BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasiūlyta uždrausti žvejoti neršto metu Nemuno deltos regioniniame parke

Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba pasiūlė Aplinkos ministerijai uždrausti mėgėjų žvejybą visais įrankiais ir būdais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žuvų neršto metu - nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20 dienos. Tarybos nariai nutarė, kad, norint pagausinti žuvų išteklius Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, šiame regione reikėtų mažinti mėgėjų žvejybos intensyvumą.

Dėl didžiulio žvejų antplūdžio pavasariais Nemuno deltos regioniniame parke ne tik išgaudoma daug neršiančių žuvų, bet ir nukenčia visa saugomos teritorijos aplinka - pakrantėse paliekama daugybė šiukšlių, trikdomi perintys paukščiai. Aplinkos ministerija, pasak Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, apsvarstys šį Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pasiūlymą.

Kaip teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkai, ištyrę Kuršių marių žuvų išteklius, iš žvejybos verslo pasitraukus aštuoniolikai įmonių, šiemet čia pagausėjo kai kurių rūšių žuvų, ypač karšių. Šiais metais žvejybos įmonės Kuršių mariose sugavo du kartus daugiau karšių ir sterkų, palyginti su 2008-aisiais, nors žvejojo su tiek pat įrankių. Ateinančiais metais žuvų išteklių dar turėtų pagausėti, kadangi dar dvi įmonės pasitraukė iš žvejybos verslo. Jos iš Europos žuvininkystės fondo ir valstybės biudžeto gavo kompensacijas už turėtas žvejybos įrankių kvotas.

Žuvų neršto metu, nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20 d., Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti karšius. Atsitiktinai užkibus šiai žuviai, ji turi būti nedelsiant paleista. Mėgėjų žvejybos būdas „sugaunant ir paleidžiant” yra viena veiksmingiausių aplinkosaugos priemonių žuvų ištekliams išsaugoti, tačiau nemažai žvejų mėgėjų pažeidinėja taisykles ir sugautų žuvų nepaleidžia. Dėl šios priežasties prieš kelis metus buvo visiškai uždrausta žvejoti pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose ir jų nerštavietėse.

Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba yra įsteigta kaip patariamoji mėgėjiškos žūklės organizavimo ir plėtros institucija. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Tarybą sudaro ekologai, mokslininkai, Aplinkos ministerijos ir kitų valstybės institucijų specialistai, žvejų organizacijų atstovai ir kt. Ji teikia išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas dėl mėgėjiškos žūklės plėtros programų, projektų, taip pat dėl teisės aktų rengimo ir jų įgyvendinimo.

Aplinkos ministerijos informacija, nuotrauka - user:ozgurmulazimoglu

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras