BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Regimantas Pilkauskas. Su saiku dabinkime miestus gėlėmis

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nariai M. K. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse, 2012 m. rugsėjo 21 d., vykdydami savo kasmetinę programą „Želdynų erdvė”, nuvyko į Druskininkus. Kraštovaizdžio architektus priėmė Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoja Kristina Miškinienė ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Vilius Margelis. Mero pavaduotoja bendrais bruožais papasakojo apie kurorto plėtotę, naujas statybas, naujai įkurtus ir projektuojamus parkus, kurorto gėlynus ir kita. 4,5 km ilgio kelionei pėščiomis per miesto želdynus vadovavo arch. Vilius Margelis. Jis pateikė daug žinių apie miesto tvarkymą, teko apie tai ir padiskutuoti. Sustojome pagrindinėje kurorto promenadoje, liepomis ir klevais apaugusioje Vilniaus alėjoje, kurios pomedžiai apsodinti gėlėmis.

Architektas V. Margelis sakė, kad daugelis nepastebi ir neįvertina moterų triūso prie šių gėlių lysvių. Mieste iš viso esama apie 4 tūkst. kv. m gėlynų. Pusę iš jų sudaro vienmečių gėlių kilimai. Gėlynų sodinimui ir priežiūrai per metus išleidžiama 0,8 mln. litų. Šia proga pagyrėme didelius plotus mėlynžiedžių melsvių (Hosta ventricosa) ir mažųjų žiemių (Vinca minor). Pažeme besidriekiantys daugiamečiai augalai gerai uždengia dirvą, pagerina gatvės medžių augimo sąlygas: taupo drėgmę, pagerina dirvos struktūrą ir tuo pačiu jos aeraciją. Be to, daugiamečių paklotinių augalų priežiūra yra pigesnė nei pjaunamos varpinių žolių vejos. Tenka apgailėti, kad gėlininkai nepasitenkina ramiais daugiamečių gėlių plotais, jų subtiliais žiedais. Jieį tarpus tarp daugiamečių augalų atskiromis kolonijomis dar prisodina rėkte rėkiančių begonijų ar pelargonijų, įrėmintų pilka žilių (Senecio) lapija. Dideles vienmečių gėlių mozaikas teko trumpai įvertinti: neskoninga ir išlaidu.

Prie gėlynų temos dar kartą teko grįžti ir apsilankius erdviame Grand SPA Lietuva kieme, kuris sudalintas plačiais spalvotų grindinių takais, kur pilna neaiškios paskirties genėtų gyvatvorių, o ant vejos pristatyta vazų su gėlėmis. Apie visa tai buvo pasakyta, kad Druskininkų savivaldybės administracija privačių kiemų tvarkymo meninei kokybei įtakos nedaro. Nežinia kas ir kokią įtaką daro Gydyklų parko kompozicijai priešais Karališkąjį Europos viešbutį (Europa Royale Druskininkai). Čia ant įėjimo į viešbutį ašies pastatytas įspūdingas muzikinis fontanas, kuris, grojant M.K. Čiurliono simfoninę poemą „Jūra” ar kitą muzikos kūrinį, pritaria iškeldamas savo vandens čiurkšles į viršų. Grožėjomės menišku fontanu, tačiau stebėjomės, kad tokiame prabangiame kurorte taip neskoningai sutvarkyti kiti želdyno elementai: parko gindiniuose sutelktos visų žinomų spalvų trinkelės, o margi takų dangų raštai konkuruoja su kelių aukštų gėlynais, sudarytais pasitelkus gelžbetonio atramines sieneles apjuostas genėtomis blizgančiojo kaulenio (Cotoneaster lucidus) gyvatvorėmis. Reikėtų pridurti, kad šių gėlynų dirva pakelta nuo žemės paviršiaus greit perdžiūsta, tad nuolatos juos reikia laistyti. Natūraliai gėlės auga žemės paviršiuje, todėl konteinerius su gėlėmis statyti ant vejos yra tiesiog nesusipratimas, tuo tarpu vazų su gėlėmis statymas didelėse grįstose aikštėse gali būti pateisinamas.

Dekoracijas iš gėlių, kaip kraštovaizdžio taršą, teko stebėti jau važiuojant į Druskininkus nuo Alytaus pusės. Artėjant prie miesto liūdnai nuteikia gražaus pušyno fone ant elektros apšvietimo stulpų pakabinti puodai su gėlėmis. Noras būti gražiems, beviltiškas bandymas pagražinti Motinos Gamtos sukurtą miško pavidalą, atskleidžia miesto tvarkytojų naivumą ir kartu polinkį išlaidauti.

Tokie patys įspūdžiai ir privažiavus Druskonį. Medžiais apaugusio ežero ir jame trykštančio fontano fone stovi vazoninių gėlių piramidės. Monumentalus gamtos vaizdas ir beviltiškos pastangos jį pagražinti. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad puošybos gėlėmis srityje nuo Druskininkų neatsilieka, o daug kur net ir pralenkia Vilnius, Kaunas ir kai kurie kiti Lietuvos miestai. Vienoje projektų peržiūroje teko pamatyti Jono Pauliaus II aikštės Vilniuje papuošimo projektą. Stebino sumanymas transporto žiede iš įvairiaspalvių gėlių suformuoti kilimą. Buvo paaiškinta, kad tokio sprendimo pageidauja užsakovas - miesto savivaldybės administracija, nes esą Vilniuje trūksta gėlių, trūksta spalvų. Bet visa tai yra transporto žiede, kuriame visų pirma reikėtų ne blaškyti vairuotojų dėmesio ryškiomis spalvomis, o sudaryti ramų žalumos paviršių. Tarytum neužtenka spalvų ir formų mišrainės Karaliaus Mindaugo prietilčio gėlynuose arba iš gėlių surašytuose tekstuose Neries krantinėse bei gėlių krepšeliais nukabinėtose miesto gatvese. Kai kurie mūsų visuomenės atstovai piktinasi neįprastomis Neries pakrantės skulptūromis, sako jų nesuprantą, o gėlynų beskonybės daugelis nepastebi arba net grožisi.

Kaune geriau matomose pakelėse be jokios prasmės sodinami vienmečių gėlių kilimai, o gatvėse po medžiais prisodinama serenčių (Tagetes), begonijų ir kitų vienmečių gėlių. Nejauku darosi, kai netoli automobilių ratų ir praeivių batų medžių šešėlyje matai vargstančius gležnus augalėlius. Gatvėse pomedžius geriausia uždengti tradicinėmis metalinėmis grotelėmis, o jei tai dabar per brangu, papilti skaldos.

Kauno savivaldybė ilgai ruošėsi pakeisti Laisvės alėjoje stovėjusius griozdiškus šviestuvus. Rodė miestiečiams įvairaus pavyzdžio šviestuvus, tarėsi ir pagaliau sėkmingai išsirinko. Šviestuvai elegantiški, neutralūs, nekonkuravo liepų žalumai, tačiau neilgam. Prieš žiemos šventes ant jų buvo pakabinti dekoratyviniai iliuminatoriai ir taip jie liko visam laikui kaboti. Vasarą šviestuvai apkarstyti dar ir svyrančių gėlių krepšeliais ir Laisvės alėja vėl praranda savitumą. Gera būtų, jei Kauno gėlynų tvarkytojai pasektų Druskininkų Vilniaus alėjos pavyzdžiu ir liepų pomedžius apsodintų daugiametėmis gėlėmis: be jau minėtų melvių ir žiemių, pabandytų įvairias snapučių rūšis, pvz., himalajinį (Geranium himalayense), didžiašaknį (Geranium macrorrhizum) arba švelniąją rasakilą (Alchemilla mollis). Žydėjimo laikas būtų trumpesnis nei sodinamų vienmečių gėlių, tačiau pomedžių žaliavimas truktų nuo ankstyvo pavasario iki užsningant. Pavasarį ir rudenį žemė nedirvonuotų, kaip yra dabar.

Apie puošybą vazoninėmis gėlėmis kalbame todėl, kad ši yda plinta tolyn. Utenos želdynus daugiausiai tvarko specialistai - kraštovaizdžio architektai, todėl šiame mieste dar nestatomos gėlių piramidės, nekabinami krepšeliai ant elektros apšvietimo stulpų. Ir štai rugpjūčio mėnesį Utenos apskrities žiniose pasirodė Vitos Marozovienės straipsnis pavadinimu „Miestai irgi serga”, kuriame primygtinai siūloma praplėsti Utenos miesto gėlynų spalvinę gamą, sodinti spalvingus gėlynus, kabinti svyrančių gėlių krepšelius, statyti gėlių piramides ir t.t. Straipsnyje nurodoma, kad Utena atsilieka nuo Anykščių ir kitų gėlėmis išpuoštų miestų.

Šiuo straipsniu norėjome atkreipti visuomenės dėmesį, kad esama ir modernaus požiūrio į kraštovaizdžio tvarkymą, pagal kurį želdynai kuriami tikslingai, laikantis funkcionalumo, ekonomiškumo ir estetiškumo principų. Miesto parkai, skverai yra vietos, į kurias žmonės ateina, kad pabūtų gamtoje, pailsėtų nuo savo dirbtinės aplinkumos tarp keturių sienų. O jeigu ir parke vyrauja žmogaus padaryti daiktai, toks parkas savo funkcijos neatlieka. Miesto želdynai turėtų būti ekonomiški, jų priežiūra neturėtų alinti miesto biudžeto.

Druskininkuose teko aplankyti Vijūnėlės parką. Pakeliui pasidžiaugėme prie Druskonio restauruojama vila, kurioje įsikurs miesto muziejus, ir pasigėrėjome daugiamečių gėlių lysvėmis palei taką ežero pakrantėje. Įėjus į Vijūnėlės parką puikų įspūdį paliko plačios, lygios vejos. Želdyno erdvė džiugina, tačiau įstrižas pagrindinis takas erdvę dalina į du trikampius ir tai parodo, kad projektuotojai nepakankamai įvertino vientisos didelės erdvės privalumus. Besikaunančių avinų skulptūra ryškių gėlių rate ir vyšnių iš Tolimųjų Rytų (sakurų) eilė palei pagrindinį taką, rodo ribotą erdvės tvarkymo supratimą. Kai sužinojome, kad pavasarį šio parko pievose žydėjo 130 tūkst. narcizų jūra, o ateityje jų bus sodinama dar daugiau, supratome, kad šiame kurorte visų pirma ieškoma pigių efektų.

Želdynų erdvės formavimo problemoms išsiaiškinti ekskursijos po parkus neužtenka. Tam reikalingi kraštovaizdžio architektų ir savivaldybės atstovų darbiniai susitikimai, vieši projektų konkursai, jų aptarimai ir ekspertų vertinimai, specialistų pasisakymai spaudoje. Druskininkų kurortas plečiasi, daugėja pramogų ir svečių. Savivaldybės architekto nuomone kurorto želdynai sudaro tik menką dalį problemų, kurias sprendžia kurortas ir architekto institucija. Tačiau želdynų problemos kurortui yra labai svarbios. Čia tiktų priminti Želdynų įstatymą, kuriame pasakyta, kad „želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas” (10 str. 2 pastraipa). Tikėkimės, kad ir Druskininkų savivaldybė turės savo želdynų tvarkymo specialistų, kurie kvalifikuotai tvarkys kurorto želdynus.

Druskonio prieigose – monumentalus gamtos vaizdas ir beviltiškos pastangos jį pagražinti.

Druskonio prieigose – monumentalus gamtos vaizdas ir beviltiškos pastangos jį pagražinti.

Geru pavyzdžiu laikome mėlynžiedžių melsvių plotus po medžiais Vilniaus alėjoje Druskininkuose.

Geru pavyzdžiu laikome mėlynžiedžių melsvių plotus po medžiais Vilniaus alėjoje Druskininkuose.

Meniškas fontanas priešais Karališkąjį Europos viešbutį (Europa Royale Druskininkai).

Meniškas fontanas priešais Karališkąjį Europos viešbutį (Europa Royale Druskininkai).

Neskoningi vienmečių gėlių kilimai Gydyklų parke.

Neskoningi vienmečių gėlių kilimai Gydyklų parke.

Daugiaaukščiai gėlynai priešais Karališkąjį Europos viešbutį (Europa Royale Druskininkai).

Daugiaaukščiai gėlynai priešais Karališkąjį Europos viešbutį (Europa Royale Druskininkai).

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras