BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Valstybės institucijų skelbiama informacija neatitinka tikrovės ir diskredituoja atsinaujinančių išteklių energetiką

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 25 d. posėdyje priėmė sprendimą paskelbti AB „LESTO” visuomenines elektros energijos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką. Elektros energijos kainos gyventojams nuo 2012 m. vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh, įskaitant PVM, arba apie 3 proc. (namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 2 Lt, įskaitant PVM, per mėnesį).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo, jog viena iš elektros energijos kainos didėjimo buitiniams vartotojams priežasčių yra elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, rėmimas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija pabrėžia, jog ši informacija klaidina Lietuvos žmones ir diskredituoja atsinaujinančių energijos išteklių įvaizdį visuomenėje.

Siekiant paneigti šią tikrovės neatitinkančią informaciją ir išsklaidyti mitą, jog atsinaujinančių išteklių energetikos rėmimas vykdomas išskirtinėmis sąlygomis bei didina elektros kainą vartotojams, verta apžvelgti dabartinę elektros kainos struktūrą. 2011 m. nuo buitinių vartotojų mokamų 45 ct/kWh, 6,01 ct nuo kiekvienos kWh, kas sudaro 16 proc. elektros kainos struktūroje, buvo akumuliuojami į VIAP (viešąjį interesą atitinkančių paslaugų) fondą.

Per devynis šių metų mėnesius (sausį - rugsėjį) buvo išmokėta 400,912 milijonų litų VIAP lėšų, iš jų atsinaujinančiai energetikai remti buvo skirta tik 67,794 milijonai litų (viso labo 16 proc. fondo lėšų), tuo tarpu gamtines dujas deginančiai Elektrėnų elektrinei (AB “Lietuvos elektrinė”) iš VIAP fondo išmokėti 203,431 milijonai litų.Savo pranešime Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teigia, jog elektros energijos kainos nuo 2012 m. kils, kadangi „remiama ir kvotinė elektros energija 2012 m. sudarys 3,23 TWh: remiama elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, sudarys daugiau nei 0,8 TWh, termofikacinėse jėgainėse - 0,9 TWh ir 1,53 TWh - Lietuvos elektrinėje”.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija siekia atkreipti dėmesį, jog iš bendros 3,23 TWh remiamos bei kvotinės elektros energijos dalies net 2,48 TWh (76 proc.) bus pagaminta ne iš atsinaujinančių išteklių. Beveik pusė (47 proc.) remiamos elektros energijos 2012 m. bus pagaminta AB „Lietuvos elektrinė”, naudojančioje iš Rusijos importuotas dujas. Palyginimui verta paminėti, jog, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiuo metu už AB “Lietuvos elektrinė” pagamintos elektros energijos kWh mokama 30,75 ct/kWh, o už vėjo elektrinėse pagamintą elektros energiją - 30 ct/kWh.

Nuostabą kelia ir visuomenėje prastą reputaciją turinčios Energetikos ministerijos veiksmai atsinaujinančios energetikos plėtros atžvilgiu. Energetikos ministro sprendimu, iš visų elektros vartotojų surinkto VIAP mokesčio milijonais remiamos techniškai pasenusios didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės. Tačiau ir ši parama skirstoma keistokai, pavyzdžiui, moderniai Panevėžio miesto jėgainei parama kitąmet mažės beveik 50 proc., o pasenusiai Kauno termofikacinei elektrinei, kurią valdo rusų dujų koncernas “Gazprom”, ministro valia skiriama parama didės trečdaliu. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas savo nuožiūra skirsto iš elektros vartotojų surinktus šimtus milijonų litų VIAP mokesčio, be to, jį dar ir didina, o pasigaminantiems lietuvišką elektrą moderniose jėgainėse kuriamos nepakeliamos sąlygos.

Valstybės skiriama parama elektros energijos generavimo technologijoms, naudojančioms iš didžiosios kaimynės importuojamas žaliavas ne tik verčia pagrįstai abejoti aukščiausio rango politikų deklaruojamais Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiais, bet ir kelia klausimų apie Lietuvos pasiryžimą laikytis tarptautinių klimato kaitos režimo įsipareigojimų. Verta paminėti, jog Lietuva buvo viena iš 8 ES narių, pateikusių prašymus nemokamiems taršos leidimams 2013 - 2020 m. laikotarpiui. Ekspertai teigia, jog geriausias būdas kompensuoti žalą aplinkai, kuri nebus kompensuota paskyrus nemokamus taršos leidimus, yra sutaupytus pinigus investuoti į aplinkai draugiškų energijos generavimo technologijų projektus bei infrastruktūros gerinimą. Tačiau, vertinant Lietuvos praktiką šioje srityje, situacija išlieka išties prasta. Nuo 2012 m. įsigalioja nauja skatinimo tvarka, kuria siekiama pristabdyti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Vyriausybė, ignoruodama Lietuvos įsipareigojimus plėtoti žaliąją energetiką, atsinaujinančių išteklių energijai yra numačiusi kvotas, kurias pasiekus, be papildomų sprendimų ir valdančiųjų institucijų geros valios, atsinaujinančios energetikos plėtra paprasčiausiai bus sustabdyta. Tokia nacionalinė politika vykdoma nepaisant ir Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai iki 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Siekiame pabrėžti faktą, jog atgyvenusios, didele oro tarša pasižyminčios ir technologškai pasenusios rusiškas dujas naudojančios elektrinės šiuo metu gauna beveik keturis kartus didesnę valstybės paramą, nei milžiniškas investicijas į mūsų šalį pritraukiančios ir darbo vietas kuriančios žaliosios technologijos, didinančios šalies energetinę nepriklausomybę.

Atitinkamai, didesnė buitinių vartotojų už elektros energijos kWh mokamos kainos dalis yra skiriama šių atgyvenusių taršą generuojančių ir nuo užsienio žaliavų priklausančių technologijų rėmimui. Paprastais žodžiais tariant, už tokiose elektrinėse pagamintą energiją dauguma atvejų vartotojas moka daugiau, nei už kai kurių atsinaujinančių išteklių, tokių, kaip vėjo, hidro, biomasės, biodujų energiją. Tačiau, nepaisant to, jog šią informaciją viešai skelbia pačios valstybės institucijos, siekiant diskredituoti atsinaujinančių energijos išteklių įvaizdį ir sumažinti jų patrauklumą visuomenėje, Lietuvos gyventojams kryptingai skleidžiama dezinformacija apie šios rūšies išteklių įtaką elektros kainos didėjimui.

Vertinant valstybės institucijų pastangas klaidinti gyventojus, pateikiant jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, bei atsižvelgiant į valstybės pastangas labiau remti kainos, energetinio saugumo ir aplinkosaugos požiūriu Lietuvai nenaudingas energijos generavimo technologijas, galima kelti klausimą, ar valstybės institucijos iš tiesų yra linkusios tarnauti visos visuomenės, ar tik įtakingų energetikos sektoriuje veikiančių grupių interesui.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija nori atkreipti dėmesį, jog valstybė net tik visomis išgalėmis ir įvairiauiais būdais siekia stabdyti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvoje, ignoruoja tarptautiniu mastu taikomus aplinkosaugos principus bei savo įsipareigojimus Europos Sąjungai - skelbdamos panašaus turinio informaciją, valstybinės institucijos akivaizdžiai siekia diskredituoti atsinaujinančių energijos išteklių įvaizdį Lietuvoje bei sumenkinti jų populiarumą visuomenėje.

Matydami tokią situaciją, kuomet valstybės institucijos paprasčiausiai stengiasi užslopinti bet kokias socialiai, ekonomiškai bei aplikosaugos požiūriu mūsų šaliai naudingas inciatyvas energetikos sektoriuje, kviečiame sąmoningus Lietuvos piliečius nebūti abejingais skleidžiamai dezinformacijai, prisidėti prie mitų apie žaliąją energetiką visuomenėje išsklaidymo bei šiame straipsnyje pateiktos informacijos išplatinimo.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

vyriskiapatiniai2011-12-05 11:46

zmones bega is lietuvos, automatiskai maziau yra naudojama energijos, automatiskai krenta pajamos, todel jie priima sprendima kelti kainas

Rašyti komentarą

Tavo komentaras