BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mažėjantis gyvulių skaičius verčia sunerimti

Šią savaitę žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sukvietė socialinius partnerius - gyvulininkystės sektoriaus atstovus - aptarti šios šakos plėtros perspektyvas po 2014 m., pateikti pastabas ir nuomonę apie ilgalaikę Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijos iki 2020 m. koncepciją, bei pasiūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, plėtojant žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis”, kurią parengė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tikslus.

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi ir prioritetinė žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Lietuvoje paplitusios šios tradicinės gyvulininkystės šakos: pieninė galvijininkystė, mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, arklininkystė, avininkystė, ožkininkystė, kailinė žvėrininkystė, triušininkystė ir bitininkystė.

Pastebimos mažėjimo tendencijos

Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą (ES), bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikų gyvulių bandų išsaugojimo praktika.

Tačiau, kaip teigiama instituto parengtoje koncepcijoje, pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo auginama 929,4 tūkst. kiaulių. 2012 m. sausio 1 d kiaulių skaičius tesiekė 790,3 tūkst. 2011 m. lyginant su 2010 m. kiaulių skaičius sumažėjo 139,1 tūkst., t.y. 15 proc. Mažėjantis gyvulių skaičius rodo, kad mažėja ūkininkų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. Gyvulininkystės verslas, lyginant su augalininkyste, yra mažiau patrauklus, kadangi jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas nepertraukiamas, nelieka laiko ne tik užsiimti kita veikla, bet ir poilsiui. Gyvulininkystės ūkiai sukuria žymiai mažiau pajamų, tenkančių vienam sąlyginiam darbuotojui, nei augalininkystės.

„Skaičiai nepaguodžiantys - galvijų skaičius vis mažėja, nors turime visas sąlygas juos auginti. Tad raginu visus išsakyti konkrečius pasiūlymus, kaip galėtume plėtoti gyvulininkystę Lietuvoje, kad būtų galima drąsiai žengti į ateitį”, - į socialinius partnerius kreipėsi žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

„Praėjusią savaitę Liuksemburge vykusioje žemės ūkio ir žuvininkystė ministrų taryboje buvo svarstomas Komisijos siūlymas valstybėms narėms, įvertinant jų specifines situacijas žemės ūkyje, ir toliau leisti dalį tiesioginių išmokų voko skirti savanoriškajai susietajai paramai. Lietuva siekia, kad 2014-2020 m. finansiniame laikotarpyje ūkininkams būtų sudaryta galimybė mokėti susietąją paramą. Tai ypatingai aktualu gyvulininkystės ūkiams paremti. Kurdami visiškai naują tiesioginės paramos schemą neturėtume apsiriboti tik tais sektoriais, kurie buvo remiami praeityje, todėl manytume, kad sektorių sąrašas turėtų būti plečiamas. Manome, kad turėtų likti susieta su gamyba parama, nors kitos šalys tam priešinasi (Didžioji Britanija, Danija). Šis mūsų deklaruojamas prioritetas turėtų būti paremtas konkrečiais finansiniais veiksmais”, - teigė ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ragindamas socialinius partnerius išsakyti savo nuomonę apie gyvulininkystės koncepciją bei pateikti konkrečius pasiūlymus.

Pasigesta realių gairių

„Peržvelgėme Agrarinio ekonomikos instituto parengtą Gyvulininkystės koncepciją, tačiau turime pripažinti, kad ji neturi realaus pagrindo”, - teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pasak jo, iš koncepcijos matosi, kad norima remti mažus ūkius pamirštant stambiuosius, o tai būtų didelė klaida. „Būtų racionalu nusimatyti tipinės fermos modelį, galbūt auginančios iki 200-300 sąlyginių gyvulių ir tokias fermas paremti, - teigė asociacijos atstovas. - Kita opi problema - eksporto rinkos atnaujinimas, ypač į Rusiją, kuri nuo 2012 m. rugsėjo ketina tapti Pasaulinės prekybos organizacijos nare”.

Juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Vilius Žiogas atkreipė dėmesį, kad aplinkosauginiai reikalavimai gyvulininkystės sektoriui yra per griežti. „Manome, kad neteisinga kompensuoti pasėlių draudimą augalininkystės sektoriuje, o gyvulininkystės - ignoruoti”, - dar vieną problemą įvardijo pirmininkas. V. Žiogas dėkojo ministrui už šių metų deklaravimo naujovę, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), turi laikyti gyvulius, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų hektarui tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG sutartinio gyvulio. Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų deklaruotų tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų arba kurie ne vėliau kaip 2011 metais pradėjo įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” ir pagal šią priemonę pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laikotarpis dar nesibaigė. „Šis reikalavimas skatina žemės savininkų atsakomybę”, - teigė Juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas.

Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos Tarybos prezidento Tomo Raudonio, gyvulininkystės strategijoje pasigendama realių gairių ir ypač ūkių SWOT analizės, dėmesio veislininkystės plėtrai. Jam pritarė ir šios asociacijos direktorius Edgaras Gedgaudas, pabrėždamas, kad Veislininkystės sistemos dalyviai neturi bendro tikslo, tad ir nuolatinio bendravimo tarp jų nėra. „Nors Lietuvoje spermos kaina mažiausia, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau kokia jos veislinė vertė”, - pagalvoti ragino E. Gedgaudas.

Nors paukštininkystės rodikliai yra džiuginantys - Statistikos departamento duomenimis 2011 m. pradžioje buvo 9,47 mln. paukščių, t.y. 1,7 proc. daugiau nei 2010 m., tačiau ir čia yra nemažai problemų. „Ypatingai didelė problema - skirtingi maisto produkcijos PVM mokesčiai Lietuvoje ir Lenkijoje. Dėl to netenkame didelės rinkos dalies”, - teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, kalbėdamas apie savo sektoriaus problemas. - Vis tik kaimyninės šalys turėtų orientuotis į panašų PVM mokestį tam, kad būtų apsaugotos rinkos”. Primename, kad Lietuvoje žaliai mėsai ir kitiems mėsos produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas. Daugelis ES šalių narių šiai produkcijai taiko sumažintus PVM tarifus. Lenkijoje šis tarifas ypač mažas - tik 5 proc. PVM tarifų skirtumas skatina dalį Lietuvos pasienio gyventojų apsipirkti Lenkijoje, o tai mažina gyvulininkystės produktų vartojimą šalyje. „Nors įvardijame save grūdų šalimi, tačiau didžioji jų dalis išvežama į užsienį, o patys vežamės iš svetur”, - dar vieną aktualiją iškėlė V. Tėvelis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sulaukė priekaištų dėl draudimo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. eksportuoti gyvus galvijus į Turkiją. Ūkininkai teigė, kad dėl to jie patyrė didžiulių nuostolių ir klausė, ar tikslinga taip buvo elgtis, kai kitos ES šalys savo rinkų neuždarė. „Gyvų galvijų eksportas į Turkiją uždraustas dėl vis blogėjančios užkrečiamųjų ligų situacijos šioje šalyje. Situacija išties buvo pavojinga, kaip parodė patikros, gyvuliai į Turkiją būdavo vežami nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų. Turime galvoti ir reaguoti atsakingai į galimus ligų proveržius”, - teigė tarnybos direktorius, ragindamas pagalvoti apie Gyvulių sveikatos fondo steigimą Lietuvoje.

Apskritojo stalo dalyviai sutarė dar kartą susitikti gegužės mėnesį, o artimiausiu metu pasimatyti tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2012″, kuri vyks jau gegužės 10-12 dienomis Kaune, „Žalgirio” arenoje.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras