BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vasaris ir paukščiai

Kokie paukščiai žiemoja Lietuvoje? Kas lanko mūsų lesyklas? Ar galimos staigmenos šių metų žiemišką ir kaip reta sniegingą žiemą? Atsakymų ieškokime Žuvinto biosferos rezervate, kur juos stebi gamtininkai profesionalai.

Stebėkime kas atskrido prie lesyklos. Tai pats paprasčiausias ir labai patogus būdas pažinti sparnuočius. ,,Obels šakose prie sodybos - būrys žaliukių”. Žaliukė (Carduelis chloris - kikilinių šeimos paukštis, gyvenantis miškų pakraščiuose, gyvatvorėse. Lizdelį krauna krūmuose, maždaug 3 metrų aukštyje. Lizdeliui naudoja šakneles, sausą žolę, samanėles. Vidų iškloja įvairiais augalų pūkeliais, plaukais. Sudeda 5-6 melsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinėlius. Peri 13-14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Lietuvoje dažnai sutinkama, bet žiemoja rečiau.

,,Žaliukių prie lesyklos susirinko ne kelios ar keletas, bet dešimtys. Papūtę purias žalsvai pilkas plunksnas, sparnų ir uodegos kraštus pasipuošę geltonais dryžiais, kartu su pulku žvirblių, didžiųjų ir mėlynųjų zylių guviai striksėdamos laukia, kol atskridęs kėkštas pasisotins gvildendamas kukurūzų burbuolę. Šalia įsitaisęs kikilis irgi jaučiasi savas. Stebime jį čia jau daugiau nei mėnuo. Baikštesni svilikai lesykloje pasirodo kur kas rečiau, jiems pakanka saugiai gvildenti kaulenių uogas gretimoje gyvatvorėje.

Žaliukės ar kikiliai Lietuvoje žiemoja, bet ankstesniais metais Žuvinto apylinkėse niekada jų nepriskirdavome prie kasmetinių įprastų žiemos paukščių. Ypač taip gausiai, kaip šią žiemą.

Žuvinte aptiksi ir kitų ne kasmet žiemojančių paukščių. Sausio naktį girdėtos skrendančios klykuolės, po poros dienų - didysis baublys. Jais gal ir neverta labai stebėtis, nes Kiaulyčios nendrynai visiškai neįšalę, vos pridengti sniegu.

Kokių gi rūšių šią žiemą pasigendame? Pasidairykime po laukus ir nustebsite, kiek nedaug įprastai žiemojančių plėšriųjų paukščių gali pastebėti. Krūmų guotus patikrina paukštvanagis, retkarčiais į geltonųjų startų būrį įsminga žvitrus startsakalio siluetas. Žuvinto pakrantėmis kas kelinta diena praskrenda javinė lingė. O kurgi paprastieji, tūbuotieji suopiai, ankstesniais metais tupėdavę ant dažno elektros stulpo? Šią žiemą jų nematyt nuo pat rudens pabaigos. Nes gerokai sumažėjo jų maisto, pelinių graužikų. Gal drėgna vasara trukdė veistis ar ligos jas užpuolė, bet jei stinga laukuose pelių - suopiai neturi ką veikti mūsų krašte. Nepalyginamai retesni ir mažieji apuokai, kurie dažniausiai gyvi vien tais graužikais” - apie žiemojančius paukščius pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Stebėkime mus supančią aplinką. Gamtos knygą skaityti nepaprastai įdomu. Pasidžiaukime už tuos, kas žiemojimui pasirinko kitus kraštus ir tikėkimės saugiai sugrįš pavasarį. Šiais metais žiemužė kelia nemažai rūpesčių. Net vasaris, prisidengęs vasaros vardu, keliauja žeme nešdamas šaltuką, kai termometro stulpelis nukrinta žemiau dvidešimties.

Vargu ar sugrįš vasario 24 dieną vieversėlis? Vasario 24 d. - mūsų tradiciniame kalendoriuje - Vieversio diena.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija, O. Drobelienės nuotrauka

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras