BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasitraukė, kad liktų ir tęstų darbus?

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 2 d. raštą Nr. (25-1)-D8-8286 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto” Jurbarko rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl leidimo naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius Šilutės-Tauragės plote išdavimo” projektui. [...]

Tokį pat nutarimą spalio 9 d. priėmė ir Tauragės rajono savivaldybės taryba. Diskusijoje dėl šio projekto dalyvavo ir vietinių bendruomenių atstovai. Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas papasakojo, kad 16 tarybos narių balsavo už nepritarimą dėl leidimo naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, 6 tarybos nariai susilaikė. Neatsirado nė vieno, pritariančio skalūnų dujų (naftos) žvalgybai ir gavybai.

Tokiame kontekste amerikiečių bendrovės „Chevron” pasitraukimas iš jau laimėto konkurso atrodytų lyg ir dėsningas. Nesusitarta ne tik su vietinėmis bendruomenėmis, bet ir savivaldybių tarybos viena po kitos priima sprendimus nepritarti skalūnų dujų (naftos) žvalgybai ir gavybai.

Bet „Chevron” sprendimas nėra pasitraukimas iš jau vykdomos veiklos Lietuvoje ir tai liudija jų atstovo žodžiai. „Antradienį Vyriausybėje apsilankę kompanijos „Chevron” vadovai pareiškė, jog kompanija traukiasi iš konkurso dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo, tačiau lieka Lietuvoje ir tęs iki šiol vykdytą veiklą. Generalinis direktorius Lietuvoje Gilbertas Ankenbaueris informavo, jog tokį sprendimą kompanija priėmė matydama, jog angliavandenilių gavybai Lietuvoje nebaigta formuoti įstatyminė bazė”, - pranešime spaudai cituotas premjeras Algirdas Butkevičius.

Toks „Chevron” atstovų pranešimas panašus į gudravimą, nes juk visa įstatyminė bazė ir buvo kuriama palanki būtent šiai kompanijai. Prisiminkime, kad ir Darbo partijos atstovo Raimundo Paliuko pataisą pakoreguotame Žemės gelmių įstatyme, kuri leido oficialiai daryti bandomuosius skalūnų hidraulinio ardymo darbus ir laidoti žemės gelmėse neribotą kiekį nuodingų cheminių atliekų, susidarančių hidraulinio skalūnų ardymo metu.

Dar kelios esminės pataisos įstrigo Vyriausybėje ir Seime - užregistruota socialdemokrato Algirdo Syso pataisa dėl PAV naujos redakcijos, pagal kurią savivaldybės būtų eliminuotos iš sprendimų priėmimo. Kitas „Chevron” aktualus klausimas - mokestis už gavybą. Lietuvos Respublikos įstatymdavių siūlomas jų netenkina ir, kaip matome, jis kol kas dar nepriimtas. Išnagrinėjus situaciją ir supratus, kad pasirašius sutartį teks sumokėti į Lietuvos biudžetą nemenką sumą (kalbama apie 80-150) mln. litų, greičiausiai ir nuspręsta trauktis iš konkurso. Tačiau „Chevron” ir toliau vykdys savo jau vykdomą veiklą per „LL investicijas”, kur turi 50 proc. akcijų.

Pilietinis Tiesos.lt portalas pabandė aiškintis, kokų būdu buvo leista 2012 m. atlikti bandomuosius skalūnų ardymo darbus, apie kuriuos per Geologijos tarnybos seminarą Žemaitijoje kalbėjo „Minijos naftos” inžinierius Ignas Vaičeliūnas. Tame susitikime susirinkusiems vietos gyventojams jis aiškino, kad tokie darbai jau buvo atlikti. Visi tai girdėję suglumo: kaip gi tai suprasti? Pernai dar nė viename įstatyme nebuvo paminėti „skalūnų dujos ar nafta”, o tyrimai jau atlikti?

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas į Tiesos.lt paklausimą atsakė taip:

Yra atrankos išvada (http://klrd.am.lt/VI//files/0.150032001342099768.pdf) hidrauliniam plėšymui bandomosios naftos gavybos, kuriam pagal teisės aktų reikalavimus, kaip tradicinių angliavandenilių tyrimo ir naudojimo būdas, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikėjo, tačiau Klaipėdos RAAD, vadovaudamasis PAV įstatymo 2 priedo nuostatomis, pareikalavo atlikti atranką. Kaip minėjau, šio objekto patikrinimą Klaipėdos RAAD yra suplanavęs lapkričio mėn.

Šiuo metu, kaip žinote, išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir naudojimo veikla įtraukta į PAV įstatymo 1 priedą.

Dėl tokio atsakymo klausimų kyla tik daugiau - darbai atlikti pagal anuo metu galiojančius įstatymus, kai hidraulinio skalūnų (naftos) žvalgybos ir gavybos kontrolės mechanizmas dar nebuvo sukurtas, juos patikrinti Klaipėdos regiono agentūra numato po daugiau kaip metų. Tad ar įmanoma dabar nustatyti, ar darbai atlikti laikantis visų reikalavimų ir ar tikrai atlikti tie darbai, kurie nurodomi pateiktuose dokumentuose?

Portalas Tiesos.lt ir toliau domėsis šiuo klausimu.

Gerų žinių vis daugėja - spalio 9 d. Europos Parlamente vyko balsavimas, kurio metu europarlamentarai balsavo už keliasdešimt įstatymo pataisų dėl PAV (poveikio aplinkai vertinimo). Tarp kitų, buvo priimta ir 126-toji pataisa, numatanti privalomą PAV hidrauliniam skaldymui skalūnų dujų žvalgyboje (daugiau skaityti „Žemės draugų” straipsnyje ČIA).

Svetlana Martyniuk

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras