BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

VPU mokslininkai abejoja Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno kompetencija

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pastarosiomis dienomis gavo neįprastą viešą kreipimasi, kurį pasirašė grupė Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų. Tarp pasirašiusių gerai visuomenei žinomi aplinkosaugos specialistai profesoriai Romualdas Juknys, Jonas Rimantas Stonis, Virginijus Sruoga, Giedrė Kmitienė, Petras Kurlavičius, Remigijus Noreika, docentais Romas Pakalnis, Kęstutis Švedas, Dalius Dapkus ir kiti.

Bene pirmą kartą per atkurtos Nepriklausomybės istoriją toks gausus vieno universiteto mokslininkų būrys vieningai išreikštų nepasitikėjimą Seimo nario kompetencija.

“Mes, žemiau pasirašę, mokslo ir mokymo institucijų atstovai pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veikla neatitinka nei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nuostatų, nei Lietuvos Respublikos piliečių interesų šalyje vystyti darnią plėtrą ir palaikyti tinkamos kokybės aplinką. Komiteto pirmininkas buvo nelegalių statybų įteisinimo iniciatorius. Tai įteisinant būtų daroma žala kultūros paveldo ir gamtos objektams bei būtų negrįžtamai sunaikintas Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai. Jonas Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams. Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo kaip pareigūno nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje. Atkreipiame dėmesį, kad ES ir Lietuvos teisės aktai nurodo, kad atliekų deginimas galimas tik tais atvejais, kaip kitos, aplinkai palankesnės, priemonės (atliekų prevencinės, rūšiavimo, antrinio panaudojimo) buvo maksimaliai išnaudotos. Papildomai, nerūšiuotų atliekų deginimas, kuomet jų sudėtyje gali būti ir buities pavojingų atliekų, kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai.

Komiteto pirmininkas vienareikšmiškai palaiko itin stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad problema yra ne pati kiaulininkystės plėtra, o bandymai šį tradicinį Lietuvos žemdirbių verslą koncentruoti stambiose kiaulininkystės įmonėse taip sukuriant itin pavojingus aplinkai ir žmonių sveikatai bei visiškai nenaudingus vietos žemdirbiams pramoninius objektus kaimo vietovėse. Todėl daugumoje ES šalių kiaulininkystės koncentravimas yra griežtai ribojamas ir rekomenduojama vienoje fermoje laikyti ne daugiau dviejų tūkstančių kiaulių.

Taip pat ypatingą nerimą kelia Jono Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes, padarant nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui ir pažeisti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei dėl biologinės įvairovės ir migruojančių žuvų apsaugos.

Nesuprantamas ir Komiteto pirmininko prieštaravimas Naglių gamtinio rezervato riboms Kuršių nerijos nacionaliniame parke. J. Šimėnas, neigdamas ilgametę planavimo patirtį turinčių specialistų, mokslininkų argumentus, primygtinai siūlo sumažinti šio rezervato ribas.

Seimui pateiktos ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos kelia didelį susirūpinimą, kad prisidengiant nepagrįsta visuomenės nuomone bus siekiama patenkinti privačių asmenų interesus, t. y. leisti statybas vertingiausiose saugomose teritorijose, mažinti saugomų teritorijų ribas ar siekti jas panaikinti. Žinant dabartinio komiteto pirmininko nuostatas galima daryti prielaidą, kad privatus interesas bus iškeliamas prieš viešuosius, kas reikštų po Nepriklausomybės sukurtos šiuolaikiškos saugomų teritorijų sistemos sunaikinimą.

Jono Šimėno vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms, kurių pagrindu siūloma leisti skaidyti į mažesnius nei 5 ha sklypus miško paskirties žemę, supaprastinta tvarka keisti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės, miestų miškus, miško parkus, rekreacinius ir apsauginius mišku, miškuose leisti statyti pastatus. Šie įstatymo pakeitimai įteisintų urbanizaciją miškuose, sunaikinant didelę dalį miškų masyvų, sukeliant biologinei įvairovei svarbių buveinių sunaikinimą ir ribojimus visuomenei naudotis gyvybiškai svarbia ekosistemos dalimi, mišku.

Kiekvienam gamtos mokslų specialistui akivaizdu, kad vadovaujant Jonui Šimėnui, LR Seimo aplinkos apsaugos komitete prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį intensyviausias kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas. Ypatingai didelį susirūpinimą kelia Seimui pateiktos ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos, kurias priėmus viešojo intereso sąskaita būtų tenkinami tik siauri privačių asmenų interesai.”

Mokslininkai raštą baigia prašymu: “Prašome Jūsų, gerbiama Seimo Pirmininke, neatidėliotinai (skubiai) spręsti dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko atitikimo einamoms pareigoms klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarys nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei.”

Bernardinai.lt, nuotrauka: Algėrds

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Asta2010-12-23 08:32

Patiriantys saugomų teritorijų “sergėtojų” kenkėjišką veiklą ir ketinimus sunaikinti kaimus tokiais šmeižikiškais straipsniais pasipiktins. Siūlau apsilankyti : http://forest.lt , kur aktualijos pateikiamos ne vienpusiškai, nesliapiant šiandienos.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras