BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vilniaus knygų mugėje nauji leidiniai apie gamtą ir mažiems, ir dideliems


Vasario 17–20 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo“ rengiamoje Vilniaus knygų mugėje leidykla „Lututė“ mylinčių Lietuvos gamtą žmonių lauks įprastoje vietoje – stende 5B.15. Šiemet į didžiausią šalies leidėjų renginį „Lututė“ atvyksta su keturiais naujais leidiniais: Laimučio Januškevičiaus „Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus“, Sigučio Obelevičiaus „Kas po kojomis žaliuoja“, Broniaus Šablevičiaus „Vabalais“ ir Linos Marmaitės-Snitkienės „Labas, aš esu tavo draugas iš miško“.

Laimutis Januškevičius „Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus“

Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus vedžios mokslininkas, pedagogas, Dzūkijos arboretumo įkūrėjas, daugybės knygų, straipsnių autorius ir bendraautoris, vienas iš Dendrologijos draugijos įkūrėjų Laimutis Januškevičius. Leidinyje autorius apžvelgia 77 šiuo metu geriausiai tvarkomus ar numatomus renovuoti šalies dvarų parkus, supažindina su juose augančiais retais egzotiniais medžiais ir įdomesniais parkų, kartu ir dvarų sodybų įkūrimo bei istorijos faktais.

Knygą sudaro penki skyriai: „Trumpa sodų ir parkų meno istorinė raida“, „Lietuvos sodų ir parkų istorinė raida“, „Trumpa Lietuvos parkų apžvalga“, „Senųjų dvarų parkų tvarkymas ir priežiūra – patirtis ir klystkeliai“, „Kraštovaizdžio architektūros ir dendrologiniu požiūriu vertingiausi Lietuvos dvarų parkai“. Pastarajame skyriuje parkų aprašai pateikiami pagal šalies administracinius rajonus (savivaldybes).

Daugelis Lietuvos senųjų dvarų parkų visų pirma yra vertinami kaip puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, projektuoti ir kurti tokių žinomų kraštovaizdžio architektų kaip E. Andrė, L. Stuoka-Gucevičius, Rygos sodų ir parkų direktorius G. Kufaltas. Nemažai aprašomų parkų projektų autorių yra nežinomi, bet, sprendžiant iš jų erdvinės struktūros ir augalų rūšinio asortimento, juos kūrė profesionalių meistrų rankos. Gana daug senųjų parkų vertingi ir dendrologiniu požiūriu dėl juose augančių retų egzotinių medžių.

Autorius tikisi, kad šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems Lietuvos dvarų kultūros ir gamtos paveldu ir taps parankine knyga tiems, kurie nori išsamiau susipažinti su puikiais kraštovaizdžio architektūros meno kūriniais – senaisiais dvarų parkais.

Sigutis Obelevičius „Kas po kojomis žaliuoja“

Atsidavęs gamtininkas, pedagogas, aktyvus gamtinių visuomeninių organizacijų narys, Traupio botanikos sodo įkūrėjas, daugybės knygų ir straipsnių apie augalus autorius Sigutis Obelevičius knygoje „Kas po kojomis žaliuoja“ praveria iš pažiūros labai paprasto žolių pasaulio vartus.

„Po mūsų kojomis, prie namo pamato ar patvory, pievutėje ar darže, gėlyne ar ant tako auga daugybė paprastų augalų, į kuriuos neretai numojame ranka manydami, kad tai viso labo bjaurios piktžolės ar tiesiog „paprastos žolės“. Tačiau paprastų žolių nėra, – sako knygos autorius. – Visi augalai savaip nuostabūs ir įdomūs. Vieni jų kažkada mūsų protėvius gelbėjo nuo bado, kiti – šimtus metų gydė, dar kiti – įdomūs savita ir nepaprasta biologija.“

Kai kurie mūsų kaimynystėje augantys žolynai gąsdina savo nuodingomis galiomis, o kiti, priešingai – turi stebuklingų vaistinių savybių, dar kitus tereikia nuplauti, neštis į virtuvę ir valgyti, vartoti kaip prieskonius. Daugybė aprašomų augalų yra bene svarbiausi vaistiniai (gysločiai, takažolės, varnalėšos, trikertės žvaginės ir kt.) ir vartojami maistui (kiaulpienės, rūgštynės) augalai. Kai kuriais galima šerti triušiukus ar jūrų kiaulytes, kitų sėklomis palepinti papūgėles ar kanarėles, o dar kitais – dažyti siūlus.

Knygoje aprašomi 165 augalai, be vaistinių savybių ir naudojimo, apibūdinama, kaip jie atrodo, pateikiama jų biologija, paplitimas.

Bronius Šablevičius „Vabalai“

Į apžvalginę ekskursiją po vabalų pasaulį kviečia mokslininkas biologas, publicistas, entomologas Bronius Šablevičius, išleidęs ne vieną informacinį, pažintinį, publicistinį leidinį apie gamtą. Ar galite įsivaizduoti, kad kas trečias vabzdys Žemėje yra vabalas? Pasak autoriaus, vabalų būrys – pati įdomiausia, paslaptingiausia sala begalinėje visų kitų vabzdžių apsuptyje, o žmonės apie šiuos mažuosius savo kaimynus, deja, labai daug ko nežino.

Ši knygelė – antrasis pažintinės serijos „Gamta šalia tavęs“ leidinys apie vabalus, pakeisiantis 2001 m. išleistus „Vabalus“. Antrasis leidimas papildytas naujomis rūšimis ir faktais, iliustruotas aukšto profesinio ir meninio lygio mūsų entomologų ir gamtos fotografų nuotraukomis. Tai jau 15-a populiarios serijos, skirtos plačiajai visuomenei supažindinti su Lietuvos biologine įvairove, knyga.

Leidinio tikslas – ne išdėstyti informaciją lyg kokiame žinyne, o sudominti ir moksleivius, ir suaugusiuosius giliau pažinti dar jiems nežinomą gamtos sritį. Vabalus reikia pažinti. Juk jų yra visur: darže, sode, miške, kaime, prie jūros, vandens telkiniuose, net mūsų namuose. Vabalai apdulkina augalus, todėl šie subrandina sėklas, vabalai suardo nebegyvus organizmus, perdirba kitokias organines medžiagas, todėl apvalo aplinką, vabalai yra žuvų, roplių, paukščių, žvėrelių maistas. Milijardai žuvusių vabalų krinta į žemę ir grąžina jai didžiulį kiekį mineralinių medžiagų, kad augalai šaknimis jas vėl pasiimtų. Aišku, jie dar graužia žemės ūkio pasėlius, medžių lapus, medieną, žmonių maistą, drabužius. Tačiau žinant vabalų biologiją, galima mažinti ar didinti jų gausą, perkelti juos į kitas vietoves, net į kitus žemynus, kad naujose teritorijose jie pasitarnautų žmonių labui.

Vabalų įvairovę sunku aprėpti – Lietuvoje dabar žinomų rūšių vabalų vienas žmogus nesurinktų ir per 100 metų, todėl knygoje pristatomi tik stambesni ir puošnūs ar dažnesni vabalai. Arba reti, bet verti dėmesio, net maži mažulyčiai, užtat labai įdomūs ir keliantys norą pažinti jų slėpiningą gyvenimą.

Lina Marmaitė-Snitkienė „Labas, aš esu tavo draugas iš miško“

„Lututės“ leidyklos vaikiškos literatūros knygynėlį papildė pažintinio pobūdžio knygelė apie mūsų draugus iš miško. Kas jie? Tai skruzdėlytė – maža ruda miško darbštuolytė, sparčiai skubanti takeliu su dideliu nešuliu ant pečių. Lyg daktaras medžius gydantis margas genys. Nuo šakelės ant šakelės linksmai šokinėjanti vikruolė pūstauodegė voverė. Štai laputė stūgaujant vasario pūgoms šoka savo vestuves. Antai nešinas senu lapu skuba ežys takeliu, o pabaliuos auštantį rytą pasitinka trimituodamos pilkosios gervės. O kur dar pilkas vilkas, grakščioji stirna, šešiakojis vabalas, šnekusis kėkštas, kiti paukšteliai ir žvėreliai ir, žinoma, pats miško karalius briedis. Su visais jais reikia gražiai sutarti, draugauti ir kaskart sutikus miške „labas“ ištarti.

Leidinukas gausiai iliustruotas leidyklos „Lututė“ nuotraukomis. Jame išradingai pasakojama apie populiariausių mūsų miškų gyvūnų gyvenimo būdą, svarbiausias akimirkas. Knygelė – galėtų būti puikus gamtos pradžiamokslis, skirtas mažiesiems skaitytojams, trokštantiems pažinti gyvūnėlius ne iš pieštinių iliustracijų, o iš gyvų, spalvingų fotografijų.

Tai ketvirtoji gamtininkės, žurnaliuko vaikams apie gamtą „Lututė“ redaktorės, neformaliojo ugdymo vaikų klubo „Lutučiukai“ vadovės Linos Marmaitės-Snitkienės knygelė apie gamtą.

Pranešimą spaudai parengė leidyklos „Lututė“ atsakingoji redaktorė, Inesa Oranskytė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras