BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vilkai pasiima tik tai, kas “blogai padėta”

Ne veltui žodžiai „vilkas” ir „vilkti” tokie panašūs. Vilkai yra žvėrys pakankamai bailūs ir atsargūs, todėl savo auką nugvelbia niekieno nepastebėti. Nieko keisto, kad pirmiausia nukenčia tie ūkininkai, kurie palieka savo naminius gyvulius nakčiai be jokios priežiūros. Daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lenkijoje, tokiems ūkininkams už patirtus praradimus net neišmokamos kompensacijos. Todėl šis straipsnis yra ne apie tai, kokie tie vilkai blogi ar geri, o apie tai, kokių galima imtis priemonių, kad tikimybė savo ganykloje sulaukti nepageidaujamų svečių sumažėtų iki minimumo.

Tyrė užpuolimo tikimybę taikant skirtingas priemones

Lenkijos laukinės gamtos fondo (WWF) mokslininkas dr. Wojciechas Smietana neseniai atliko statistinius tyrimus, kokia tikimybė nukentėti nuo vilkų, taikant skirtingas naminių gyvulių apsaugos priemones arba jų kombinacijas. Pietinėje Lenkijos dalyje, Karpatuose, jis keliolika metų stebėjo 40 ūkių, kuriems vieno projekto metu buvo išdalinti specialios veislės šunys Podhalės aviganiai. Yra dvi pagrindinės apsaugos priemonės - stambūs aviganiai šunys ir elektrinis piemuo. Nustatyta, kad naminius gyvulius saugant tik elektriniu piemeniu, tikimybė, jog juos užpuls vilkas yra lygi 6 proc. Naudojant tik aviganius šunis tikimybė lygi 3 proc., o naudojant šias abi priemones užpuolimo tikimybė sumažėja iki nulio.

Ne visi elektriniai piemenys veiksmingi

Šis tyrimas parodė, kad tokia palyginti paprasta priemonė, kaip elektrinis piemuo, gali būti pakankamai veiksminga. Reikia tik pažymėti, kad svarbu pasirinkti tinkamos rūšies elektrinį piemenį. Naminiams gyvuliams saugoti labiausiai tinkami vadinami „arkliniai” piemenys. Tai plati balta juosta, kuria teka elektros srovė. Tokia juosta plėšrūnams puikiai matoma ir naktį, todėl tarnauja ne tik kaip fizinis, bet ir kaip psichologinis barjeras (panašiai kaip vilkų medžioklėje naudojamos vėliavėlės, kurių dauguma vilkų paniškai bijo). Lietuvoje mes turime daug pavyzdžių, kai naudojamas įprastas, siauras elektrinis piemuo buvo visai neveiksmingas naminių gyvulių apsaugos požiūriu. Ūkininkai tokį perka ne gyvuliams saugoti, o tiesiog tam, kad banda neišeitų iš ganyklos. Vilkams, žinoma, nemalonu veržtis ir per tokį piemenį, bet jie įsigudrino padaryti taip, kad patys naminiai gyvuliai tą piemenį sudraskytų. Ne vienas nukentėjęs ūkininkas yra pastebėjęs, kad palei elektrinį aptvarą vilkų eita ratu. Taip jie gąsdina avis ar galvijus, kad šie imtų blaškytis ir galiausiai bėgti. Bėgdami gyvuliai nepastebi siauro laido, kuriuo teka elektros srovė, taigi patys jį sudrasko ir tampa vilkams prieinamu grobiu. Taip nenutiktų naudojant platesnį elektrinį piemenį, kurį naktį geriau matytų ir patys naminiai gyvuliai. Tiesą sakant, Lenkijoje jau neteko matyti tokios ganyklos, kur būtų naudojamas ne platus, o siauras ( aut. pastb. toks, kokį naudoja mūsų ūkininkai) elektrinis piemuo. Tuo tarpu lietuvių ūkininkai, taupydami ir pirkdami pigesnį siaurą elektrinį piemenį, vėliau brangiai moka už prarastus gyvulius, nes valstybė už juos kol kas nekompensuoja. Tačiau daugelis mūsų ūkininkų nenaudoja net įprasto elektrinio piemens. Labai dažnai galvijai mūsų šalyje rišami grandinėmis, kas nepaprastai palengvina plėšrūnų medžioklę.

Vilkai gudresni

Kita Lenkijos mokslininkė, vilkų specialistė iš Krokuvos Žinduolių tyrimų instituto, dr. Julia Witczuk, su Lietuvos gamtos fondo darbuotojais neseniai pasidalijo savo patirtimi saugant naminius gyvulius. Praėjusiais metais jai pačiai vilkai iš elektriniu piemeniu aptvertos ganyklos nugvelbė ožką. Ir kaip tik tą vienintelį kartą Julia buvo pamiršusi įjungti elektrinį piemenį į elektros tinklą. Pasirodo, vilkai tikrindavo jos ganyklą vos ne kas naktį, kol pagaliau vieną kartą jiems pasisekė. Žmogus ir vilkas nuolat stengiasi pergudrauti vienas kitą, tačiau reikia pripažinti, kad vilkas „avių klausimu” už žmogų yra gudresnis. Todėl žmogui į pagalbą pasitelktas lygiavertis vilkui varžovas - aviganis šuo.

Karvių bandą sėkmingai saugo podhalės aviganiai

Pasaulyje išvesta arti 40 skirtingų veislių aviganių šunų, tinkamų saugoti naminius gyvulius nuo plėšrūnų. Daugelis jų tarnauja kalnų regionuose, kur seka paskui naminių gyvulių bandas ir budriai jas saugo. Karpatų, Alpių, Balkanų, Pirėnų kalnuose šis naminių gyvulių apsaugos būdas turi šimtametes tradicijas ir tik palyginti neseniai kalnų aviganiai imti naudoti saugoti gyvulius elektriniu piemeniu aptvertose lygumų ganyklose. Apie jų pritaikymo galimybes jau ne kartą rašyta mūsų žiniasklaidoje ir reikia pasakyti, kad pirmieji eksperimentai pasiteisino. Štai pavyzdžiui, Biržų rajono Šukionių ūkininkė Rita Bieliakienė jau antrus metus augina du Podhalės aviganius ir jos 50 karvių banda yra saugi. Šalia jų ganyklos yra liūdnai pagarsėjęs Guodžių durpynas, kuriame gyvena naminiais gyvuliais misti įpratę plėšrūnai. Ūkininkams jie kelia rūpesčių jau treti metai, šiems plėšrūnams sumedžioti (kol kas neaišku, kiek jie grynakraujai vilkai) Aplinkos ministerija išdavė specialų leidimą. Aplinkiniai ūkininkai šiemet jau prarado keliolika gyvulių, o Ritos Bieliakienės ūkį vilkai iš tolo aplenkia. Kam konfliktuoti su kur kas stambesniais ir stipresniais Podhalės aviganiais, jei aplinkui pilna nesaugomų, grandinėmis pririštų ir nakčiai prie durpyno paliekamų telyčių?

Podhalės aviganio jauniklis susipažįsta su savo būsimais globotiniais. Sabinos Nowak nuotr.

Ūkininkės Ritos Bieliakienės 8 mėnesių amžiaus Podhalės aviganiai iš tolo garsiu lojimu pasitinka nekviestus svečius. Andrejaus Gaidamavičiaus nuotr.

Specializuojasi misti naminiais gyvuliais

Blogiausia yra tai, kad ūkininkai, patys neprižiūrėdami naminių gyvulių, suformuoja plėšrūnų įpročius misti naminiais gyvuliais. Biržų krašto vilkai ėmė specializuotis. Kam varginantis vaikantis šerną ar stirną, jei yra daug lengvesnio grobio? Vilkai taupo energiją, kurios jiems reikia labai daug norint sėkmingai išauginti naują palikuonių kartą. Jie net mielai naudojasi žmonių keliais, kadangi bėgti mišku reikia nepalyginamai daugiau jėgų. Anksčiau buvę išskirtinai didžiųjų girių plėšrūnais, kur jie sugebėjo išlikti, kai masiškai juos naikino visomis įmanomomis priemonės, dabar vilkai prisitaikė gyventi ir agrariniame landšafte. Vilkai nuolat tiria žmogų, mokosi iš jo ir meistriškai pasinaudoja kiekviena jo klaida. Todėl negalime sau leisti būti aplaidžiais ir norėdami sugyventi su šiais plėšrūnais taikiai, turime labai gerai pažinoti patį vilkų gyvenimą, jų poreikius ir elgsenos ypatumus.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras