BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvos mokiniai: alergiški, silpnaregiai ir mėgstantys alų

Žvelgiant į šiandienos tendencijas, po dvidešimties metų mokyklos suolus brūžins tik ligoti, nervingi, nevengiantys išgerti mokiniai. Vadinamomis mokyklinėmis patologijomis serga kas trečias vaikas, o baigdami mokyklą absolventai išsineša ne tik sukauptas žinias, bet ir nemenką ligų „krepšelį”. Sveikatos specialistai sako: perspektyva nebūtų tokia liūdna pakeitus gyvenimo būdą.

Patikrinimų pataria neatidėlioti

Iki rugsėjo 15 dienos mokiniai privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Daug uteniškių tai padarė pavasarį, nespėjusieji rikiuojasi į eilę prie gydytojų kabinetų šiomis dienomis. Norinčius išvengti gaišaties, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vaikų ligų gydytoja A. Dirmienė ragina neatidėlioti profilaktinio sveikatos patikrinimo paskutinėms savaitėms, kuomet kai kurie gydytojai dar atostogauja, o likusieji turi spėti apžiūrėti ir sergančius, ir atėjusius profilaktiškai pasitikrinti vaikus.

Profilaktinių patikrinimų metu vaiką apžiūri chirurgas, tikrinama mokinių rega, matuojamas ūgis, svoris, kraujospūdis.

Jei reikia, vaikas siunčiamas pas kardiologą, pulmonologą, kitus specialistus, kurie atlieka išsamesnius tyrimus.

Ilgamečių profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikų sveikata negerėja.

Beveik kas trečias mokinys turi regos sutrikimų. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak Utenos PSPC Vaikų konsultacijos vedėjos Marijos Pleckevičienės, vaikams vis dažniau nustatomas funkcinis sistolinis širdies ūžesys. Gydytoja sako, kad dėl to labai nerimauti nereikėtų: šis sutrikimas dažniausiai nesutrikdo širdies ritmo ir nėra pavojingas, vaikams nereikia vengti fizinio krūvio, tik šiek tiek riboti sunkius jėgos pratimus. Širdies ūžesys gali atsirasti ir dėl širdies raumens uždegimo persirgus peršalimo ligomis. Tik retais atvejais šis sutrikimas nustatomas dėl rimtos širdies ydos. „Šios patologijos priežastį nustatyti sunku, tačiau vaikų sveikatai funkciniai ūžesiai dažniausiai nepalieka jokių neigiamų pasekmių. Nustatę ryškesnius ūžesius, pacientus siunčiame pas kardiologą. Tokiems vaikams retkarčiais reikia padaryti kardiogramą, echoskopuoti širdelę. Vyresni mokiniai pasitikrinti atbėga vieni, bet būtų geriau, kad ateitų su tėveliais, ypač tokiais atvejais, kai vaikams skiriame konsultacijas ar papildomus tyrimus”, - kalbėjo M. Pleckevičienė.

Nutukimo epidemija negresia

Žymiai padaugėjo mokinių, sergančių bronchine astma. Gydytojos teigimu, tam įtaką daro ne tik alergizuojantis maistas su sintetiniais priedais, bet ir kiti aplinkos faktoriai: skalbimo milteliai, dulkės ir t. t.

Tačiau jaunieji uteniškiai beveik neturi problemų dėl per didelio svorio. Medikė pastebi, kad lyginant su kitų šalių duomenimis apie vaikų nutukimo paplitimą, situacija Lietuvoje gera, nors pastebima nežymi tendencija į svorio didėjimą.

Utenos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, praėjusiais metais patikrinus beveik 5 700 Utenos rajone besimokančių vaikų sveikatą, jiems nustatyta daugiau nei 6 200 sveikatos sutrikimų. Kitaip tariant, kartais vienas vaikas skundėsi bent keliais negalavimais. Dažniausiai buvo nustatomi širdies-kraujagyslių sistemos pakitimai. 16 proc. vaikų turi iškrypusį stuburą arba netaisyklingą laikyseną, beveik kas dešimtas serga dantų ligomis ar turi blogą sąkandį.

920-čiai Utenos gimnazistų, pagrindinių bei pradinių mokyklų mokinių pernai diagnozuota trumparegystė, beveik 400 - bronchinė astma, 24 vaikai serga epilepsija, 14 - cukriniu diabetu.

Utenos PSPC Vaikų konsultacijos vedėja M. Pleckevičienė pastebi, kad kaimo vaikai yra sveikesni, rečiau serga angina, peršalimo ligomis, yra geresnės laikysenos. Priežastis paprasta: jie labiau užsigrūdinę, daugiau juda, nes padeda tėvams darbuose ir žymiai mažiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Tačiau yra ir kita medalio pusė: kaimo vaikai (o gal jų tėvai) yra kantresni negalavimams, todėl rečiau kreipiasi į medikus, kartais užleisdami ligą.

„Mokyklinės ligos tarsi užprogramuotos. Dešimtmečius vaikai susiduria su tomis pačiomis sveikatos problemomis, kad ir kaip kovotume, nemanau, kad jos visiškai išnyks. Tačiau gyvenimo būdas - vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių sveikatą, todėl visus ateinančius vaikus, kad geriau jaustųsi, skatiname kuo daugiau laiko praleisti lauke ir mažiau sėdėti prie kompiuterių bei televizorių. Vasarą palanku pradėti grūdinimosi procedūras. Kiekvienas vaikas galėtų išmokti plaukti, nes ši sporto šaka labai padeda formuoti ir išlaikyti taisyklingą laikyseną”, - geros savijautos patarimus dalijo gydytoja.

Senolių ligos - jauniems

Medikų nebestebina gimnazistų ligos, labiau būdingos senyvo amžiaus žmonėms. Nerimas dėl egzaminų, netaisyklinga mityba ir kiti faktoriai vyresnių klasių mokinių ligų sąrašą pailgino dar labiau.

Sveikatos apsaugos ministerija pateikia kelių metų tyrimo, atlikto 2007 m., duomenis: penktadalis 11-12 klasių mokinių turėjo virškinimo, kas trečias - regos sutrikimų, kas ketvirto mokyklą baigiančio jaunuolio laikysena buvo netaisyklinga. Be jau minėtų negalavimų, jaunuoliams dažniausiai rūpesčių kėlė padidėjusi struma, aukštas kraujospūdis, bronchinė astma ir kitos alerginės ligos. Daugiau nei pusė vyresniųjų klasių mokinių skundėsi dėl streso kamuojančia nemiga, irzlumu, nuotaikų kaita. Negalavimai dažniau buvo nustatomi mergaitėms nei berniukams.

Gyvenimo būdo tyrimas atskleidė neigiamą įtaką sveikatai darančius įpročius. Penktadalis vyresniųjų klasių Lietuvos mokinių beveik niekada nesportuoja, tiek pat jaunuolių valgo 1-2 kartus per dieną. Rūkančių skaičius žymiai neaugo - cigaretės dūmą prisipažino užtraukiantis kas trečias apklaustasis, tačiau vartojančių alkoholį padaugėjo dvigubai: kas penktas 11-12 klasės mokinys vartoja alų, dalis mokinių - kitus alkoholinius gėrimus.

Vilma Kapčiūnaitė

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras