BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žaliasis, konservatorius ir kairysis viename

Neeilinius Seimo nario rinkimus, liberalui V.Grubliauskui „pasirinkus” tapti Klaipėdos meru, laimėjo tėvynės-konservatorių-krikščionių sąjungai (jau ir parlamento frakcijai) priklausantis, tačiau labiau „maverick” savybėmis garsėjantis Naglis Puteikis. Paveldo ir aplinkos apsauga apsėstam antisistemiškam politikui-ekspertui atsiveria nauji horizontai. Naglį Puteikį kalbina Linas Kranauskas.

lt.wikipedia.org nuotr.

- Nagli, kaip Tau toks įvardijimas? „Kažkodėl” man atrodo, kad tarp konservatorių esi „pagirtas” kaip bene kairuoliškiausias partijos narys, konservatyviausia Tavo dalis - tai paveldo klausimas. Man net pasirodė, kad esi už progresinius mokesčius, ar tikrai? Kokio lygio? Be to, esi suaugęs su protesto kultūra, amžina alternatyva, iš esmės veiki antisistemiškai.

- Paveldo saugojimas neatsiejamas nuo restauravimo, o restauravimas Vakarų Europoje yra vadinamas konservavimu. Lenkijoje restauratoriai yra vadinami konservatoriais. Taigi esu tikrų tikriausias konservatorius.

Taip, esu už progresinius mokesčius, nes jie yra visoje ES, tik LT ir Rumunijoje jų nėra.

Konservatorių partijos Europos Sąjungoje palaiko progresinius mokesčius. Lietuvoje jų nėra, nes Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atstovaujantis itin turtingų kompanijų interesams, yra užėmęs beveik visų LT politikų protus. O viešąjį interesą ginančių institutų, prilygstančių LLRI, kol kas nėra.

Nesu protesto kultūros atstovas, bet dažnai sakau ir rašau tai, kas visiems akivaizdu, o tai dažnai nepatinka tiems, kurie yra valdžioje.

- Paveldas, žinoma, Tavo profesija. Tai - konservatyvių vertybių dėmuo, tačiau ar tikrai jis dalyvauja realioje politikoje? Išskyrus Bažnyčios vertybių apsaugą, ar nepaaiškėtų kartais, kad gal net socialdemokratų laikais buvo skiriama daugiau dėmesio paveldo apsaugai, atkūrimui? Ar pakankamai jo skiria dabartinė Vyriausybė - tiek pačioms vertybėms, jų apsaugos ir „infrastruktūros” finansavimui, tiek teisinei bazei, institucijų suderinamumui ir veiksmingumui?

- TS-LKD pernelyg mažai skiria dėmesio aplinkos ir kultūros vertybių apsaugai, o šia sritimi besirūpinantys jos atstovai (A.Stancikienė, R.Kupčinskas, G.Songaila) yra patyliukais pašiepiami, kartais net ujami. Šią situaciją apsunkina tai, kad Vyriausybėje koalicijos partneriai liberalių pažiūrų politikai prioritetą teikia pelno darymui aplinkos ir kultūros vertybių sąskaita. Padėtį kiek gelbsti TS-LKD vadovų vidinė kultūra. Tačiau LLRI įtaka kol kas dar pernelyg stipri ir vidurinėje TS-LKD grandyje - ji mano, kad paveldą ir gamtą reikia „suvartoti”. Mėginimai pasakyti, kad vartojimas apskritai per didelis, sukelia pasipiktinimą, nes vartojimas kol kas suprantamas kaip vienintelis ekonomikos variklis. Tai - LLRI įtaka. Nors TS-LKD Seimo rinkimų 2008 programoje aplinkos ir paveldo apsaugos dalis yra geriausia iš visų partijų.

Tikiu, kad tik laiko klausimas, kada LLRI įtaka pradės mažėti ne tik TS-LKD, bet ir kitų partijų aplinkosaugos veikloje.

- Klaipėdoje vienas pastebimiausių Tavo pasipriešinimo objektų - tai atliekų deginimo gamyklos planai, kurie apytiksliai apstabdyti Vilniuje, Kaune, keliuose kituose miestuose, bet nesustojo uostamiestyje. Vis dėlto, regis, nepasisakai prieš BET KOKĮ atliekų deginimą? Kokia apimtimi jis ne/leistinas ir kas negerai su lietuviškaisiais šio sektoriaus projektais?

- Klaipėdos šiukšlių deginimo fabriko modelis, kai iš numatomų deginti buitinių šiukšlių pusė - nerūšiuotos (iš Klaipėdos raj., Kretingos, Palangos ir Skuodo gatvių konteineriai bus suverčiami tiesiai į deginimo katilą), grįstas Lietuvos korumpuotumu.

Korumpuoti Lietuvos aplinkosaugininkai išdavė tokį leidimą - jame net suskaičiuota, kiek per metus galės sudeginti plastmasių, įmestų į tuos konteinerius - 20 000 tonų kasmet. O temperatūra tokių nerūšiuotų šiukšlių deginimui per maža - tik 850 laipsnių.

Nebuvo jokio svarstymo su visuomene. Nesilaikyta Orhuso konvencijos.

Visa Aplinkos ministerija, kaip ir Seimo Aplinkos komitetas, tai žino, bet ir toliau visuomenę apgaudinėja - neva bus deginamos tik rūšiuotos ir žymiai didesnėje temperatūroje. Jei Klaipėdos prokuratūra nebūtų tokia korumpuota, o STT Klaipėdos valdyba nors kiek dirbtų savo darbą, tai tokių įstatymų pažeidimų nebūtų.

Bet yra dar viena problema - nė vienas Lietuvos teismas nepriėmė nė vieno skundo šia tema. Kaip galima nepriimti skundo nagrinėjimui? Tai neįsivaizduojama XXI a. ES šalyje, bet faktas.

Todėl liežuvis neapsiverčia Fortumo kompanijos, kuri stato šį fabriką, vadinti vakarietiška. Tai didelė gėda taip pat ir Suomijai, kuri leidžia savo kompanijai krautis pelną pasinaudojant mūsų teisėsaugos ir politikų paperkamumu. Man tai primena atvejį, kai pažeidžiant Orhuso konvencijoje numatytą svarstymo su visuomene mechanizmą buvo prastumta plastiko butelių žaliavos (PET) gamyklos statyba prie Klaipėdos - jos atidaryme dalyvavo Austrijos kanclerio pavaduotojas. Europinės kultūros vertybes, jei nesipriešiname, pažeidinėja ir Europos senbuvės.

- Kokias dar ekologines problemas Klaipėdoje išskirtum?

- Nežabota taršios chemijos pramonės plėtra Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), nors įstatymas tai draudžia. Klaipėdos regiono gyventojai buvo apgauti, nes steigiant LEZ-ą aiškinta, kad bus tik nekenksmingos aplinkai gamyklos ir kad bus daug darbo vietų. Deja, pasinaudojant tuo, kad visuomenė bijo gintis, o Klaipėdos prokuratūra ir teismai negynė viešojo intereso, buvo prastumtos taršios technologijos ir su keliolika darbo vietų. Pvz., Fortumo šiukšlių deginimo gamykloje bus tik 22 darbo vietos.

Vietiniai politikai, ypač iš liberalių partijų, jau 10 metų aršiai priešinasi pasiūlymams nupirkti keletą automatinių oro taršos stotelių, kokios stovi Vakarų Europos miestuose (kurios matuoja pagrindinius pramonės taršos parametrus ir juos rodo internete).

- Ką tik tapai naujai pašvęstuoju Seimo nariu (sveikiname su pelnytu laimėjimu). Kokios priežastys lėmė tokį apsisprendimą, kodėl netelpi savivaldoje, kurioje esi vienas ryškiausių politikų, ir ką tikiesi pakeisti parlamente, kur būtum vienas iš 141? Skaičiau apie parlamentinės kontrolės ir neeilinių rinkimų (tokių kaip šie) panaikinimo idėjas, bet argi vien tai stumia į didžiausio nepasitikėjimo rodiklius visuomenėje rodančią instituciją?

- Nebegalėjau pakęsti Lietuvos politikų apsimetinėjimo - neva jie nemato, kad išduotas leidimas nerūšiuotų šiukšlių deginimui. Nebegalėjau taikstytis su Lietuvos aplinkosaugininkų korumpuotumu, Klaipėdos prokuratūros dvigubais standartais ir korumpuotumu, STT Klaipėdos valdybos neveiksnumu, ypač kai lyginu su sąžiningais prokurorais ir gerai dirbančiomis STT valdybomis kituose miestuose.

Piktino Seimo narių elgesys stabdant parlamentinę kontrolę vykdančius Seimo narius, pvz., A.Stancikienė buvo Seimo Etikos komisijos pasmerkta už tai, kad mėgino vykdyti parlamentinę kontrolę Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos istorijoje.

Neįmanoma suvokti, ar Seimo nariai apsimetinėja, ar tikrai nežino, kad teismai masiškai nevykdo įstatymų, pvz., neleidžia bylos dalyviams daryti įrašų arba susipažinti su teismo padarytais teismo posėdžių įrašais ir pan.

Bet kokiu atveju tikiuosi iš pradžių išjudinti būtent aplinkosaugos parlamentinės kontrolės sritis, sumažinti dvigubus standartus teisėsaugoje. Vienas iš paprasčiausių, bet efektyvių ginklų kovojant su šiomis ydomis - viešumas: pažadu reportažus iš šių sričių, ypač iš ten, kur 30 metų nesikeičiantys minėti politikų, teisėsaugininkų, aplinkosaugininkų „cechai” kruopščiai slėpdamiesi nuo visuomenės tvarko savo asmeninių pelnų reikalus visuomenės interesų sąskaita.

- Kalbant apie ryškumą, klaipėdiečiai man pasakoja, kad visas miestas nusagstytas Tavo veidu. Šis neprofesionalus sociologinis tyrimas leidžia spėlioti, kad iš kandidatų į Seimą esi pastebimiausias viešojoje erdvėje, Tavo savireklama užgožė kitus. Iš kur tokia sėkmė ir galimybės? :)

- Klaipėdos liberalai visada meta labai didelius pinigus į kiekvienus rinkimus, o deklaracijose atrodo labai kukliai. Ir todėl beveik visada laimi. Padarėme išvadas ir nusprendėme veikti pagal jų modelį, tik atvirai. Tikėjausi, kad su jų kandidate susitiksiu antrajame ture, todėl skyrėme didelį dėmesį rėmėjų paieškoms, juos skelbiu atvirai visur, kur tik galiu (žr. Seimo nario tinklaraštį „Puteikis.blogspot.com” - L.K.).

- Grįžkime šiek tiek prie paveldo… Ar galėtum keliais žodžiais nusakyti prieš Tave iškeltos bylos esmę? Kokios sąlygos prokuratūrai taip manipuliuoti teisingumu, jei teisingai suprantu situaciją, kad Tavo tiesioginis darbas tapo pretekstu vertinti tavo veiksmus kaip pažeidžiančius „teisėtus” (?) verslininkų lūkesčius?

- Klaipėdos prokuratūra traktuoja teismo sprendimą „įpareigoti suderinti detalų projektą pagal Kultūros paveldo departamento sąlygas” be antrosios dalies. O teisė nurodyti sąlygas yra įtvirtinta įstatymuose. Mes jas ir nurodėme - atkurti arba imituoti senąjį užstatymą nuo H.Manto gatvės pusės, kad jis sušvelnintų šešių ultramodernių 29 metrų aukščio bokštų atsiradimą istorinėje Klaipėdos dalyje. Klaipėdos prokuratūra ir STT Klaipėdos valdyba nesislėpdami gina verslininkų interesą uždirbti pelną paveldo sąskaita. Jie tyčia neprisideda prie bylos, net paties detalaus plano projekto, nes jame pernelyg daug klastojimų. Jie tyčia nenori tų klastojimų žiūrėti. Bet ar kam naujiena, kad Lietuvos teisėsaugininkai taip elgiasi? Todėl esu labai suinteresuotas teismu. Jame nuplėšime korumpuotiems Klaipėdos teisėsaugininkams kaukes - tegul visuomenė mato, prie kokio išsigimimo „priveda” situacija, kai 30 metų (nuo SSRS - L.Brežnevo laikų) nei politikai, nei visuomenė nekontroliuoja teisėsaugos.

- Ar bent kartais nesijauti esąs ar praeityje buvęs pernelyg radikalus naujų pastatų ir planavimo senamiesčio teritorijose bei šalia procesų atžvilgiu? Ar tikrai penkiaaukštis pastatas negali stovėti šalia istoriškai susiklosčiusio keturaukščio? Ką tik atkreipei dėmesį į architektės R.Gudienės pranešimą, kad tarp šalies paveldosaugininkų beveik nėra profesionalių architektų, bet yra archeologai ar kitų šiek tiek giminingų šakų specialistai, net prancūzų kalbos mokytojai. Galima tai vertinti kaip puolimą bei propagandą, ir su pagrįstumu, - bet iškirpus kaip nuogą argumentą, ar jame visai nėra tiesos?

- Tiesa yra tai, kad tik pelno siekiantys statytojai ir architektai elgiasi fariziejiškai - pelno siekimą dangsto neva profesionalumu. Bet yra atvirkščiai.

Nauja gali ir turi rastis prie seno, svarbu saikas ir meilė paveldui. Pvz., Klaipėdoje, Daržų gatvėje, Pievų tako gatvėje, taip pat Frydricho pasaže H.Manto gatvėje yra nauji pastatai, kurie puikiai dera prie senojo užstatymo. Deja, daugiau nei pusė tų naujumų Lietuvos senamiesčiuose brukama tik su meile pinigui ir daugiau niekam.

O tie verslininkai, kurie investavo didelius pinigus į restauravimą, pvz., Saulius Semėnas Klaipėdos Daržų gatvėje, buvo persekiojami vietos politikų ir korumpuotų naujųjų pastatų statytojų tol, kol jų verslai (pvz., baltų staltiesių restoranas „La Petit Marsel”) buvo „išbankrotintas”, nes neatlaikė šalia vykdomų baisių, agresyvių anųjų statybų, kurių padarinys - juodai rudas betonoidas, šiurpinantis klaipėdiečius ir miesto svečius. Kol kas nugali korupcija, bet tikiu, kad tai ilgai netruks.

Linas Kranauskas

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras