BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Po Kėdainių rajono miškus klajoja plėšri lūšis

Po Kėdainių miškus klajoja retas gyvūnas - į Raudonąją knygą įrašyta lūšis. Ažuoloto klubo medžiotojai tuo įsitikino kovo pabaigoje, kai miške dar tebebuvo sniego. Lėtai važiavome miško keliuku ir stebėjome baltuose pataluose paliktus pėdsakus. Dėmesį patraukė keliuką kirtusios pėdos - tarsi šuns, bet gerokai didesnės. Susidomėję sustojome ir ėmėme apžiūrinėti atidžiai. Gal į Ąžuoloto girininkijos miškus grįžo vilkai? Tačiau greitai įsitikinome, kad keistos pėdos - ne vilko: mat beveik apvalios ir be nagų atspaudų. O būtent tokius pėdsakus palieka lūšis!

Matė ir anksčiau

Iš vieno miško kvartalo į kitą perbėgusią lūšį net trys Ąžuoloto klubo medžiotojai matė ir per vieną 2009-2010 metų sezono varyminę medžioklę. Lūšys kiek dažnesnės Lietuvos šiaurėje - pasienyje su Latvija. Sutinkama jų ir Žemaitijoje. Tačiau Vidurio Lietuvos miškuose lūšių niekas nematė jau daug metų, tad pirmąsyk buvome nutarę, kad - tik atsitiktinė paklydėlė. Šį pavasarį aptiktos lūšies pėdos jau perša gana patikimą prielaidą, kad lūšis, o gal ir kelios, tikrai įsikūrė rajono miškuose.

Tikros slapukės

Biologai lūšis priskiria kačių šeimai. Aštrius, stiprius nagus šie žvėreliai, kaip ir visos katės, geba giliai įtraukti į vidų - būtent todėl nei sniege, nei minkštoje žemėje nelieka jų žymių.

Lūšys mėgsta didesniuose, nuošalesnius miškus, kuriuose gausu išvirtusių medžių, tankių krūmų, retai lankosi žmonės. Lūšys - tikros slapukės, mėgsta ramybę ir didžiąją laiko dalį laikosi pavieniui. Į poras ar nedideles grupeles šie žvėreliai susirenka tik tuomet, kai rujoja - nuo sausio iki kovo. Be to, pavasario pabaigoje atsivestus jauniklius patelės prižiūri iki kito poravimosi.

Lūšys minta pelėmis, pelėnais, įvairiais paukščiais, įveikia kiškius, stirnas, šernų jauniklius. Jos puola ir lapes, mangutus, o kartais - net elnių ar briedžių jauniklius. Medžioja lūšys kaip ir katės - arba tyko grobio prie žvėrių takų, arba sėlina prie tų, kurie ganosi po atvirus plotus. Lūšys puikiai laipioja medžiais, tad grobio gali tykoti ir įsitaisiusios ant šakų - tuomet auka užklumpama iš viršaus.

Natūralių priešų neturi

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug šimtas lūšių. Natūralių priešų jos neturi. Tačiau lūšims pakenkti gali žmogus: net dvi jos vien šįmet žuvo Lietuvos brakonierių paspęstose kilpose. O kiek tokių atvejų į viešumą neiškilo?

Lietuvoje lūšių niekada nebuvo gausu. Bene daugiausia (apie du šimtus) šių žvėrelių po mūsų šalies miškus lakstė 1975 metais. Iki 1975 metų lūšys Lietuvoje buvo net medžiojamos. Vėliau jų medžioklė uždrausta, ši rūšis pripažinta nykstančia ir įrašyta į mūsų šalies Raudonąją knygą.

Laikraštis „Kėdainių mugė”

Knypava.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras