BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Po pateikimo pritarta iniciatyvai skelbti referendumą dėl atominės elektrinės statybos

Seimas po pateikimo pritarė Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio pateiktam 38 Seimo narių parašais paremtam nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje” projektui Nr. XIP-4259. Šiuo teisės aktu siūloma įtvirtinti, kad Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad atominės elektrinės statybai ir joje pagamintos elektros panaudojimui valstybei gali tekti prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus; konstatuodamas būtinumą įvertinti atominės energetikos saugumo garantijas; pabrėždamas piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius Valstybei klausimus, kurie sukelia mokesčių mokėtojams ilgalaikius įsipareigojimus ir gali įtakoti gyvenimo saugumą ir vadovaudamasis Konstitucijos 9 straipsniu, 67 straipsnio 3 punktu bei Respublikos referendumo įstatymo 5, 9 ir 15 straipsniais, nutaria paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.

Projektu siūloma numatyti, kad referendumas bus vykdomas 2012 metų antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais. Referendumo metu šalies piliečiams būtų siūloma išreikšti savo valią, pritariant naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, arba ne.

Nutarimas turėtų įsigalioti nuo jo priėmimo.

Už projektą po pateikimo balsavo 66, prieš buvo 26, susilaikė 21 Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data - gegužės 10 d.

LR Seimo kanceliarijos informacija

—–

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V. Žiemelis: referendumo paskelbimas dėl atominės elektrinės statybos

Manau, kad dauguma Lietuvos gyventojų pritartų atominės elektrinės statybai jeigu:

- pastačius atominę elektrinę Lietuva įgytų energetinę nepriklausomybę;

- atominės elektrinės statyba būtų ekonomiškai naudingas projektas valstybei;

- pastatytas reaktorius nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, gamtai.

Tačiau visuomenė ir net Seimo nariai atsakymų į šiuos klausimus iš atominės elektrinės statybos iniciatorių iki šiol nesulaukė.

Tad ar šia grandiozine statyba pasieksime energetinės nepriklausomybės, ar ji netaps 21 amžiaus finansine afera?

Kaip žinoma, trys Baltijos valstybės yra vienintelės Europos Sąjungoje, kurios pasiliko rusiškoje elektros energijos ir standartų sistemoje. Dar 2005-2006 metais Nacionalinės energetikos strategijoje buvo labai aiškiai suformuluotas pagrindinis uždavinys - tai šalies tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais, prisijungiant prie vakarų Europos UCTE sistemos. Be šio veiksmo, kalbos apie šalies energetikos integraciją į Vakarų Europą ir nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių monopolijų, kurios dirbtinai kelia tiekimų kainas, yra tuščios.

Taigi Lietuvos energetinę nepriklausomybę pasieksime tik atsijungdami nuo politizuotos Rusijos energetinės sistemos ir sinchroniškai sujungdami tinklus su Kontinentinės Europos tinklais, t.y. įgydami galimybė pirkti ir parduoti energetinius išteklius konkurencinėmis sąlygomis. Siekdami šio tikslo nebūtume Kolumbais, nes šiuo keliu jau nuėjo Centrinės Europos valstybės (Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija), kurios, sudariusios vieningą valdymo bloką „Central”, atsijungė nuo buvusios SSRS vieningos sistemos ir prisijungė prie UCTE. Tačiau kažkodėl šiuo keliu neina Lietuva. Po 22 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo vėl bandoma apeiti nacionalinio saugumo prioritetus, į pirmą vietą iškeliant abejotiną atominės elektrinės statybą, kuri mus gali dar labiau pririšti prie monopolinės Rusijos energetinės sistemos, o ne realią energetinę nepriklausomybę, kuri neleistinai nukeliama į nežinomybę. Ar nenaudingiau būtų pirmenybę atiduoti elektros ir dujų tinklų efektyvesniam sujungimui su Vakarų ir šiaurės Europos tinklais, kurios garantuotų alternatyvius energetinių išteklių tiekimo šaltinius konkurencinėmis, t.y. mažesnėmis kainomis.

Ar Lietuvai ekonomiškai naudinga statyti 17 milijardų litų vertės atominę jėgainę, ar joje gaminama elektra bus pigesnė?

Tai, kad per pakankamai ilgą laikotarpį po Ignalinos AE uždarymo neatsirado nei vienas tikras privatus investuotojas, kuris ryžtųsi prisiimti naujos jėgainės komercinę riziką, liudija apie šio projekto nuostolingumą, t.y. pernelyg dideles elektros gamybos kainas ir jos realizavimo problemas. Beje, energetikos ministrui nederėtų apgaudinėti nei savęs, nei visuomenės, galimą reaktoriaus tiekėją - „Hitachi” - vadinant tariamai strateginiu investuotoju. Tai ne investuotojas, o rangovas, kuriam Lietuva daro malonę, pirkdama iš jo reaktorių. Tai, kad su juo ketinama pasirašyti dar ir koncesijos sutartį, liudija apie Energetikos ministerijos vadovų ketinimą šiai Japonijos kompanijai be realaus konkurso suteikti dar vieną naudingą užsakymą - ilgalaikį valdymą, kurį mielai priimtų ir kitos pasaulinės energetinės kompanijos. Energetikos ministerija prisipažino, kad statybai ketinama išleisti 12 milijardų litų „valdiškų pinigų” ir tuo patvirtino, jog realaus investuotojo taip ir nepajėgė pritraukti.

Suklusti verčia Lenkijos pasitraukimas iš šio nuostolingo projekto, kuris jos žmonėms ir gamtai keltų mažesnę grėsmę, taip pat Estijos ir Latvijos atsitraukimas. Jei kaimynai neįžvelgia ekonominės naudos, kokiu stebuklingu būdu Lietuvos energetikos politikai tikisi naujoje atominė jėgainėje atpiginti elektros gamybos kaštus. Juolab, kad šalies energetikos ir finansų ekspertai taip pat įspėja apie būsimos jėgainės galimus nuostolius, kuriuos tektų dengti šalies vartotojams, verčiant jiems virš rinkos kainos primokėti už kilovatvalandę 10-14 lietuviškų centų. (VAE gaminama elektros energijos kaina geriausiu atveju kainuos 25-30 centų už kilovatvalandę ir tai su sąlyga, jeigu ji veiks visus 60 metų niekada nesustodama ir neremontuojama visu galingumu. Tuo tarpu rinkoje elektros energijos kaina Danijos rinkos agentūros prognozėmis 2025 metais planuojama apie 18 lietuviškų centų)

Tačiau dar galingesnį smūgį Lietuvai suduotų, jei ant mokesčių mokėtojų pečių bus pakabinti 12 ar 17 milijardų litų nauji valstybės kreditai (ar garantijos) šiai atominei jėgainei statyti. Prisiminus, jog per pastaruosius trejus metus vyriausybė jau pasiskolino 25 milijardus ir bendrą skolą išaugino 2,5 karto, tai ketinimas mokesčių mokėtojams užkrauti dar vieną milžinišką (beveik vienų metų valstybės biudžeto) skolų paketą, kvepia deja finansine afera, kuri gali pribaigti šalies finansus.

Šis ekonomiškai nenaudinga statyba, deja, neatneš Lietuvai ir didesnės energetinės nepriklausomybės, kurios labui per 22 metus, deja, menkai nuveikta. Anaiptol, nes priešingai nei kitose šalyse, čia ketinama statyti vieną ir be to galingą reaktorių . Numatoma VAE galia reikalautų pasijungimo prie tokio galingumo perdavimo tinklų, kuriuos šiandien gali užtikrinti tik Rusija, todėl į jos energetinę sistemą mes būtume dar glaudžiau įjungti, taptume dar labiau priklausomi nuo jos politinių skersvėjų ar monopolinių įgeidžių pasipelnyti.

Numatomas statyti reaktorius taip kelia susirūpinimą ir dėl saugumo. Teigiama, kad tokio tipo branduolinių reaktorių yra pagaminti tik 4, vienas iš jų Japonijoje jau uždarytas, dar du Taivanyje neeksploatuojami, Lietuvai siūlomas tas, kurio dėl nežinomų priežasčių atsisakė JAV. Ši informacija iki šiol nepaneigta. Nors avarijų tikimybė greičiausiai yra nedidelė, tačiau jų pasekmės yra baisios (tragedija Japonijoje kainavo 100 milijardų eurų). Tokia avarija Lietuvos ekonomiką ir Tautos gyvastį paskandintų amžiams.

Antra vertus, atkreipkime dėmesį į tai, ką galvoja didžiosios ir ekonomiškai išsivysčiusios valstybės apie atominės energetikos perspektyvą. Štai JAV iki 2015 metų numato pastatyti 258 dujomis varomas kogeneracines jėgaines, motyvuodami tuo, kad dujinių jėgainių statyba yra pigesnė, paprastesnė, greitesnė. Dauguma Vokietijos gyventojų palaiko planus visiškai atsisakyti atominės energetikos. Šalies Kanclerė dėl visuomenės pasipriešinimo atšaukė sprendimą pratęsti seniausių jėgainių veikimo laiką. Bulgarija atsisakė planų statyti atominę elektrinę prie Dunojaus krantų. Italija atominės energetikos atsisakė iškart po Černobylio elektrinės katastrofos. Pati Japonija uždarė dar vieną atominę elektrinę ir, pagal BBC pateiktą informaciją, po Fukušimos avarijos artėjama prie to, kad bus atsisakyta ateityje branduolinės energetikos.

Pristatydamas šį nutarimo projektą, iškėliau abejones, klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti Energetikos ministerijos vadovai. Bet jie iki šiol užsispyrusiai net nuo Seimo slepia bet kokią informaciją apie VAE, lyg šis projektas ir visa Lietuva būtų jų privatus reikalas.

Neabejoju, kad mano oponentai turės svarių kontrargumentų, kuriuos atskleisti paskatintų diskusijos referendumo metu. Manau, tik tauta, išgirdusi argumentus už ir prieš, gali nuspręsti, ar valstybei naudinga statyti valstybės metų biudžetą kainuosiančią atominę jėgainę. Vertėtų prisiminti šalies Konstituciją, kurios 9 straipsnis įtvirtina Lietuvos Respublikos piliečių teisę svarbiausius Valstybei ir Tautos gyvenimui klausimus spręsti tiesiogiai referendume.

Tautai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, jis bus vykdomas ir besikeičiančios valdžios neturės galimybių naikinti ankstesniųjų sprendimus ar vėl iš naujo kurti konsorciumus atominės elektrinės statybai, kaip kad nutiko su LEO LT, valstybei išmetus „į balą” šimtus milijonų litų.

Turime labiau pasitikėti savo piliečiais, sudaryti jiems galimybę patiems atsakingai spręsti savo, vaikų ir visos šalies ateitį.

Vidmantas Žiemelis

LR Seimo kanceliarijos informacija

—–

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas: Referendumas dėl atominės elektrinės - būdas sužlugdyti statybas

Seimo svarstymui pateiktą nutarimo projektą dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybų, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija vertina kaip populistinį aktą, skirtą suklaidinti visuomenę, įšaldyti projekto dėl elektrinės statybų vykdymą ir permesti atsakomybę piliečiams.

LiCS pirmininko A. Čapliko teigimu, liberalcentristai pasisako už tai, kad visuomenės nuomonė šiuo strategiškai svarbiu klausimu būtų išklausyta, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad referendumas turėjo būti vykdomas prieš pradedant konsultacijas ir derybas su galimais investuotojais, o ne šioms deryboms jau pasibaigus.

Be to, parlamentaro įsitikinimu, siekiant, kad valdžia atsižvelgtų į visuomenės nuomonę, būtina skelbti ne konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumą, kaip būtų daroma dabar, o privalomąjį. „Referendumo iniciatorių veiksmus galima vertinti kaip gryną populizmą, nes, net ir sužinojus Lietuvos gyventojų nuomonę dėl elektrinės statybų, į ją nebus privaloma atsižvelgti”, - pastebėjo A. Čaplikas.

Pasak LiCS pirmininko, reikėtų diskutuoti ne tik apie tai, ar tikslinga rengti referendumą jau pasibaigus deryboms su galimais investuotojais ir taip mažiausiai metams įšaldyti elektrinės statybas, bet ir apie biudžeto lėšas, kurias teks skirti referendumo organizavimui.

Preliminariais skaičiavimais, referendumas, jei būtų surengtas kartu su Seimo rinkimais, valstybei atsieitų iki 2 milijonų litų, o jei nebūtų spėta surengti jį kartu su rinkimais, kainuotų nuo 12 iki 14 milijonų litų.

„Vertinant tai, kad referendumo klausimas keliamas būtent dabar, kai po dviejų dienų prasideda oficiali Seimo rinkimų kampanija ir tai, kad derybos su galimais investuotojais, kaip skelbiama, jau yra baigtos, mūsų frakcijai kyla rimtų abejonių, ar taip nėra siekiama nusiplauti nuo atsakomybės arba permesti ją nuo valdžios visuomenei”, - sakė A. Čaplikas.

Jis priminė, kad vienas referendumas dėl atominės elektrinės jau buvo surengtas 2008 metais, tačiau dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo buvo paskelbtas neįvykusiu.

Daugiau informacijos: Algis Čaplikas +370 658 42167

Jurgita Gintautaitė
Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovė spaudai
+370 616 19381
jurgita.gintautaite@lrs.lt

LR Seimo kanceliarijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras