BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nusipirk šunį – išgelbėk planetą!

Gyvūnų laikymas namuose gali padėti išspręsti aplinkosaugines problemas, rašo The Sydney Morning Herald.

Geriausia ką gali duoti naminis gyvūnėlis yra meilė jam pačiam. Tokiu atveju, žmogus turintis ką mylėti ir kuo rūpintis gali nuspręsti turėti mažiau vaikų arba visai jų neturėti.

“Šuo turi mažesnį anglies pėdsaką nei žmogus, taigi jei gyvūnai yra vaikų pakaitalai, o taip be abejo ir yra, tai šuns laikymas gali sulėtinti pasaulio griovimo eigą.”, - sako Australijos veterinarų asociacijos prezidentas Markas Lawrie.

Vienintelis dalykas ko reikia nepamiršti, anot specialistų, yra šunų ekskrementų surinkimas ir kačių priežiūra naktį, kad jos neitų medžioti paukščių ar kitų gyvūnėlių.

Jei išspręsime šias problemas, tai gyvūnų laikymas namuose tikrai prisidės prie ekologinės padėties gerinimo pasaulyje.

Tyrimai rodo, kad šunų laikymo namuose atvejų skaičius Australijoje išaugo nuo 33 procentų 1994 metais iki 64 procentų šiomis dienomis. Atitinkamai padaugėjo ir ekskrementų. Pavyzdžiui, jeigu Bankstowno miesto šunys (o jų yra 14 000) būtų visi išvedami į lauką pasivaikščioti, tai susidarytų apie 511 tonų ekskrementų kiekvienais metais, kurie liktų pūti aplinkoje arba sutekėtų į upes.

Miesto valdžia nerimauja, kad toks kiekis patekęs į aplinką gali būti labai pavojingas, sukelti ligų protrūkius. Todėl reikalauja, kad visi šeimininkai susirinktų savo numylėtinių ekskrementus į suyrančius ir aplinkai nekenksmingus maišelius. Anot valdžios specialistų, su surinkimu problemų nėra, nes maišeliai yra suyrantys, tačiau problema atsiranda tada, kai žmonės parsineša juos namo ir deda į plastikinius nesuyrančius maišus, kuriuos iš namų išveža miesto ūkio tarnybos.

Išeitis galėtų būti ekskrementų kompostavimas įrengiant kompostavimo fermas. Be to dar yra senas geras būdas: iškaskite duobutę ir užkaskite tai. Tačiau regiono valdžia įspėja dėl higienos normų pažeidimų galimybės ir ligų protrūkio.

Todėl ekskrementų utilizavimo problemos sprendimas kol kas priklauso tik nuo pačių gyvūnėlių savininkų, rašo australų laikraštis.

Kiti būdai, kuriais gyvūnėlių šeimininkai galėtų prisidėti prie aplinkos tausojimo yra sterilizacija, sveikos ir darnios dietos parinkimas ir gyvūno veislės pasirinkimas.

Sterilizacija, anot Lawrie, yra gerai tuo, kad augintiniai rečiau pabėga iš namų. Tai ypač būdinga katėms, kurios naktį išeina medžioti. Šunims sterilizacija yra gerai tuo, kad ji sumažina tikimybę augintiniui pabėgti ir būti įtrauktam į klasikinį įkaitusios kalės atvejį.

Kai kalba užeina apie augintinių mitybą, Lawrie siūlo pirkti didelio tūrio sauso maisto pakuotes: “Tai pakerta pačias vartotojiškumo šaknis: taip susidaro mažiau atliekų iš pakuočių. Mes rekomenduojame geresnės kokybės sausus pašarus dėl keleto priežasčių: pirma, tai yra gerai augintinio sveikatai; antra, dažnai aukštos kokybės pašarai turi daugiau energijos sudėtyje, geriau suvirškinami ir susidaro mažiau nesuvirškintų produktų, o tai reiškia mažiau ekskrementų pasaulyje.”

Tokia dieta sumažintų mėsos suvartojimą, kartu sumažindama ir didelius vandens ir energijos kiekius, reikalingus jai pagaminti. Tačiau reikia nepamiršti šunims duoti šviežių kaulų, nes tai sveika jų dantims.

Konservuoto maisto gamyba, anot Lawrie, taip pat reikalauja daug vandens ir didelių gamybos kaštų. Jis taip pat mano, jog maisto gaminimas augintiniams patiems irgi nėra draugiškas aplinkai. Bet tiems, kas nori pradžiuginti savo numylėtinį kuo nors skaniu Lawrie siulo užeiti į www.choise.com.au svetainę, kur rasite daug Sidnėjaus universiteto profesoriaus receptų kaip pasigaminti gyvūnėlių maisto namuose.

Kas liečia veislių parinkimą, tai Lawrie siūlo rinktis mišrūnus, nes jie yra sveikesni, juos lengviau laikyti voljeruose ir būdose. Tačiau jis nėra ir prieš gerų, atsakingai išvestų veislių pasirinkimą.

Tačiau didžiausios įtakos aplinkos ekologijai turi būtent žmogaus-gyvūno ryšys, rašo laikraštis. Neseniai atlikti ir BBC aprašyti tyrimai rodo, jog šeimos su šunimis (arba vaikų pakaitalais) 20 procentų mažiau rinkosi skristi lėktuvu, nei šeimos neturinčios šunų.

———————–

Šis straipsnis buvo išspausdintas viename rimčiausių Australijos laikraščių The Sydney Morning Herald. Australų spaudoje daug informacijos apie ekologiją. Pas juos ši tema yra labai madinga šiuo metu. Perspausdinu šį straipsnį Lietuvai norėdamas palyginti ekologijos sampratą australijoje ir pas mus. Ar vienodai suprantame ekologiją? Kviečiu skaitytojus į diskusiją komentaruose arba bent jau išsakykite savo nuomonę.

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Veržikauskas2008-11-27 13:37

Neįtiketina, kad rašomos tokios nesąmonės ir sprendžiamos tokio lygio problemos. Turiu uomeny, ne BLOG-o autorių, o australus. Neįtikėtina ir nusuvokiama. Nejaugi iš tikrųjų žmonija iš proto kraustosi?

Almantina2008-11-27 14:12

jei nepatinka tai neskaityk.kalba kaip tikras miescionis.zinoma siam ponui ar kaip ji turiu vadint visai nerupi dalykai susije su ekologija ir musu pasauliu.nesuprantu tokiu zmoniu nors tu ka

Gabriukas2008-11-27 18:21

Geriausia vieta: "pakerta pačias vartotojiškumo šaknis" :D

spartaner2008-11-27 18:46

cia jau gerokai perdeda zmones…

Okt2008-11-27 21:46

Kodėl nesąmonės, gilindamasis į vadinamąsias "nesąmones" labai plečia akiratį.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras