BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautas Švanys. Kam reikalingos vėjo jėgainės?

2011 m. spalio 8 d. laikraščio „Banga” priede “Žvilgsnis” buvo išspausdintas R.Milvydienės interviu su „LITGRID” departamento direktoriumi Giedriumi Radvila „Visa tiesa apie vėjo energiją Lietuvoje”. Tai labai aktuali tema, liečianti kiekvieną be išimties Lietuvos gyventoją, o tuo labiau svarbi Klaipėdos rajono gyventojams, kur vėjo energetikai planuoja įrengti ne vieną dešimtį, o gal ir ne vieną šimtą vėjo elektrinių. Buvo malonu skaityti interviu, nes jame, skirtingai nuo absoliučios daugumos Lietuvos žiniasklaidoje pasitaikančių straipsnių apie vėjo energetiką, buvo pateikta tikra tiesa, o ne melas.

Tiktai klausimas: ar tikrai buvo išsakyta visa tiesa ar tik jos dalis? Pavyzdžiui, labai norėtųsi sužinoti visą tiesą: kodėl tos vėjo jėgainės Lietuvoje yra iš vis statomos, kokią naudą ir kam jos duoda? Interviu, manau, į tą klausimą neatsako.

Gal vėjo energetika duoda kokią nors ekonominę naudą? Galbūt vėjas gamina pigesnę energiją? Anaiptol. Kaip teigia G.Radvila, sparnus suka ne vėjas, o subsidijos. Valstybė įsipareigojo supirkti ir superka vėjo jėgainių gaminamą energiją už dvigubai didesnę negu rinkos kainą. Už tai, aišku, sumokam mes visi. Dar daugiau, valstybė (moksesčių mokėtojai) net dotuoja šių labai brangią energiją gaminančių įrenginių statybą. Gal visa tai grįžta visuomenei per socialinę sferą? Deja, milijonus kainuojančios vėjo jėgainės gaminamos užsienyje, jas montuoja ir prižiūri taip pat užsienio specialistai, o ir pelną pasiima taip pat daugiausia užsieniečiai.

Tai gal vėjo elektrinių gaminama energija yra kokia nors nepaprasta, ypatingos kokybės, geresnė už įprastinę? Nieko panašaus. Vėjo gaminama energija yra labai prastos kokybės, beveik bevertė. Vėjas tai pučia, tai nepučia, todėl tos energijos tai nėra kur dėti, tai jos iš vis nėra, kai reikia. Todėl būtina statyti beveik tokios pat galios įprastas jėgaines, varomas įprastiniu kuru, galingumo balansavimui. Lietuvoje tam statoma dujų turbina Elektrėnuose, kuri vėl kainuos šimtus milijonų elektros vartotojams. Plečiantis vėjo jėgainių parkui, bus reikalingos milijardinės investicijos dar papildomiems įrengimams vėjo jėgainių energijos balansavimui, rezervavimui, elektros tinklų rekonstrukcijai. Visą tai dengs vartotojas. Vartotojas dengs ir balansavimo bei rezervavimo kaštus. Tai jau daro vėjo jėgainių energiją brangesnę ne dvigubai, o gal ir keturgubai? Paradoksas, kad ši kelis kartus brangesnė energija, kaip rašoma interviu, yra superkama pirmumo teise. Kai papučia vėjas, kelis kartus pigesnę energiją gaminančios elektrinės turi nutraukti savo darbą, kad kažkokie ypatingi žmonės galėtų krautis pinigėlius iš mūsų kišenių į savo kišenes. Tai jau kvepia kažkokiu absurdu, beprotybe.

O gal vėjo elekrinės yra neteršiančios aplinkos, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą? Gal visi tie ekologiniai aspektai kompensuoja didžiulę vėjo jėgainių ekonominę žalą visuomenei? Anaiptol. Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių patirtis sako, kad vėjo jėgainės ne tik kad nesumažina šiltnamio dujų išmetimo, bet jį dar ir padidina. Tai atsitinka todėl, kad vėjo energiją balansuojančios įprastinės jėgainės, deginančios dujas, anglį, priverstos dirbti nestabiliu režimu su pertrūkiais, o toks režimas sukelia kelis kartus didesnius CO, CO2 ir angliavandenilių išmetimus. Pastarųjų sukeliamas šiltnamio efektas yra net keliasdešimt kartų didesnis negu anglies dvideginio.

Be to, vėjo jėgainės yra stipraus toli sklindančio žemo dažnio triukšmo ir infragarso šaltinis, kurie neigiamai veikia žmogaus sveikatą net kelių kilometrų spinduliu nuo vėjo jėgainių. Triukšmas, be abejo, neigiamai veikia ir gyvąją gamtą. Nustoja perėti paukščiai, išnyksta bitės, šikšnosparniai. O kur dar visiškai sudarkytas kraštovaizdis? Kokia viso šito kaina? Kaip tai įvertinti?

Vienas iš naudojamų argumentų, pateisinančių vėjo jėgainių plėtrą, yra Lietuvos įsipareigojimai padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 23 % nuo bendros energijos gamybos. Tačiau kodėl plėtojama vėjo energetika, o užmirštamas biokuras, geotermija? Ar todėl, kad šie alternatyvūs šaltiniai yra pigūs, patikimi, gamina kokybišką, pastovią energiją, nereikalauja didelių investicijų, sukuria daug darbo vietų, yra ekologiški? LITBIOMA duomenimis, biokuro (medienos atliekų, šiaudų) išteklių pakaktų aprūpinti visą Lietuvą šimtu procentu tiek elektra, tiek šiluma. Kur čia tie vargani įsipareigoti 23 %.

Ar neverta būtų susimąstyti rajono valdžiai, planuojančiai statyti daugybę šniokščiančių monstrų, kurie sugadintų gyvenimus ir sveikatą šimtams, tūkstančiams rajono žmonių, suniokotų didžiąją dalį unikalaus neįkainuojamo pajūrio kraštovaidžio? Gal geriau vietoj visų tų tik žalą nešančių baidyklių, rajone pastatyti vieną biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę. Tada ir elektros energijos kainą pigintumėme, o, svarbiausia, šilumos kaina rajone sumažėtų beveik du kartus, nes biokuro gaminama energija yra net du kartus pigesnė už dujų, o ką jau ir bekalbėti kiek kartų ji pigesnė už vėjo jėgainių energiją.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras