jėgainių veiklai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, p r a š o m e:

• nepritarti Ministerijos teikiamam Įstatymo projektui ir grąžinti jį tobulinti;

• koreguoti Įstatymų projektus, derinant su kompetentingomis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, visuomene bei atlikti numatomo teisinio ir ekonominio reguliavimo poveikio vertinimą.

Esame pasirengę visapusiškai bendradarbiauti tolesniuose teisėkūros procesuose, tobulinant atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus teisinį reguliavimą.

Pagarbiai,

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

Prezidentas Martynas Nagevičius

Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija

L.e.p. prezidentas Laimonas Dapšys

Atsinaujinančių išteklių energijos gamintojų asociacija (AIEGA)

L.e.p. prezidentas Andrius Verpetinskis

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija

Prezidentas Simas Ramutis Petrikis

Lietuvos biodujų asociacija

Prezidentas Virginijus Štiormer

Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA)

Prezidentas Remigijus Lapinskas

Lietuvos hidroenergetikų asociacija

Prezidentas Alfredas Sabaliauskas

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA)

Direktorius Saulius Vytas Pikšrys

Lietuvos saulės energetikos asociacija

Prezidentas Edmundas Žilinskas

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija

Direktorius Aidas Vaičiulis

Saulės elektrinių savininkų asociacija (SESA)

Direktorius Audrius Miknevičius

BNS

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras