BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Knyga: Gervė - mūsų ilgesio paukštė

Tai pirmoji naujos serijos „Iliustruotoji Lietuvos gamta“ knyga. Šia knygų serija bus siekiama iliustracijų pagalba perteikti gyvūnų gyvenimą, elgseną, būdą, supažindinti su mūsų krašto gamtos įvairove, stengiamasi žmogų skatinti domėtis gamta. Knygoje „Gervė – mūsų ilgesio paukštė“ puikiomis fotonuotraukomis, kurių knygoje yra per 300, perteikiamas gervių gyvenimas nuo ankstyvo pavasario iki joms išskrendant, iliustruojami jų šokiai, šeimos gyvenimas perint, rūpinantis jaunikliais. Šalia fotonuotraukų skaitytojas ras trumpus jų aprašus, komentarus, knyga paįvairinami keliomis esė apie gerves ir trumpu rūšies aprašymu. Knyga turėtų sudominti ne tik paukščių mylėtojus, bet ir visus mylinčius, stebinčius, aprašančius ar fotografuojančius mūsų krašto gamtą.

Ekonaujienų redakcija kviečia pažvelgti į šios knygos vidų - paskaityti tekstus ir pasigrožėti fotografijomis.

Gervė - mūsų ilgesio paukštė

Gervė - pilkas paukštis, juodais sparnų galais ir juodomis kojomis. Viršugalvis raudonas, galva ir kaklas juodos ir baltos spalvų. Pilka spalva dažnai siejama su nešvara ir murzinumu. Tačiau gervės pilkumas, ypač išsišėrus, pakeitus plunksnas spindi metaliniu žvilgesiu ir skaisčioje saulės šviesoje tviska tarsi sidabras. Ne veltui gervė dažnai vadinama sidabro paukšte.

Gervės labai dažnai mirksi. Jų akis, kaip ir kitų paukščių, saugo mirksimoji membrana, kuri nuvalo ir sudrėkina akies obuolį.

Gervė didžiulis ir palyginti sunkus paukštis, tad norėdama pakilti ir skristi ji turi įsibėgėti. Tai nesunku lygioje atviroje vietoje, ypač į nuokalnę ir prieš vėją. O štai tankiame miške ar krūmyne paukščiui atsiplėšti nuo žemės nėra paprasta. Tuomet gelbsti ilgos greitos kojos. Artinantis pavojui, kai paukštis peri ar maitinasi, gervė visada pirmiausia pasikliauja savo kojomis, o į orą kyla tik tada, kai yra užklumpama netikėtai.

Vienas iš būdingiausių ritualinių gervių garsų, laikomas savotiška rūšies vizitine kortele, yra unisoninis duetas. Jį atlikdamos gervės stovi lygiagrečiai viena šalia kitos, 2-3 metrų atstumu, žiūrėdamos arba į vieną pusę, arba viena į kitą. Ritualo metu paukščiai užverčia snapą, nukreipia jį vertikaliai aukštyn, išskleidžia sparnus ir pašiaušia plunksnas.

Patelė tą daro ne taip išraiškingai kaip patinas. Unisoninis garsas sinchroniškai skleidžiamas poros lizdo teritorijoje, bet neretai ir kitomis aplinkybėmis, kai paukščiai susijaudina. Gervių duetą galima girdėti visais metų laikais, tačiau jis dažniausiai simbolizuoja, kad du paukščiai susiporavo.

Gervės šokius šoka ištisus metus. Paukščiai šoka ne tik poruodamiesi, bet ir dėl įvairių priežasčių susijaudinę - tiek turintys porą, tiek pavieniai, tiek būdami būryje. Gervių šokius sudaro daugybė sunkiai nusakomų elementų: tai ir paradinis žingsniavimas, kai paukštis eina dideliais, lėtais, plačiais žingsniais, aukštai keldamas kojas ir ištempęs kaklą; ir bėgiojimas išskėtus sparnus ratu raitant aštuoniukes, darant zigzagus ar tiesia linija; ir staigus sustojimas - sustoję paukščiai ilgai lankstosi vietoje, daro piruetus, linkčioja iš vieno šono į kitą; ir aukšti šuoliai į viršų mosuojant sparnais; ir mėtymas į orą įvairių šakelių, žolės, lapų; ir apmirimas kokia nors poza, pašiaušiant plunksnas, po to paukštis pamažu nusiramina.

Dar prieš pusę amžiaus T. Ivanauskas mini gervę perint tik kokioje penkiasdešimtyje Lietuvos vietų. Ilgai šių paukščių gausa nedidėjo, net gi krito. Tik nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki šių dienų gervės sparčiai pradėjo plisti mūsų miškuose ir dėl sumenkėjusių melioracijos mastų, ir dėl paukščių prisitaikymo gyventi miškuose, anksčiau jiems nebūdingose vietose. Šiandien Lietuvoje perinčių gervių porų skaičius gerokai perkopė tūkstantį, kuris pirmiausia pasklido drėgnuose šalies vidurio ir šiaurės lapuotynuose. Sausuose Rytų ir Pietų Lietuvos giriose gervių mažiau, tačiau jos įsikuria ir čia, jei randa kokią balą, brastą ar bebrų patvanką.

Pagaliau kiaušinis atgijo. Girdėti krebždesys, cypsėjimas, tuksėjimas. Pamažu lukštas skyla ir pasirodo mažas snapelis. Dar būdamas kiaušinyje jauniklis ant snapo turi dantuką, kuriuo prakala kiaušinio lukštą. Dienos šviesą padėjęs išvysti dantukas vėliau sunyksta.


 
Daugiau informacijos www.lutute.lt

Rodyk draugams

Komentarai (4)

ewius2010-09-21 19:51

man reikejo daryti projekta apie gerves ir labai padejo

rugile2010-10-07 15:03

puiku tik truksta kap pasakuose teige kad ji butu isrinkta pauksciu karaliene truksta atsakymo kodel ji butu isrinkta karaliene

vakaris2010-12-08 20:45

si informacija padeda

Juozas2014-07-03 11:21

Prie Nemuno teko matyti kaip viena gerve puole ant kitos ir ja skandino , kapojo snapu ,o si labai reke. Galvojome gal tai zaidimas ju ,bet ji nebepakilo . Kaip tai galejo buti , gal kas galetu paaiskinti ,gal mate tokiu atveju? Tai buvo Birstone prie vandens. Skriaudike po kiek laiko grizo i ta pacia vieta , paziurinejo ir pasitrauke is tos vietos.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras