BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nori pasivažinėti gamtoje - ką turi žinoti?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM bendradarbiauja su VšĮ „Moto Grupe” , kuri vienija motomanus ir keturračiais važinėjančius vairuotojus, aiškina jiems, kodėl negalima važinėti motorinėmis transporto priemonėmis miško paklote, kokia žala yra daroma gamtai. Projekto „Visuomenės informavimo ir švietimo apie motorinių transporto priemonių ir eksploatacinių atliekų daromą žalą gamtai priemonių įgyvendinimas” metu yra parengta nemažai straipsnių ir laidų, sukurti filmukai, atspausdintos informacinės atmintinės.

Siūlome pasiskaityti straipsnį - „Nori pasivažinėti gamtoje - ką turi žinoti?”.

—–

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, jog visureigiais, „enduro” motociklais ir keturračiais važinėjantys asmenys yra gamtos naikintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip tik važinėtis po brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir visaip kitaip naikinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Tame yra daug tiesos - vis dar atskiri individai dėl nežinojimo ar nenoro žinoti, lyg „šaukštas deguto medaus statinėje”, meta šešėlį ant visų vairuotojų. Šiuo straipsniu siekiame pateikti informaciją apie galimybes važinėtis motorinėmis transporto priemonėmis be žalos gamtai, kultūros paveldui. Tikimės tai suteiks aiškumo susidariusioje situacijoje ir skatins važinėtis atsakingai.

Kelių eismo taisyklės galioja visiems

Pirmiausia, kas yra keturratis ir kokios taisyklės galioja jų vairuotojams? Keturratis yra motorinė transporto priemonė, kuriai galioja visos kelių eismo taisyklės (KET) (http://www.lpept.lt/lt/ninformacija/atmintine_keturratis.php). Taigi remiantis kelių eismo taisyklėmis visureigis, keturratis ir „enduro” motociklas yra transporto priemonės (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284131), kurioms draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo išskyrus specialiai tam įrengtose vietose. Motorinėms transporto priemonėms negalima išsukti nuo kelio ar keliuko, važinėti svetimais laukais, miško paklote, upėmis, upeliais, ežerais, jūros pakrante ir užšalusių vandens telkinių ledu. Tai yra griežtai apibrėžta ir kiekvienam turi būti savaime suprantama. Tai reiškia, kad motorinėmis transporto priemonėmis galime važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais). Šios taisyklės galioja visoje Lietuvoje ir jokios išimtys minėtoms nuostatoms netaikomos. Papildomi reikalavimai taikomi elgsenai, lankymuisi saugomose, rekreacinėse ar kitose ypač svarbiose, vertingose teritorijose.

Saugomos teritorijos

Aplinkos apsaugos įstatyme rašoma „Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareigos”. Šio įstatymo 9 straipsnyje apie piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigas rašoma: „Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.” (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=253930). Lietuvoje pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Svarbiausios saugomos teritorijos: rezervatai ir draustiniai, valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos rezervatai. Kokios tai teritorijos ir kaip jos išsidėsčiusios šalies teritorijoje galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklapyje (http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/188). Minėtos saugomos teritorijos užima 15,64 % šalies teritorijos.

Visuose nacionaliniuose (iš viso 5, vienas jų istorinis) ir regioniniuose (iš viso 30, vienas jų istorinis) parkuose bei valstybiniuose draustiniuose (iš viso 271) visureigiais, keturračiais ir „enduro” motociklais leidžiama važinėtis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, neišsukant nuo jų Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka. Tai nustatyta nacionalinių ir regioninių parkų lankymo taisyklėse, kurios patalpintos kiekvieno atitinkamo parko internetinėje svetainėje. Jei paklausit, kas yra valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, rekomenduoju paskaityti Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=17779), kurio trečiame straipsnyje rašoma, jog keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Pastaruosius registruoja ir tvirtina savivaldybės.

Nacionalinių ir regioninių parkų apsaugos reglamentuose nustatyta, jog važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones draudžiama, statyti transporto priemones galima tik tam tikslui įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jei tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nepadaroma žala aplinkai. Papildomus reikalavimus draustiniuose nustato Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal šiuos teisės aktus draustiniuose draudžiama ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę; lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (teriologiniuose, hepertologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose, telmologiniuose draustiniuose); važiuoti per brastas.

Išskirtiniai, griežčiausi apribojimai taikomi valstybiniuose gamtiniuose (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) ir kultūriniuose (Kernavės, Vilniaus pilių) rezervatuose bei Žuvinto biosferos rezervate. Rezervatuose žmonių lankymasis net ir pėsčiomis griežtai ribojamas, o važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis draudžiamas dėl gamtinės aplinkos jautrumo. Be to, juose nėra tam skirtų kelių.

Reikėtų nepamiršti, kad valstybiniuose parkuose taip pat yra rezervatų ir draustinių, kuriems taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir savarankiškiems valstybiniams rezervatams bei draustiniams. Norėdami gauti papildomos informacijos apie lankymąsi saugomose teritorijose, visada galite kreiptis į valstybinių parkų direkcijas ar apsilankyti juose esančiuose lankytojų centruose. Direkcijų adresus ir telefonus galite rasti minėtoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos internetinėje svetainėje.

Svarbu atsakomybė ir žmogiškumas

Lietuvos saugomos teritorijos yra skirtos išsaugoti tai, kas sukurta gamtos bei žmogaus ir pažinti tai, kas yra unikalu ir trapu, sudaryti sąlygas pažinti be žalos vertybėms, netrikdant piliečių poilsio. Važinėjimas keturračiais gamtoje akivaizdžiai ardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę paklotę. Naikina saugomų augalų augavietes, lizdavietes, pačius augalus ir gyvūnus, ardo skruzdėlynus, sukelia dirvų eroziją. Žodžiu, kenkia visai laukinei augalijai ir gyvūnijai bei teršia aplinką, įskaitant triukšmą. Lietuvoje daug žmogaus poveikiui jautrių vietų, kur vieną kartą pravažiavusio keturračio žaizdos matomos dešimtmečius.
Jokiu būdu nevažinėkite visureigiais, keturračiais ir motociklais upių ir upelių vagomis. Taip darydami, kenkiate žuvų nerštavietėms, naikinate jas, taip pat ir smulkiąją vandenų gyvūniją. Galingais ratais neardykite krantų, upių slėnių, kalvų šlaitų, nenaikinkite mažiausiųjų, dažnai nepastebimų vabalėlių, roplių namų. Motorinėmis priemonėmis nesiropškite piliakalnių ir pilkapių šlaitais - tai mūsų šalies kultūrinis paveldas, atgaivos sielai vietos. Norėdami pasižvalgyti nuo kalvų, gūbrių, atodangų, piliakalnių, pasinaudokite kojomis. Būsite sveikesni.

Svarbiausia neužmiršti, kad esame visi atsakingi už savo veiklą - baudą susimokėsi, tačiau gamtai, kultūros paveldui padaryta žala gali būti negrįžtama. Jei kelias pažymėtas tavo žemėlapyje, o tu atvažiavai ir radai žaliuojančią pievą, pelkę ar mišką, būk kultūringas ir atsakingas pilietis, surask juos aplenkiantį kelią. Laikui bėgant gamta atsinaujina ir ilgai nenaudojami keliai virsta pievomis ir bekelėmis. Tai sunku sužiūrėti ir numatyti žemėlapių sudarinėtojams. Beje, jei žemėlapyje kelias pažymėtas punktyrine arba siaura ištisine linija, didelė tikimybė, kad jo jau nebėra. Įvertink tai planuodamas savo maršrutą, iš anksto numatyk kitas galimybes. Tuomet neteks gadinti nervų nei sau, nei kitiems. Tuomet tikrai niekam nepakenksi ir tavo sąžinė bus rami.

Riaumojantis keturračių gausmas sukelia nepatogumų ne tik miško gyventojams, bet ir žmonėms. Jis trikdo vietos gyventojų ir poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą. Daugelio vietų privalumas - ramybė. Be to, riaumojant keturračiui, visureigiui ar motociklui negali išgirsti gamtos garsų, kurie ypač pavasarį išskirtiniai, ypatingi. Technikos garsas nustelbia ne tik gamtos garsus, bet ir važiuojančiųjų jausmus.

Važinėjant keturračiais, visureigiais ir motociklais galioja ne tik kelių eismo taisyklės, bet ir visos moralės bei dorovės normos. Jos netgi svarbesnės, o mes atsakingi už visus gyvus sutvėrimus, kurie negali apsiginti patys.

Kiekvienas neapgalvotas žingsnis gali turėti negrįžtamų pasekmių. Gamta visų mūsų namai. Elkimės juose jautriai, išmintingai ir atsakingai. Nė vienas nenorime sulaukti nekultūringų, šeimininkų negerbiančių svečių. Nesvarbu, ar tu pėsčias, ar ratuotas, prisidėk prie natūralios gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo savo vaikams ir vaikaičiams, būsimoms kartoms. Pažink Lietuvą kultūringai.

Daugiau informacijos www.motomanai.lt

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras