BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Veiksminga pagalbos priemonė vaikui – gamtos terapija

Lietuviai dar nėra pamiršę užmiesčio lysvių ir vos atšilus orams skuba sukišti rankas į žemę, todėl ūkininkavimas kaip terapijos priemonė mums gali skambėti keistai. Tačiau būtent sodų auginimas ar bendravimas su gyvūnais atskleidžia stulbinančius rezultatus, kai siekiama įveikti vaikų mokymosi sunkumus, žmogaus emocijų bei elgesio sutrikimus, padėti išgyventi netektis, įveikti priklausomybes, kitas psichologines problemas.

Nuotr. iš starterpermaculture.com

Žemės darbai - gydymo sumetimais

Pasaulyje paplitę užimtumo gamtoje ūkiai („green care farms”), kuriuose patys ūkininkai organizuoja veiklą, bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros įstaigomis. Jie kviečia žmones, kuriems reikalinga pagalba, kartu dirba žemę. Suteikiant žmonėms pagalbą taip pat dažnai pasitelkiami ir gyvūnai.

Dar viena šaka, naudojama gydymo tikslais - sodininkystės terapija („horticultural therapy”), kuomet specialus terapeutas dirba su asmeniu ir kaip darbo metodą naudoja sodininkystę bei daržininkystę. Šios šakos pasaulyje yra paplitusios skirtingai: užimtumo ūkiai yra labiausiai paplitę Norvegijoje, Olandijoje, Austrijoje, Italijoje. Sodininkystės terapija populiariausia Didžiojoje Britanijoje, kur ligoninės, reabilitacijos centrai vykdo daugiau nei 800 projektų.

Pavyzdžių, kuomet augalai pakeičia žmogaus gyvenimą, yra daug. Taikant gamtos terapiją, žmogui suteikiamas ryšio ir priklausymo jausmas, kuris padeda jam keistis. Augalų auginimas tuo pačiu yra prasminga veikla, kurios metu bendraujama, rūpinamasi kitu, ugdomi kognityviniai gebėjimai (planavimas, atmintis, dėmesio sukaupimas ir kt.), vykdoma fizinė reabilitacija, mažinamas stresas, stiprinamas pasitikėjimas savimi, kompetencijos jausmas, kad kažką galiu, kad sugebu. Todėl paprastas daržininkavimas ir čia užaugę vaisiai gali įgauti kitą prasmę, kuomet viskas atliekama turint tikslą padėti žmogui, kuriant jo ryšį su gamta.

Žmogų auginantys sodai

Pagrindinis dalykas, vykdant terapinę daržininkystę, yra ryšys, kuris kuriamas tarp žmogaus ir augalo. Pasak psichologės Eglės Kuraitės, besidominčios terapine daržininkyste, šis ryšys pirmiausia yra įsipareigojimas: „Kai mes auginame augalą, atsiranda daug įvairios būtinos veiklos, kurią turime atlikti, kad jis augtų. Tokiu būdu žmogus įgauna globėjo vaidmenį. Dažnai sunkumų turintys žmonės būna globojamojo vaidmenyje ir kartais gali dėl to jaustis netgi bejėgiais. O čia jie patys gali pasirūpinti kitu ir šito mokosi.”

Augalai taip pat gali teigiamai paskatinti. Pasodinus ridikėlį, mes matome kaip jis išaugo, kad įdėtos pastangos duoda rezultatą, kuriuo galime pasidžiaugti. Atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis. Augalai yra besąlygiški, nediskriminuoja, negrasina, augalui nesvarbi nei tavo išvaizda, nei kaip tu elgiesi per pamokas. Jeigu tu juo rūpiniesi - jis reaguoja į tai.

Paties ūkininkavimo erdvė, veiklos struktūra bei užsiėmimai savaime yra terapiniai veiksniai. Buvimas gamtoje mažina stresą, atpalaiduojanti aplinka leidžia lengviau atsiskleisti. Kiekvienas esame pajutę „galvos pravėdinimo” efektą, kuomet nuvargintos mintys tiesiog ištirpsta vos išėjus į lauką ir įkvėpus gryno oro. Pasėdėję ant suoliuko ir atidžiau įsižiūrėję į gamtos vaizdus, mes iš savo vidaus „išleidžiame” susikaupusį stresą, vietoje jo grįžta laukta ramybė.

Užsienio pagalbos centrai į kapstymąsi po daržo lysves įtraukia net paties sudėtingiausio elgesio, psichologinių problemų turinčius vaikus ir taip padeda jiems atrasti save. Lietuvoje, pasak psichologės Eglės Kuraitės, taip pat vyksta pavienių iniciatyvų, tik nėra pavadinimų, informacijos bei tradicijos tai daryti.

Vieną iš tokių iniciatyvų - akciją „Žalia stotelė” - vykdo jaunimo iniciatyvinė grupė Eko karta, kuri kartu su agrofirma „Sėklos” siekia suburti daržininkavimo veiklai vaikus, augančius globos namuose, taip pat moksleivius bei darželių auklėtinius, suteikiant prasmingos, aktyvios veiklos, atskleidžiant maisto kelią nuo lysvės ežios iki pat stalo lėkštės bei leidžiant jiems susikurti savo žaliąją erdvę, kurioje galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir jaustis laisvai.

„Kol augame, kiekvienas norime turėti savą kampą. Vaikas nori savos vietos, nori susikurti savo pasaulį, jis privalo turėti savo priebėgą. Ja gali tapti gamtos gabalėlis. Anksčiau mums teko įgyvendinti nedidelį projektėlį „Sodas klasės viduje - vazonėlis ant kiekvieno suolo”. Tai padėjo vaikams atsipalaiduoti, geriau atlikti užduotis, jie tokioje aplinkoje jautėsi jaukiai, kaip namuose”, - apie gamtos galią kalbėjo skulptorė, studijos „Sodo meno avilys” viena įkūrėjų Danielė Šležienė. Ji šiemet aplankė daugelį globos namuose augančių vaikų, kuriuos įkvėpė drąsiau imtis daržo idėjų. Kurdami savo svajonių daržo vizijas, kuriose ežios gali būti ir zigzago formos, o gėlynuose puikuotis kopūstų alėja, nes taip gražu ir įdomu, kiekvienas žengė į gilesnį gyvosios aplinkos pažinimą, tuo pačiu ir savęs suvokimą. Akcija „Žalia stotelė” yra viena iš unikalių iniciatyvų, skirtų vaikams, kuriems reikia papildomos pagalbos, nes čia jie turi galimybę atrasti santykį su gamta.

Kitoks požiūris į daržą

„Nors šiuo metu nedarome jokių tyrimų, įrodančių akcijos „Žalia stotelė” veiklų veiksmingumą vaikams, tačiau kaskart vykdami pas juos mes patys matome, su kokiu užsidegimu jie imasi daržininkystės. Visos įstaigos ir dėl savo vietovės, ir dėl veiklos specifikos labai skiriasi viena nuo kitos, tačiau jas jungia kitoks požiūris į vaikų ugdymą, noras jiems duoti daugiau, taip pat - meilė augalams. Mes neskatiname imtis derliaus varžybų, mes pasirinkome augalų auginimą kaip būdą bendrauti su vaikais, perteikti jiems tas žinias, kuriomis jie galėtų remtis, pradėdami savarankišką gyvenimą”, - plačiau iniciatyvos idėją pristatė akcijos koordinatorė Giedrė Kisielė.

Siekiant didinti tokios veiklos prieinamumą bei motyvuoti įsijungti į akcijos veiklas kuo didesnį žmonių ratą, akciją padedanti rengti agrofirmos „Sėklos” atstovė Ramunė Monkevičienė pasakoja, kad kasmet pavasarį bei rudenį yra organizuojamos „Žaliojo maršruto” veiklos, kurių metu savanoriai keliauja pas vaikus ir dalinasi savo patirtimi, suteikia reikiamą pagalbą žemės darbuose ir taip skatina vaikus domėtis augalais, o vėliau džiaugtis darbo vaisiais.

„Daržininkavimas, naudojamas kaip žmogaus stiprinimo priemonė, kol kas tik skinasi kelią, tačiau besidominčių iniciatyva sparčiai daugėja. Jungtis prie mūsų kviečiame kiekvieną, nes gausėjant jaunųjų daržininkų ratui prireikia ir daugiau pagalbos rankų. Juk norint suteikti būtiną dėmesį kiekvienam vaikui, reikalingas visos bendruomenės susitelkimas, tad į daržo lysves prašome ateiti ir neabejingus vietos gyventojus”, - sako R. Monkevičienė.

Visi, norintys prisijungti prie daržininkavimo akcijos „Žalia stotelė”, laukiami ir skatinami kreiptis šiais kontaktais: giedre@rupi.lt. Daugiau apie daržininkavimą globos namuose bei ugdymo įstaigose galima rasti svetainėje www.ekokarta.lt.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su psichologe Egle Kuraite, kuri jaunimo iniciatyvinės grupės Eko karta ir agrofirma „Sėklos” organizuotoje konferencijoje „Ūkininkavimo ir gamtos terapijos principų taikymas, ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius” rengė pristatymą „Ūkininkavimas kaip terapijos priemonė: Lietuvos ir kitų šalių patirtis”.

Parengė:
Lina Bakšytė
jaunimas@ozonas.lt

www.ekokarta.lt

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras