BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar išsaugosime žalvarnius?

2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti metų trukmės tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga”. Pagrindinis šio projekto tikslas yra kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną. 2011 metų liepos mėnesio pradžioje šis projektas baigiamas įgyvendinti, todėl visus kviečiame liepos 23-24 dienomis atvykti į miškingose Druskininkų apylinkėse, ant Ešerinio ežero kranto organizuojamą kasmetinį paukščiams neabejingų žmonių susitikimą „Žalia varna”.

Nuostabios gamtos apsuptyje „Žalios varnos” dalyviams bus pristatyti projekto metu atlikti darbai bei pasiekti rezultatai, supažindinti su globaliai nykstančių žalvarnių (Coracias garrulus) būkle Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, jų perėjimo vietų apsaugos ir perėjimo sąlygų gerinimo būdais, vyks diskusijos apie šių paukščių nykimo priežastis, apsaugos priemonių taikymo efektyvumą, alternatyvias apsaugos priemones ir pan. Visi šventės dalyviai taip pat bus įtraukiami į praktinius žalvarnių apsaugos darbus - žinomų perėjimo ir maitinimosi vietų žvalgymą bei naujai užimtų vietų paiešką, specialiai šiems paukščiams skirtų inkilų kėlimą bei apsaugų tvirtinimą.

Jau penktą kartą vyksiančią „Žalią varna” galima drąsiai pavadinti tarptautiniu renginiu, nes jis kasmet sulaukia ne tik gausaus mūsų šalies ornitologų dėmesio, bet ir sulaukiama svečių iš kitų šalių. Šiais metais pasidalinti patirtimi pakviesti kolegos iš Latvijos ir Baltarusijos, todėl visai realu, kad „Žalia varna” taps tradicine tarptautine paukščių stebėtojų švente, kur galės susitikti ir paukščių apsaugos klausimus neoficialioje aplinkoje aptarti bendraminčiai iš skirtingų šalių.

Kviečiame visus, kurie neabejingi gamtos grožiui ir paukščiams prisijungti prie mūsų ir dalyvauti „Žalioje varnoje”. Išsamesnė informacija apie renginį bus pateikta Lietuvos ornitologų draugijos internetiniame portale adresu www.birdlife.lt

Kodėl „Žalia varna”?

Renginys „Žalia varna” yra rengiamas siekiant atkreipti visuomenės, paukščių stebėtojų bei ornitologų dėmesį į itin sparčiai nykstančių žalvarnių būklę.

Žalvarnis - tai apytikriai kuosos dydžio labai spalvingas paukštis, savo išvaizda daugiau primenantis tropikų sparnuočius: suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusva spalvos, kurios ypač įspūdingai persilieja žalvarniams tuoktuvių metu vartantis ore. Po veisimosi periodo spalvos tampa blankesnės, melsva spalva tampa žalsvesne, mažiau kontrastinga.

Peržvelgiant Lietuvos ornitologinę literatūra galima pastebėti, kad T. Ivanauskas 1964 metais apie jį rašo, kad tai „nėra retas, tačiau niekur apsčiai nepasitaiko”. E. Drobelis 1991 metais jau signalizuoja apie vykstančius populiacijos mažėjimo pokyčius - „paplitęs netolygiai, gausesnis rytų ir pietų Lietuvoje”. O štai L. Raudonikio duomenimis, 2007 metais žalvarniai jau „sparčiai mažėja”. Vertinant žalvarnių populiaciją skaičiais, tai XX a. pradžioje jų populiacija vertinama iki 10 000 porų, 1970 m. - 1 000 - 2 000 porų, 1990 metais - 150 - 200 porų. Pastarųjų kelių metų laikotarpyje žalvarnių padėtis Lietuvoje tapo kritiška: 2006 metais - iki 35 porų šių paukščių, 2008 metais - tik apie 20 porų. Manoma, kad 2010 metais Lietuvoje perėjo apie 10 porų.

L. Šniaukštos duomenimis žalvarnių padėtis kritiška ir pas kaimynus: Lenkijoje 2010 metais žalvarnių populiacija vertinama 46-56 poros (pastebimas mažėjimas lyginant su ankstesniais metais), Baltarusijoje - 20-50 porų, Latvijoje - 24 poros.

Kodėl nyksta žalvarniai?

Žalvarnių nykimo priežastys nėra aiškios - skirtingų autorių nuomonės labai įvairios ir, nors jos visiems suprantamos, visos turi svarių kontrargumentų. Keletas iš dažniausiai minimų faktorių yra žalvarnių maitinimosi buveinių praradimas veisimosi vietose, pačių veisimosi buveinių pokyčiai (brandžių medynų nykimas, pasikeitimai kaime), tinkamų perėti uoksų trūkumas, naikinimas migracijos kelyje, nepalankios sąlygos žiemavietėse, nepalankios klimatinės sąlygos veisimosi metu (klimato kaita), plėšrūnai veisimosi vietose, nelegali medžioklė ir pan. Pvz., latvių ornitologų duomenimis, 2007 metais neapsaugotuose nuo plėšrūnų inkiluose nuo kiaunių žuvo apie pusė visų žalvarnių dėčių.

Kaip galime padėti žalvarniams?

Didžiausią pagalbą žalvarniams galėtų užtikrinti valstybinės institucijos priimdamos jų apsaugai tinkamus įstatymus bei kontroliuodamos jų laikymąsi. Yra būtinas brandžių medynų išsaugojimas žinomose žalvarnių veisimosi vietose, plėšrūnų (ypač kiaunių) skaičiaus reguliavimas, visų kirtimų draudimas vasarą, iškamšų gamybos kontrolė, ekstensyvaus žemės ūkio skatinimas ir pan.

Latvijoje prieš keletą metų žalvarnių skaičius buvo sumažėjęs iki 10 porų, bet nuo 1998 metų žalvarnių apsauga pradėjo rūpintis latvių ornitologas Edmunds Račinskis, kuris su kolegomis žalvarnių apsaugos srityje pasiekė iš tiesų labai daug - buvo paskelbtos naujos saugomos teritorijos, iškelta apie 150 specialių inkilų, visi inkilai apsaugoti nuo plėšrūnų, valomi, jaunikliai žieduojami, atliekami kiekvieno žalvarnių poros stebėjimai bei tyrimai ir. t.t. Šių pastangų dėka pavyko stabilizuoti populiaciją ir net padvigubinti žalvarnių skaičių. Latvių darbai yra geras pavyzdys mums, kad verta mėginti gelbėti žalvarnius.

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Jų iniciatyva jau keleri metai miškinguose Druskininkų apylinkėse yra keliami ir nuo plėšrūnų specialiomis priemonėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Šiuo metu Druskininkų urėdijos iniciatyva yra iškelta apie 90 inkilų. 2009 metais inkiluose perėjo ir sėkmingai jauniklius užaugino 3 žalvarnių poros, o 2010 metais inkiluose perėjo ir jauniklius užaugino 4 poros. Atsižvelgiant į kritinę žalvarnių populiacijos būklę Lietuvoje, tai vilčių teikiantis rezultatas. Smagu konstatuoti, kad Lietuvoje buvo stebėtas perintis Latvijoje žieduotas žalvarnis, tai rodo, kad mūsų šalies populiacija dar nėra izoliuota nuo kaimyninėse šalyse susiformavusių populiacijų.

Straipsnio autorius: Remigijus Karpuška

Todėl, jei matėte žalvarnį, kviečiame apie tai pranešti Lietuvoje žalvarnių apsaugos projektą vykdantiems ornitologams el. paštu zalvarniai@gmail.com, telefonu 8 686 21857 arba informaciją atsiunčiant Lietuvos ornitologų draugijai adresu: Naugarduko 47-3, Vilnius. Vykdant žalvarnių apsaugą labai svarbi bet kokia informacija apie šiuos paukščius!

Lietuvos ornitologų draugijos informacija,
www.birdlife.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras