BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rapsai atsidūrė po didinamuoju stiklu

Šiemet sustiprinta genetiškai modifikuotų organizmų stebėsena, todėl rapsų pasėliuose dažniau lankysis kontrolieriai. Pernykštė sensacija dėl rapsuose rastų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pėdsakų subliuško. Specialistai nenustatė, iš kur jie atsirado, o papildomiems tyrimams paimtuose mėginiuose genetinė modifikacija nebuvo aptikta. Tačiau nusiraminti dar anksti.

Tirs ir pakelių rapsus

Šiemet rapsų ir kukurūzų augintojus dažniau lankys Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai, kurie ims mėginius GMO ištirti. Specialistai tvirtina, kad bus tiriami ir pakelėse išaugę rapsai.

Daugiau dėmesio GMO stebėsenai Lietuvoje imta skirti pernai nuskambėjus sensacingai žiniai apie įtarimus, kad šalies laukuose gali plisti genetiškai modifikuoti augalai. Tokia žinia sukėlė nemažai nerimo ir atitinkamoms tarnyboms, ir visuomenei.

Pasklidus žiniai apie rapsuose rastą genetinę modifikaciją, ūkininkai piktinosi dėl nepakankamos sėklų kontrolės. Petro Malūko nuotr.

Pasklidus žiniai apie rapsuose rastą genetinę modifikaciją, ūkininkai piktinosi dėl nepakankamos sėklų kontrolės. Petro Malūko nuotr.

GMO - ne naujiena mūsų šalyje. Lietuvoje leidžiama prekiauti 165 maisto produktais, kuriuose yra GMO, o dauguma gyvulių ir paukščių šeriami parašais bei lesinami lesalais, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų. Tačiau manyta, kad bent Lietuvos laukai yra švarūs - be genetiškai modifikuotų augalų. Jei jų atsirastų nekontroliuojamai, neišvengtume pražūtingų pasekmių aplinkai.

Stiprina kontrolę laukuose

Imant mėginius dėmesys bus sutelktas į Šiaurės Lietuvos regioną, kur pernai rapsuose buvo aptikti genetinės modifikacijos pėdsakai. Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis sakė, kad šiemet numatyta paimti kur kas daugiau mėginių GMO ištirti nei pernai.

Valstybinė augalininkystės tarnyba patvirtino 2013 m. auginamų rapsų pasėlių, dėl kurių yra įtarimų, kad jie gali būti susimaišę su genetiškai modifikuotais rapsais GT73, kontrolės tvarką. Bus sustiprinta kontrolė laukuose, esančiuose 5 km spinduliu nuo to ūkio, kuriame išauginti rapsai sukėlė įtarimų dėl GMO. Šioje teritorijoje, o esant galimybei ir iš papildomai atrinktų rapsų pasėlių numatyta paimti apie 165 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti.

„Šiems planams įgyvendinti reikės nemažai lėšų, nes vieno mėginio tyrimas kainuoja 550 Lt. Žemės ūkio ministerija tokiems mėginiams paimti numato skirti 115 tūkst. Lt papildomų lėšų. Kol kas šių pinigų negavome”, - sakė A.Basiulis.

Pernai augalininkystės tarnyba, vykdydama GMO atsiradimo kultūrose rizikos stebėseną, paėmė 34 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti, iš jų 25 mėginius iš pasėlių (21 rapsų ir 4 kukurūzų). Dar 1 rapsų ir 8 linų mėginiai paimti pasienyje.

Susimaišė su pašarais?

Pernai ant kojų tarnybas sukėlęs mėginys buvo paimtas iš parduoti vežamo rapsų derliaus. GMO stebėseną vykdančių institucijų atstovai ramino, kad aptikti labai nedideli kiekiai genetiškai modifikuotų rapsų - vos 0,3 proc. ES leidžiama net neinformuoti vartotojo, jei maisto produktuose GMO yra mažiau nei 0,9 procento, tad esą nėra ko nerimauti.

Pasak A.Basiulio, ištyrus papildomai iš ūkininko ir sėklos tiekėjo paimtus mėginius, GMO nerasta. Su palengvėjimu galima būtų sutikti šią žinią, tačiau nusiraminti neleidžia klausimas, kaip genetinė modifikacija nustatyta pirmame rapsų mėginyje. Specialistai atsakyti negali.

Pagal vieną iš versijų rapsuose genetinės modifikacijos pėdsakai galėjo atsirasti dėl sąlyčio su likučiais pašarų, kurie, kaip ir grūdai, galėjo būti vežami tame pačiame sunkvežimyje.

„Mėginiai imti ne iš lauko, o iš automobilio. Ne paslaptis, kad daugumos pašarų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų. Tad GMO pėdsakai galėjo atsirasti, jei tuo pačiu sunkvežimiu buvo vežami ir grūdai, ir pašarai”, - samprotavo Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Vartoti leidžia, auginti - ne

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys sakė, kad dabar svarbiausias uždavinys - nustatyti, ar laukuose nėra GMO. Todėl šiemet sustiprinta pasėlių kontrolė.

„Būtų didelė bėda, jei genetiškai modifikuotus rapsus būtume radę laukuose. Jei tokie rapsai susikryžmintų su piktžolėmis, jos taptų atsparios chemikalams. Tada jau neišvengtume didelių problemų”, - teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

L.Budrys sutinka, kad mūsų šalyje GMO kontrolė nėra pakankama. „Tokie tyrimai brangūs, o lėšų jiems atlikti stinga. Po įvykio su rapsais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos mėginiams dėl GMO tirti papildomai skirta 30 tūkst. Lt”, - aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge nėra registruota genetiškai modifikuotų vasarinių ir žieminių rapsų veislių, todėl jų ES teritorijoje auginti negalima.

ES leista auginti dvi genetiškai modifikuotas kultūras - kukurūzus ir krakmolingąsias bulves ‘Amflora’. Jei kas norėtų šias kultūras auginti Lietuvoje, turėtų gauti leidimus. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, tokių leidimų niekam nėra išduota.

O maistui ir pašarams ES naudoti galima daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų: 17 - kukurūzų, 6 - rapsų, 5 - medvilnės, 2 - sojos veislių. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

ES vyksta diskusijos apie galimybes pačioms šalims narėms nuspręsti, ar leisti savo šalyje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. „Jau buvo keli bandymai keisti tai reglamentuojančią direktyvą, tačiau jie nepavyko. ES šalys narės galėtų uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą, jei moksliniais tyrimai įrodytų, kad jie turi neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Tai brangus ir sudėtingas procesas. Kol kas oficialių duomenų apie genetiškai modifikuotų organizmų žalą nėra pateikta”, - aiškino L.Budrys.

Nelegali sėkla iš Baltarusijos

Pasklidus žiniai apie rapsuose rastą genetinę modifikaciją, ūkininkai piktinosi dėl nepakankamos sėklų kontrolės. Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai neigė tokius kaltinimus.

Anot A.Basiulio, dauginamoji medžiaga yra tikrinama, tačiau mūsų šalies kontrolieriai labai įsijausti negali, jei ji atvežama iš ES šalių ar joms prilyginamų kitų valstybių (JAV, Kanados, Šveicarijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kt.). Prie dauginamosios medžiagos būna atitinkamų institucijų dokumentas, kuriame yra pateikta visa reikiama informacija.

„Tikriname, bet saikingai, nes galime sulaukti savo kolegų iš kitų šalių nepasitenkinimo dėl nepasitikėjimo jų darbu, priekaištų, kad varžome laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje”, - aiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, importuoti sėklas iš trečiųjų šalių draudžiama. Tačiau sertifikuotos sėklos importuotojai pastebi, kad Lietuvoje pakankamai daug nelegaliai įvežtų sėklų.

„Pernai pasienyje buvo sulaikyta apie 40 tonų iš Baltarusijos įvežamų rapsų sėklos siunta. Kadangi iš trečiųjų šalių galima įvežti grūdus, skirtus perdirbti, siuntos dokumentuose rapsų sėkla buvo nurodyta kaip grūdai. Nors buvo akivaizdu, kad siuntoje yra sėkla - beicuota, supakuota”, - sakė A.Basiulis.

Komentarai

Pirmas signalas

Vaclovas Jurgelevičius, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjas

Pagal vieno mėginio rezultatus sunku būtų įvertinti, ar GMO pateko iš pašarų. Tai buvo pirmas signalas. Šiemet patvirtinta programa, kuri leis paimti daugiau mėginių iš rapsų pasėlių ir pakelių. Manau, kad juos ištyrus metų pabaigoje galima bus pasakyti, kokia iš tikrųjų yra situacija šalies laukuose.

Rizika brangiai kainuoja

Alvidas Vasiliauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas

Noriu pabrėžti, kad šioje situacijoje ūkininkas - niekuo dėtas, nes jis sėklą pirko iš žinomos firmos. Ką nusipirko, tą ir pasėjo. Juk Lietuvoje apstu kontroliuojančių institucijų - tegu dirba. Pirkti nelegalią sėklą ūkininkams nėra jokio reikalo. Rimtai ūkininkaujantys žemdirbiai negali rizikuoti ir pirkti nežinia ką, nes tokia rizika gali brangiai kainuoti. Turime žinoti, kokią sėklą sėjame, kaip ji dera, kaip žiemoja ir t. t. Todėl renkamės sertifikuotą sėklą arba sėjame vadinamąją ūkinę sėklą, kurią patys pasiruošiame.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Jūratė2013-05-24 06:46

Iš užsienio įvežtas sėklas - ypatingai iš JAV (kur GMO yra ypatingai paplitę) yra ne tik kad padoru, bet netgi privaloma. Niekam ne paslaptis, kad netgi tos pačios rūšies produktai yra skirti spec. civilizuotoms svarbioms šalims ir spec. trečio pasaulio šalims, kurioms, deja priklauso ir Lietuva, kur sudedama viskas, kas blogiausia ir pigiausia. Tai ir kūdikių maistelis, ir vitaminai, ir vaistai, ir kosmetika, nemanau, kad tai negalėtų būti ir sėklos… Būtų naivu tikėtis, kad kas užrašytų popieriukuose, kad tai prastos kokybės produktas… Vieno nesuprantu - vadinasi GMO rapsų auginti negalima, o GMO pašarais šerti gyvulius galima? Įdomu būtų sužinojus, ar tie, kas šeria tais GMO savo gyvulius netyčia ekologinio ūkio sertifikato neturi…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras