BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lapgirių botaninio draustinio staigmenos

Lapgirių botaninis draustinis yra Jurbarko rajone, 7 km į rytus nuo Eržvilko miestelio, šalia Šaltuonos upės. 143 ha ploto draustinis įsteigtas 1992 metais retų augalų augimviečių išsaugojimui. Nuo 2009 m. įtrauktas į Natura 2000 tinklą kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija. Draustinio priežiūra paskirta Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Pagal nuosavybę visa teritorija priklauso Raseinių miškų urėdijos Vadžgirio girininkijai (9-11 kvartalai). Kadangi išsamesni tyrimai draustinyje iki šiol nebuvo daromi, 2010 m. numatyta atlikti detalesnę floros ir saugomų rūšių inventorizaciją.

Kai kurios saugomos vertybės Rezervato specialistams buvo žinomos iš ankstesnių apsilankymų.

Visą draustinio teritoriją dengia miškas. Vyrauja mišrūs eglių ir smulkialapių medynai. Dėl gana intensyvios miško ūkio veiklos didelė draustinio dalį užima jaunuolynai, nemažai pribręstančių ar pusamžių drebulynų, beržynų.

Vertingiausias miškas išlikęs Šaltuonos slėnio šlaituose ir keleto intakėlių raguvose. Čia auga gana nemažai skroblų, taip pat senų ąžuolų, uosių, liepų. Dirvožemis molingas, karbonatingas, daug perpuvusių nuokritų.

Šaltuonos slėnio terasoje, trąšiuose baltalksnynuose yra gausi daugiametės blizgės (Lunaria rediviva) populiacija, kurios plotas - 0,6 ha. Augalai labai vešlūs, gausiai žydi ir dera. Dar ir pavasarį buvo daug pernykščių sudžiūvusių stiebų su ankštarėlių pertvarėlėmis. Greta daugiametės blizgės, o taip pat ir intakų šlaituose gausiai auga tuščiaviduriai rūteniai (Corydalis cava). Tai augalai efemeroidai, jų vegetacija trumpa, trunka iki medžių sulapojimo. Nunykus antžeminei daliai, po žeme lieka tuščiaviduriai stiebagumbiai, kuriuose sukaupiamos atsargos. Be įprastos violetiškai rausvos spalvos nemaža dalis rūtenių žydėjo baltai. Vieno intako raguvoje veši meškiniai česnakai (Allium ursinum). Jie irgi yra efemeroidai, žydintys gegužės mėnesį. Sąlygos jiems augti čia palankios. Česnakų sąžalynai užima apie 0,5 ha plotą. Šaltuonos slėnio šlaituose ir raguvose padrikai, bet gana gausiai auga miškinė varnalėša (Arctium nemorosum), mėgstanti retmes, žuvusių medynų laukymes. Šviesiuose raguvų šlaituose ir ypač jaunuolynuose gausi žalsvažiedė blandis (Platanthera chloranta). Kaip ir miškinė varnalėša, ji Lietuvos raudonojoje knygoje priklauso penktai kategorijai, todėl išnykimo grėsmė joms nedidelė.

Didžiausias šių metų radinys Lapgirių botaniniame draustinyje - trilapė bligna (Isopyrum thalictroides). Gegužės pradžioje dauguma šių efemeroidų žiedų jau buvo peržydėję ir užsimezgę vaisiai. Šaltuonos slėnio šlaito miške auga keli šimtai augalų. Tai trečioji ir ko gero didžiausia šiuo metu žinoma, trilapės blignos augavietė Lietuvoje. Iki šiol buvo žinomos jų radimvietės Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Dubysos regioniniame parke. Blignas aptikti gana sunku, nes jos žydi anksti, kai augalų žinovai dar mažai lankosi miškuose. Be to jos iš tolo labai panašios į masiškai augančias baltažiedes plukes. Trilapę bligną galima laikyti svarbia indikatorine rūšimi europinės svarbos natūraliai buveinei - 9180, Griovų ir šlaitų miškai.

Turtinga ir draustinio samanų flora. Senų ąžuolų, uosių, liepų kamienai gausiai apaugę įprastų rūšių samanomis - kiparisinėmis patisomis, voverinėmis balnadantėmis, pašiauštosiomis uodegėmis, paprastosiomis plokštenėmis, kreivadantėmis. Greta jų auga plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Tai Lietuvos raudonosios knygos rūšis, aptinkama beveik visoje šalies teritorijoje, bet dėl smarkiai kertamų senųjų miškų ir džiūstančių ąžuolų bei uosių jų populiacijos mažėja. O štai ant seno uosio kamieno nedideliais lopinėliais auga baumgartnerio pokrepis (Zygodon baumgartneri). Ši samana dauginasi lapų pažastyse išaugusiais gemaliniais kūneliais. Ji reta, rasta vos keletoje šalies vietų. Raguvų upeliuose gausu apsamanojusių, vandens skalaujamų akmenų. Be dažnų samanų kaip gaubtoji gražiasnapė, žalioji ir upelinė trumpės, auga ir rinčiuotoji bukasnapė (Amblystegium tenax). Nors rasta keletoje Lietuvos vietų, Jurbarko rajone aptikta pirmą kartą. Čia pat auga ir smailiašakis tensmenis (Pterigynandrum filiforme). Raudonoje knygoje nurodomi tik 2 rajonai, kur rasta ši samana. Lapgirių miškas yra ketvirtoji tensmenio radimvietė šalyje. Ant raguvose pūvančių medžių kamienų negausiai auga šliaužiančioji rumbainė (Callicladium haldanianum). Šios rūšies populiacijos mažėja dėl negyvos medienos šalinimo. Draustinyje rumbainei augti sąlygos yra geros ir ateityje jos gal būt pagausės.

Beveik visos draustinio retosios rūšys telkiasi raguvose ir šlaituose išlikusiuose plačialapių medynuose, kurių didelė dalis yra kertinės miško buveinės. Likusi didžioji draustinio dalis savo verte nelabai skiriasi nuo ūkinių medynų, nors yra priskirta II grupės miškams. Kadangi vyraujanti medžių rūšis yra drebulė ir beržas, medynai plynai iškertami pasiekę gamtinę brandą, t. y. virš 80-90 metų. Pomiškyje lėtai augančios plačialapių medžių rūšys nespėja įsitvirtinti. Be to skroblai, kurie čia galėtų sėkmingai įsivyrauti, nėra miškininkų mėgiami ir yra šalinami kaip menkaverčiai.

Vyresnioji biologė Asta Uselienė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Diman2011-01-04 17:02

Kaip tokios paskaitos fainai klausosi, esant pačiam draustinyje… :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras