BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytis Kopustinskas. Astravo atominė elektrinė kels grėsmę Vilniui

Baltarusijos pateikta Astravo atominės elektrinės (AAE) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita (anglišką versiją suprasti įmanoma) giria rusiškas branduolines technologijas ir teigia, kad didelės radiacinės avarijos dažnis būtų mažesnis nei vidutiniškai vieną kartą per 10 milijonų metų. Šis vertinimas yra dešimtis kartų mažesnis, nei daugumos šiuo metu veikiančių atominių elektrinių Vakaruose.

Teisybė, kad XXI amžiaus konstrukcijos AE yra gerokai saugesnės, nei 6-ojo dešimtmečio (Fukušimos) ar 7-ojo dešimtmečio (Černobylio) konstrukcijos AE. Teisybė ir tai, kad ankstesni VVER tipo reaktoriai (tobulesnė jų versija planuoja Astrave) nekelia didelių problemų, jie be didesnių incidentų dirba ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Suomijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje ir kitur. Štai Suomijoje modernizuotų rusiškų VVER tipo reaktorių galios išnaudojimo koeficientas net viršija 90% ir yra vienas geresnių rezultatų pasaulyje. Tarptautinėje spaudoje neseniai išplatinta žinutė, kad Astravo AE pradedama statyti ir liejamas pirmasis taip vadinamas ‘su sauga susijęs’ (angl. Safety related) betonas, pateikiamos nuotraukos.

Dr. Vytis Kopustinskas

Tačiau kyla nemažai abejonių, kad AAE PAV pateiktas vertinimas yra skirtas tik nuraminti visuomenę ir neturi realaus pagrindo. Čia pateiksiu tik keletą priežasčių:

Pirmiausia - reali branduolinė sauga priklauso ne tik nuo projektinių sprendimų ir teorinių skaičiavimų, bet daugiausia ir nuo statybos kokybės, jos kontrolės ir eksploatacinės priežiūros. Kaip šiurkščiai reikėjo pažeisti statybos reglamentą, kad Sankt Peterburge statomoje panašioje AE nuvirstų statoma apsauginio gaubto siena? Statybos kokybė yra svarbus eksploatacinio patikimumo veiksnys, ar ją pavyks pasiekti „spaudžiant terminams” ir statant „kuo pigiau”?

Antra, Baltarusija neturi branduolinių reaktorių eksploatacijos, techninės priežiūros ir kontrolės patirties, todėl griežtų saugos reikalavimų tikslus įgyvendinimas gali būti labai sudėtingas.

Trečia, abejones patvirtina ir pateikti skaičiavimai. Štai reaktoriaus elektros tiekimo sistemos gedimas 24 valandoms (iš esmės tai, kas atsitiko Fukušimoje) vertinamas kaip vidutiniškai vienas įvyksiantis įvykis per 4 milijonus metų. Darosi akivaizdu, kad nebuvo vertinti nei gedimai pagal bendrą priežastį (sunkias avarijas dažniausiai lemia būtent tokio tipo gedimai), nei išoriniai įvykiai (žemės drebėjimas, lėktuvo kritimas, ekstremalūs gamtos reiškiniai ir kiti), kurių kiekvienas yra labiau tikėtinas nei apskaičiuotas įvertis.

Astravo AE PAV taip pat pabrėžia sėkmingą tokio tipo reaktorių darbą Tianwano AE Kinijoje, kur veikia du reaktoriai nuo 2007 metų, o dar du pradėti statyti pernai ir šiemet (iš viso šiuo metu Kinijoje statoma 30 branduolinių reaktorių). Esant tokiai didžiulei branduolinių reaktorių statybos rinkai Kinijoje, be abejonės, bent menkiausia nesėkmė reikštų verslo pabaigą Kinijos rinkoje, todėl ir dėmesys jiems buvo kitas. Beje, reikėtų paminėti, kad reaktoriaus valdymo sistemas Tianwan AE pagamino Arevos Siemens konsorciumas, o kai kurios saugos sistemos buvo projektuotos pagal suomišką VVER reaktorių eksploatacijos patirtį. Ir nors šių reaktorių Kinijoje eksploatacinė patirtis yra maža, akivaizdu, kad tai kokybiškesni reaktoriai, nei planuojami Baltarusijoje.

Taigi kokio iš tikrųjų saugos lygio branduolinius reaktorius turėsime Vilniaus pašonėje? Tai didelis ir svarbus klausimas. PAV ataskaitos neperskaitoma lietuviška versija tik įrodo, koks požiūris ten yra į saugos vertinimą. Jei požiūris į statybos reglamentus ir projektinius reikalavimus bus panašus, tai galima sulaukti ir baltarusiško Černobylio. Kokios pasekmės tada laukia Lietuvoje? Techninis vanduo bus tiekiamas iš Vilijos upės, o ji persivadinus į Nerį teka ne tik pro Vilnių, bet ir šalia vandenį Vilniui tiekiančių vandentiekio gręžinių. Astravo apylinkėse vyrauja vakarų vėjai, tai palanku radiacinių teršalų sklidimo tolyn nuo Lietuvos, tačiau ypač pavasarį nėra reti ir rytų ar šiaurės rytų vėjai, o tai kaip tik Vilniaus link. Didelės radiacinės avarijos Astrave atveju, iš mažiau nei 50 km atstumu esančio Vilniaus gali tekti ne tik evakuoti gyventojus, bet iškelti ir valdžios institucijas, radiją ir televiziją bent į Kauną, gal net ir į Klaipėdą. Šis procesas turi būti gerai suplanuotas ir apgalvotas iš anksto, numatytos priemonės, patalpos ir visa įranga. Ir viso šio proceso sąskaita turėtų būti pateikta Baltarusijai, nes statyti AE 45 km atstumu nuo kitos valstybės sostinės yra beprecendentis atvejis Europoje.

Apie autorių: Vytis Kopustinskas apgynė daktaro disertaciją matematikos ir rizikos analizės srityje 2001 metais Vytauto Didžiojo Universitete. Stažavosi Karališkame Technologijos Institute (Stokholmas, Švedija, 1998-1999), Energetikos institute (Petten, Olandija, 2002-2004). Dirbo Lietuvos Energetikos institute (1996-2007). Nuo 2007 metų dirba Jungtinių Tyrimų centre (Ispra, Italija). Šiuo metu yra mokslinis bendradarbis Energetikos ir Transporto Instituto energetinio saugumo skyriuje.

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras