BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žemdirbiams siūloma rinktis išskirtinės kokybės produktų gamybą


Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ir vartotojų organizacijų atstovais, sukūrė ir įteisino nacionalinę maisto kokybės schemą, pagal kurią, tausojant aplinką, iš Lietuvos ūkiuose išaugintų žaliavų gaminami produktai, pasižymintys natūralumu, maistingumu bei savitomis skoninėmis savybėmis.

Laukuose, kuriuose auga augalai ar ganosi gyvuliai, laikomasi nustatyto atstumo iki taršos šaltinių, ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas.

Perdirbant išskirtinės kokybės produktus (toliau - IKP), taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Produktai yra sertifikuojami, jų atitiktis nustatytiems reikalavimams prižiūrima nepriklausomos sertifikavimo įstaigos „Ekoagros”. Vartotojas šiuos produktus gali atpažinti, nes jie ženklinami specialiu ženklu „Kokybė”.

Sausio 26 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybos ir ekspertų komiteto jungtinis posėdis.

Žemdirbiai paraiškas gali teikti jau nuo vasario 1 dienos

Kadangi dėl papildomų gamybos ir kontrolės reikalavimų IKP gamintojai patiria papildomų išlaidų, nuo 2010 metų jie gali gauti paramą pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose”. Maksimali pagalbos suma vienai valdai siekia 3 000 eurų (10 358 litų) per metus, parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus. Šiemet sausio 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-27 buvo patvirtintos ES paramos teikimo taisyklės IKP gamintojams. Paraiškas bus galima teikti jau nuo vasario 1 d. Norintieji gauti paramą IKP gamintojai paraiškas galės teikti ištisus metus, o Nacionalinė mokėjimo agentūra visus dokumentus įvertins itin operatyviai.

Trūksta gamintojų susidomėjimo

2009 metais iš viso buvo išduota 12 sertifikatų: medui ir kitiems bičių produktams - 11 gamintojų, išskirtinės kokybės morkoms ir burokėliams - 1 augintojui, auginančiam daržoves 60 ha plote. Dar 2008 metais buvo sertifikuoti mėsiniai viščiukai (1 gamintojas), kurių pernai užauginta 6500 vienetų. Taigi šiandien sertifikuotų produktų dar nėra daug, tačiau tikimasi, kad IKP gamintojų ateityje gausės, ypač po to, kai šių produktų paragavę vartotojai įvertins jų kokybę ir atsiras paklausa.

Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius, pasidalijęs ministerijos sukaupta patirtimi ir ateities planais, pakvietė komiteto narius diskusijai, kaip galima būtų spartinti IKP gamybos ir viešinimo procesus. „Pirmieji vartotojai jau gerai įvertino šią kokybišką produkciją, tačiau pasigendame pačių gamintojų intereso”, - pabrėžė S.Jasius.

Šiuo metu taip pat jau parengta ir Europos Komisijai derinti pateikta nauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė IKP vaisių, daržovių ir uogų augintojams, kurie turėtų gauti kompensacines išmokas dėl patirtų nuostolių (derliaus praradimų ir pan.), prisiimtų papildomų aplinkosaugos reikalavimų. „Tikimės, kad Europos Komisija patvirtins šią priemonę, o pačių augintojų šiemet padaugės bent tris kartus”, - optimistiškai į ateitį žvelgė S.Jasius.

Vartotojams paliekama teisė rinktis, bet juos būtina šviesti

Pastebima, kad Lietuvos augalininkystėje vis stipriau pradeda dominuoti grūdų augintojai, nors mūsų šalyje ypač palankios sąlygos vaisiams ir daržovėms auginti. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai labai entuziastingai žiūri į nacionalinę maisto kokybės schemą ir neabejoja, kad sodininkams ir daržininkams dalyvavimas joje bus patrauklus ir naudingas.

Šalies bitininkai, ypač aktyviai sertifikuojantys savo išskirtinės kokybės medų, neabejoja, kad šiemet dar daugiau jų įsijungs į šį procesą. „Pastebime, kad pirkėjai domisi išskirtiniais lietuviškais produktais, bet dar ne visi suvokia kokybės schemos esmę, jiems reikia daugiau informacijos, o produktams - reklamos”, - teigė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius.

Posėdžio dalyviai sutarė, kad pagrindinė šiandienos aktualija yra informacijos apie IKP pateikimas vartotojams. Pastariesiems paliekama teisė rinktis, bet juos būtina šviesti. Pastebėta, kad ne kiekvienas vartotojas gali pasakyti, kuo IKP skiriasi nuo kitų produktų, todėl būtinas aktyvesnis viešinimas. Ne mažiau svarbu, kad IKP gamintojai jungtųsi ir būtų pajėgūs pateikti reikiamą pageidaujamų produktų kiekį.

„Šiandien IKP dar tik įžengia į rinką, todėl reklama, ypač per televiziją, būtų labai efektyvi”, - pastebėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas, pabrėžęs, kad IKP dar reikia rasti savo vartotoją ir jį įtikinti. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, vartotojui reikia išaiškinti, kuo IKP ypatingi. Jo nuomone, IKP produktai turi būti kontroliuojami, o ženklas - saugomas. „Jei bus padaryta gera pradžia, o vėliau ženklas paliktas likimo valiai, bus padaryta daugiau žalos negu naudos”, - neabejojo visi tarybos nariai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras