BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anglies dvideginio pėdsako iššūkis mokiniams

Antri metai Rokiškio Romuvos gimnazijos antrų ir trečių klasių gimnazistai, inicijuojami savo anglų kalbos mokytojos I. Laužadienės, dalyvauja tarptautiniame gamtosauginiame projekte „Anglies dvideginio pėdsako iššūkis mokiniams”. Šiame projekte dalyvauja mokiniai ir mokytojai iš įvairiausių pasaulio kampelių: JAV, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, Belgijos, Graikijos, Turkijos, Švedijos, Kanados, Ispanijos ir kt. Projekto idėja yra priversti susimąstyti kiekvieną žmogų, o ypač jauną, kad visi be išimties prisidedame prie aplinkos užterštumo ir kad visi turime imtis veiksmų šioms problemoms spręsti.

Naudodamiesi transporto priemonėmis, naudodami elektrinius buities prietaisus, šildydami savo būstus ir netgi maitindamiesi mes kasdien į aplinką išskiriame didelius kiekius anglies dioksido dujų, o tai daro poveikį mūsų klimatui tuo pačiu ir visai mus supančiai aplinkai. Mokiniai komentuoja savo dalyvavimą projekte:

„Visų pirma, mums reikėjo atsakyti į pateiktus keturių kategorijų klausimus: transportas, namai, maistas ir pirkiniai. Transporto kategorijoje teko atsakyti, kaip keliaujame į mokyklą, ar laisvalaikiu dažniau keliaujame visuomeniniu, nuosavu transportu ar pėsčiomis ir kaip dažnai skraidome lėktuvu. Namų kategorijoje vyravo klausimai apie elektroninių prietaisų naudojimą, kambarių apšvietimą, vandenį, šildymą, aplinkos priežiūrą. Mus nustebino netgi tai, jog reikėjo labai detaliai atsakyti į klausimus, pavyzdžiui, kiek laiko per dieną naudojamės dušu, ar valydamiesi dantis užsukame vandens čiaupą, ar spausdiname ant abiejų lapo pusių, kiek laiko šiltuoju metų sezonu naudojame ventiliatorių, kokias elektros lemputes naudojame ir t.t. Šioje kategorijoje bendraklasiams, kurie šildo savo būstus malkomis, išskiriamas CO2 kiekis buvo didžiausias. Maisto kategorijoje CO2 kiekio dydį lėmė lytis, tai, ar žmogus vegetaras, lankymasis restoranuose bei pačių užaugintų daržovių ir vaisių vartojimas. Paskutinė klausimų grupė buvo apie apsipirkimo įpročius. Mes atsakinėjome, iš kur ir kaip dažnai perkame drabužius, ar eidami apsipirkti su savimi pasiimame pirkinių maišelį, ar atkreipiame dėmesį į pakuotes, ar rūšiuojame šiukšles namuose ir mokykloje, kaip dažnai perkame naujus elektroninius prietaisus ir ar panaudojame įvairias maisto talpas dar kartą. Taigi net ir nereikšmingomis atrodančios smulkmenos, kurių yra itin daug, parodo, kokį iš tikrųjų didelį anglies dioksido kiekį mes išskiriame per metus.” (Augustina Pivoriūnaitė, 3d)

„Atlikę skaičiavimus, registravomės socialiniame mokomajame tinklalapyje einztein.com, kuriame bendravome su mokiniais ir mokytojais iš viso pasaulio. Keitėmės nuomonėmis įvairiausiomis temomis: nuo miškų apsaugos iki ekologiško meno. Pasidalinome savo rezultatais, komentavome kitų pasisakymus, įsitraukėme į diskusijas su projekto dalyviais iš kitų pasaulio šalių. Pavyzdžiui, Nataša iš Kroatijos papasakojo apie tai, kad visi jos miesto gyventojai turi nuosavus sodus, kuriuose užsiaugina natūralių ekologiškų vaisių ir daržovių. Gabriela iš Italijos papasakojo, kaip taisyklingai rūšiuoti popierių, o Mia iš JAV pasidalino straipsniu, kuriame atskleidžiami visi atliekų rūšiavimo pliusai. Mūsų gimnazijos mokiniai taip pat neatsiliko su patarimais. Merginos parodė, kokių aksesuarų ar interjerą puošiančių detalių galima pasigaminti iš plastikinių ir kitų pakuočių. Daugelis netikėjome, kad šiame tinklalapyje rasime tiek daug įdomios ir vertingos informacijos bei video medžiagos gamtosauginėmis temomis.” (Simona Sidabraitė, 3d)

„Trečiajame projekto etape, užpildžius anketą apie skaičiavimus, išryškėjo pagrindiniai dalykai, kurie labiausiai lemia į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Transporto srityje visi vieningai nutarėme, jog didžiausią CO2 pokytį lemia dažnos kelionės automobiliu. Atsakinėjant į klausimus apie mitybos įpročius, pastebėjome, jog vegetarų rezultatai ryškiai skiriasi nuo mokinių, dažnai valgančių mėsos produktus. Mus labai nustebino, jog mėsos suvartojimas taip smarkiai turi įtakos CO2 kiekiui ir taip kenkia gamtai. Namų sferoje kaip didžiausius kenkėjus išskyrėme namų šildymą malkomis bei dažną mūsų pomėgį ilgai (tai reiškia kasdien 15-20 min.) praustis duše. Deja, padarėme išvadą, jog medieną šildymui naudojantys mokiniai šioje srityje ne daug ką gali pakeisti. Todėl tai jie pažadėjo kompensuoti kitais būdais. Kalbant apie apsipirkimo ir vartojimo įpročius, mes galime smarkiai tobulėti. Ryškiausius pokyčius, turinčius įtakos anglies dvideginio kiekiui, čia davė paprastų pirkinių maišelių naudojimas, pomėgis kolekcionuoti ar kasmet pirkti naujus drabužius bei žinių stoka apie perdirbimą, jo veikimo principą.

Didžiausia šio projekto nauda yra tai, jog, dalyvaudami jame jau antrus metus, mes, mokiniai, esame suinteresuoti pakeisti savo gyvenimo įpročius. Mes nesiruošiame imtis drastiškų sprendimų, kurių galbūt net negalėtume įgyvendinti. Mūsų tikslas yra įtraukti į šią veiklą kuo daugiau žmonių, kurie mažais žingsneliais eitų bendro tikslo link - puoselėti gamtą.

Pateikiame kelis būdus, kuriuos paprastai ir nesudėtingai galime pritaikyti kiekvienas iš mūsų:

1. Užuot keliavus mašina, eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o tolimesnius atstumus įveikti naudojantis viešuoju transportu.

2. Valgyti mažiau mėsos, daugiau daržovių (ypač vasarą, kai organizmas reikalauja mažiau kalorijų), rinktis produktus užaugintus savame krašte.

3. Naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti nenaudojamų įrenginių budėjimo režime (kompiuterio, televizoriaus) bei vienas iš svarbiausių dalykų - rūšiuoti. Rūšiavimo svarbą supranta visas pasaulis.

4. Apsiperkant naudoti lengvai suyrantį, ekologišką ar medžiaginį daugkartinio naudojimo maišelį bei turėti pirkinių sąrašą, kuris padės išvengti nereikalingų prekių.

Šie pokyčiai lemia ne tik gražesnį bei švaresnį pasaulio vaizdą, bet ir teikia kiekvienam iš mūsų asmeninės naudos. Sprendimai ne tik pagerins sveikatą, sportinę formą, bet ir padės sutaupyti.

Diskutuodami apie tai, kas labiausiai trukdo gyventojams įsitraukti į gamtosauginę veiklą, kaip du pagrindinius aspektus išskyrėme: dviračių takų bei specialiųjų rūšiavimo konteinerių stoką. Mūsų nuomone, saugūs dviračių takai yra vienas iš svarbiausių dalykų, ko trūksta Rokiškio miestui.

Kiekvienos mokyklos administracija ir bendruomenė taip pat gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Pavyzdžiui, vesti renginius apie gamtą bei rūšiavimo naudą, šalia mokyklų įrengti dviračių stovėjimo aikšteles ar net sugalvoti kasmetinę medžių sodinimo tradiciją. Mokytojai, savo ruožtu, galėtų labiau įsiklausyti į mokinių pasiūlymus, idėjas.

Būdų, kaip prisidėti prie gražesnės bei sveikesnės aplinkos - daugybė, tad mūsų pareiga yra pradėti veikti jau dabar, kol dar kartu galime kažką pakeisti.” (Evelina Kairelytė, 3a)

Trečių gimnazijos klasių mokinės: Evelina Kairelytė, Augustina Pivoriūnaitė, Simona Sidabraitė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras