BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tradicinių amatų centruose bus siekiama išlaikyti gyvybingus amatus

Spalio 29 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvyko Tautinio paveldo produktų tarybos posėdis, kuriame aptartos tradicinių amatų centrų steigimo ir veiklos perspektyvos, amatininkams aktualios mokesčių problemos ir kiti klausimai.

Tradicinių amatų centrus turės Trakai ir Kėdainiai

Tautinio paveldo produktų tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta tradicinių amatų centrams (TAC) - įstaigoms, besirūpinančioms tautinių produktų gamyba ir plėtra, teikiančioms tradicinių amatų mokymo, konsultavimo, demonstravimo, pardavimo ir kitas paslaugas.

Tradicinių amatų centrų įkūrimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”. Šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinta 18 TAC. Tautinio paveldo produktų ekspertų komisijos narė Inga Kriščiūnienė tarybos nariams pristatė dar du naujus TAC, kuriuos ruošiamasi įkurti Kėdainiuose ir Trakuose.

Kėdainių TAC, kuris bus įkurtas XVII a. pastatyto pastato rūsiuose, veiklą koordinuos Kėdainių kraštotyros muziejus. Šiame amatų centre ketinama puoselėti audimo, karpinių, kalvystės, krepšių pynimo ir daugelį kitų senųjų amatų. Kažkada Kėdainiuose, svarbiame XV a. prekybos ir tranzito mieste, veikė net 10 amatininkų cechų, dirbo 300 amatininkų.

Trakų TAC įsikurs puikioje strateginėje vietoje - visai šalia į Trakų pilį vedančio tilto, per kurį plūsta didžiausias turistų srautas. Šio centro veiklą koordinuos du partneriai: Krašto kultūros ir amatų asociacija bei Turizmo ir informacijos centras. Kadangi Trakams didelę įtaką turėjo daugelio tautų (lietuvių, totorių, karaimų, žydų, lenkų ir kt.) paveldas, tad centro veikloje tai taip pat atsispindės. Centre planuojama plėtoti popieriaus karpinių, keraminių dirbinių gamybą, rišti verbas, lieti žvakes ir kt.

Posėdyje dalyvavę Kėdainių ir Trakų merai pabrėžė sveikinantys tokių centrų įkūrimo iniciatyvą ir akcentavo tradicinių amatų patirties perdavimo jaunimui svarbą.

Tautinio paveldo produktų taryba vienbalsiai pritarė tam, kad Kėdainiuose ir Trakuose būtų įkurti tradiciniai amatų centrai.

Didžiausias dėmesys - išskirtinumui

Posėdyje aptariant tradicinių amatų centrų, įsteigtų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklų perspektyvas, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė informavo, kokiais kriterijais remiantis kuriami TAC. Svarbiausia tai, kad jie turi apimti ne mažiau kaip 3 skirtingų sričių tradicinius amatus, o iš jų ne mažiau kaip pusė turi būti pripažinti tautinio paveldo produktais. Didžiausia paramos suma projektui - 690 560 litų. Valstybė ir ES dengia iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Šiems centrams steigti iš viso yra skirta daugiau kaip 12 mln. litų.

Pasak J.Stakėnienės, ateinančiame 2014-2020 m. finansiniame laikotarpyje reikės toliau investuoti į esamus TAC: rekonstruoti pastatus, stiprinti materialinę bazę ir žmogiškuosius išteklius, todėl tikimasi ir savivaldybių, verslininkų, asociacijų pagalbos bei bendradarbiavimo.

„Labai svarbu „išsukti” šią veiklą, kad ateityje tie centrai netaptų nereikalingu dariniu. Manau, kad centrams turėtų vadovauti ne patys amatininkai, o geri organizatoriai”, - teigė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. Anot jos, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas centrų išskirtinumui ir savitumui, vienodų centrų tikrai niekam nereikia. Turistai nori matyti, kaip gimsta gyvi gaminiai, stebėti procesą. Labai svarbu tai, kad meistrai turėtų savo amato perėmėjus, pameistrius. TAC taip pat turėtų tapti regiono metodiniu informaciniu centru, būtinai būti kompiuterizuotas.

Kaimo turizmas ir tautinis paveldas - du viename

Posėdyje dalyvavęs Kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas tarybos nariams pasiūlė apsvarstyti kaimo turizmo paslaugų teikėjų bendradarbiavimo su tradiciniais amatų centrais galimybę, nes tai sudaro realias sąlygas tradiciniams amatams įsitvirtinti ir plėtotis. Pasak L.Žabaliūno, kaimo vietovių patrauklumą galima didinti saugant, populiarinant ir atgaivinant tradicinę amatininkystę kaip verslą ir derinant ją su kaimo turizmu. „Mes turime ieškoti būtų, kaip sujungti vietinius ir užsienio turistus labai dominančius du produktus - kaimo turizmą ir tautinį paveldą. Būtina sukurti rinkai pritaikytą konkurencingą produktą”, - buvo įsitikinęs L.Žabaliūnas. Asociacijos vadovas pabrėžė būtinybę kartu dalyvauti įvairiose tarptautinėse parodose, kur tautinis paveldas turi didelę paklausą.

Populiarinami tautinio paveldo produktai

Tautinio paveldo produktų tarybos posėdyje buvo pristatyta ir Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012-2020 m. programos 2012 m. ataskaita. Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėjos Elenos Petrošienės, šios programos tikslas yra išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus. Šiemet jai įgyvendinti buvo skirta 412 tūkst. litų.

E.Petrošienė papasakojo, kaip buvo įgyvendinamos programos priemonės, plečiamos remiamos veiklos, teikiama pagalba tradiciniams amatininkams, įvairiems jų projektams, populiarinami tautinio paveldo produktai, rengiami konkursai ir kt.

Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota 1500 tradicinių gaminių, 20 amatų mokymo programų, savo žinias jaunimui perduoda 91 tradicinių amatų meistras.

Posėdyje taip pat buvo priminta, kad LR Vyriausybė yra rekomendavusi savivaldybėms numatyti bent dalį savo biudžeto lėšų programos priemonėms finansuoti ir reprezentacijai užsienyje rinktis tautinio paveldo gaminius.

Tradiciniai amatininkai turi mokesčių lengvatų

Posėdyje didelio susidomėjimo sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės Alinos Gaudutytės pranešimas apie mokesčius ir su jais susijusias tradicinių amatininkų problemas. Kadangi tradiciniai amatininkai, kaip smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, taip pat yra mokesčių mokėtojai, tad jiems ši tema yra ypač aktuali.

Kaip informavo A.Gaudutytė, kadangi TAC yra ne pelno siekianti organizacija, jis turi lengvatą - nemoka pelno mokesčio. Gaunamos pajamos turi būti skiriamos savo veiklai plėsti, todėl veikla nėra apmokestinama pelno mokesčiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybės turi teisę tradiciniams amatams sumažinti verslo liudijimo kainą.

Tradiciniai amatininkai su džiaugsmu sutiko žinią, kad VMI ruošiasi išleisti specialų informacinį lankstinuką, kuriame būtų išsamiai atsakyta į visus jiems rūpimus klausimus.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras