BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Už GMO amerikiečiai norėtų tik šokolado

Senojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių spaudimą. ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas - kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augalams ir produktams kelią į naujas rinkas.

Nereikia mąstyti

Meksikoje spalio 8-14 d. vyko Šiaurės Amerikos ir ES žemdirbių konferencija. Saulės spindulių lepinamoje šalyje žemdirbių atstovai kalbėjo ne apie orus ar gamtos sąlygas - karštos diskusijos užvirė pradėjus derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, tiksliau, dėl Amerikos siekio GMO laisvai eksportuoti į ES šalis. Maža to, amerikiečiai nori, kad europiečiai masiškai augintų genetiškai modifikuotus augalus, juos naudotų maistui ir gyvulių pašarui.

JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. monopliu.huffingtonpost.com nuotr.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas nuogąstavo, jog Meksikoje sudarytos sąlygos, kad į Europą, taigi ir į Lietuvą, būtų pradėti vežti produktai, galintys pakenkti žmonių sveikatai. „JAV produkcija šiuo metu neatitinka ES standartų, nes Amerikoje ir Europoje produktų gamyba skiriasi”, - „Valstiečių laikraščiui” sakė ŽŪR pirmininkas.

Europos šalys itin daug dėmesio skiria maisto saugai ir daug investuoja į gyvūnų gerovę, gamtos tausojimą. Tai labai didelės investicijos ir tai daroma nuosekliai jau ne vieną dešimtmetį. O Amerikos žemynas pasirinko visai kitus prioritetus. Už Atlanto daugiausia dėmesio skiriama genų inžinerijai (pačioje Amerikoje vadinamai bioinžinerijai), hormonų ir GMO naudojimui.

Negana to, pasak A.Stančiko, JAV atstovai tiesiog negerbia savo šalies vartotojų. „Konferencijoje diskutavome apie produktų saugumą, kokybę, informacijos pateikimą pirkėjui. Visus nustebino JAV atstovo ciniškas pasisakymas, kad „vartotojas yra vartotojas, jam nebūtina žinoti, kur ir kaip gaminami produktai, jam reikia tik vartoti ir nieko daugiau”. Bet kurioje Europos šalyje pirkėjas gauna informaciją apie produkto gamintoją ir sudėtį, o štai amerikiečiams tai atrodo nesvarbu, - konferencijos įspūdžiais dalijosi A.Stančikas. - Toks JAV požiūris yra nepriimtinas Europai, neatitinka jos tradicijų ir vertybių.”

Užverstų produkcija

Konferencijoje JAV išsakė norą į Europą eksportuoti jautieną, kiaulieną, sojas, kukurūzus ir kitas žemės ūkio kultūras. Nenutylėta ir tai, kad visa ši produkcija bus genetiškai modifikuota. Europos šalių delegacijoms pasiteiravus, ką iš Senojo žemyno Amerika norėtų atsivežti, šios atstovas taip pat ciniškai atsakė: „Europiečiai gamina visai skanų šokoladą. Manom, kad iš Europos mums reikėtų tik jo”. Taigi, keliamos labai jau nevienodos sąlygos.

A.Stančikas prisiminė neoficialius pokalbius su JAV ir Kanados ūkininkais, kurie nevengė kritikos vietos žemės ūkio politikai. „Jie nuoširdžiai apgailestavo, kad jų šalys pasirinko bioinžinerijos kryptį, žemės ūkis tapo pramoninis, o didelėms korporacijoms svarbus tik verslas. Vartotojas, kaip jau minėjau, pasak amerikiečių, yra tik vartotojas, kuriam neturi rūpėti informacija apie produktą”, - pasakojo ŽŪR pirmininkas.

Britų dienraštis „The Guardian” pranešė, kad JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. Žurnalistų grupė pateikė net 900 oficialių pranešimų apžvalgą, kurioje atskleidžiama kruopščiai suplanuota kampanija „sumažinti ir galų gale panaikinti pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams Europoje ir kitose šalyse”, taip padedant didžiausioms JAV žemdirbystės korporacijoms daugiau uždirbti.

Grėsmė sveikatai

Vakarų Europos šalių medikai kartkartėmis įspėja, kad žmogui GMO yra labai pavojingi. Amerikiečiai giriasi, kad jų atlikti tyrimai parodė, jog GMO visai nežalingi žmogaus organizmui, bet Europos mokslininkai šaiposi iš tokių išvadų.

Pasak Vokietijos medikų, kuriuos cituoja garsi visame pasaulyje žiniasklaidos kompanija „Deutsche Welle”, amerikiečiai dabar ramūs, jaučiasi gan sveiki, tačiau nutylima, kad pirmi ryškūs sveikatos sutrikimai GMO vartotojams išryškės tik trečioje jų kartoje. Vadinasi, visiškai nustatyti GMO poveikį žmogui bus galima tik po maždaug 200 metų. Tačiau Amerika laukti nenori - šalies ūkininkai masiškai augina genetiškai modifikuotas žemės ūkio kultūras, gamina pašarus gyvuliams.

Europos medikams pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, kuris pabrėžė, kad dėl JAV užmojų jau artimoje ateityje Senojo žemyno gyventojų sveikata gali pakrikti. „Visi mokykloje mokėmės biologijos, tad žinome, kas tai yra hormonai ar GMO, - kalbėjo veterinaro išsilavinimą turintis ir genetika besidomintis J.Talmantas. - GMO ir hormoniniai priedai gyvūno, taip pat ir žmogaus, organizmui aktyviau ima kenkti tik 3 kartai, tad apie būsimas ligas ir apsigimimus dar anksti kalbėti. Vis dėlto norisi tikėti, kad šito europiečiai įstengs išvengti. Reikia tik griežtai pasisakyti prieš nenatūralių gamtai organizmų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje.”

Išeitis - tradicinis ūkininkavimas

ŽŪR atstovas Briuselyje Mindaugas Maciulevičius „Valstiečių laikraščiui” sakė, kad grėsmė kyla ne tik europiečių sveikatai, bet ir žemės ūkio produktų konkurencingumui. „Europietiška produkcija jau dabar yra labai brangi. Tam įtakos turi ne tik pigi amerikietiška energetika, bet ir tai, kad genetiškai modifikuotiems augalams nereikia daug priežiūros, jie atsparūs kenkėjams, o derlius būna gerokai didesnis - visa tai labai sumažina produkcijos gamybos išlaidas”, - sakė M.Maciulevičius, kuris dar Lietuvoje kuruoja miestiečių pamėgtus ūkininkų turgelius.

J.Talmantas Lietuvos žemdirbius įspėja, kad konkuruoti su genetiškai modifikuota produkcija iš Amerikos bus labai sunku, ir siūlo lietuviams toliau plėtoti tradicinę ir ekologinę žemdirbystę bei gyvulininkystę. „Amerikiečiai drąsiai pasakė, kad Europa į savo ūkius anksčiau ar vėliau vis tiek įsileis GMO, augimo stimuliatorius ir hormonus. Jų atvežta produkcija bus gerokai pigesnė už lietuvišką, tad vartotojas bus priverstas rinktis: pigi, bet kenkianti sveikatai prekė ar brangus, bet saugus produktas. Tačiau gerai žinome, kad didžioji visuomenės dalis dėl finansų stokos rinksis pigesnius produktus, - nerimastingai kalbėjo LŪS pirmininkas. Ūkininkams linkėčiau ir toliau pasikliauti tradiciniu ir ekologiniu ūkininkavimu ir gaminti švarius, saugius, sveikus produktus, kurių paklausa ateityje tik augs.” Pasak A.Stančiko, „genų inžinerija yra įsikišimas į gamtos dėsnius, o gamta negailestinga - ji kada nors atsisuks prieš žmogų”.

Pigiau užauginti

Gintaras Brazauskas, LAMMC Žemdirbystės instituto biomedicinos mokslų daktaras

Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusios dviejų rūšių genetinės modifikacijos, kurios lemia augalų atsparumą herbicidams ir tam tikriems kenkėjams. Auginant glifosatams atsparius augalus galima efektyviau naudoti beariminį žemės dirbimą, t. y. sumažinti oro taršą, dirvožemio eroziją, o atsparius kenkėjams - mažiau naudoti pesticidų, todėl užauginta produkcija bus pigesnė. Tačiau plačiai naudojant šias technologijas, kyla grėsmė, kad piktžolės ir kenkėjai gali tapti atsparūs cheminėms augalų apsaugos priemonėms. Oficialūs tyrimai rodo, kad GMO produktai yra tokie pat saugūs kaip ir įprastiniai. Tikimasi, kad naujos kartos GMO produktai netgi pranoks įprastinius maistine verte ar padės mums apsisaugoti nuo kai kurių ligų, pvz., vėžio. Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nekuriami.

Griežčiausi reikalavimai

Linas Balsys, Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas

Tiek Lietuvos, tiek Europos žaliųjų partijos ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Greenpeace”, pasisako prieš GMO dėl to, kad kol kas nėra aiškių tyrimų, kaip paveiks aplinką ir žmogų šis įsikišimas į natūralius gamtos procesus. Neaišku, ar genetiškai modifikuoti augalai neišstums natūralių ir kardinaliai nepakeis bioįvairovę. Nešališki JAV mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuotų produktų vartojimas gali paūminti alerginius susirgimus ir sukelti vėžinių. Amerikos žemės ūkio biotechnologijų ir genų inžinerijos bendrovė „Monsanto” yra tapusi keiksmažodžiu organizacijoms, kurios priešinasi biochemijos pramonės plėtrai. Netgi ši gigantiška bendrovė, kuri valdo 90 proc. pasaulio transgeninių sėklų rinkos, pripažįsta, kad trūksta išsamių tyrimų, kurie padėtų geriau suprasti, kaip GMO veikia aplinką ir žmogų. Galiu pasidžiaugti, kad Lietuva įgyvendina griežčiausius ES reikalavimus dėl GMO. Nerimą kelia tai, kad šalies ūkininkai naudoja atvežtinius pašarus gyvuliams, kurių 60 proc. yra su GMO ir dažniausiai jie importuojami būtent iš JAV. Lietuvai reikia eiti vadinamuoju bioūkininkavimo keliu, o GMO turi ir toliau likti tabu.

Faktai

Genetiškai modifikuotas organizmas - tai organizmas, kurio genome atsirado naujų genų (bent vienas), kurių nėra gamtinėse ar nuo seno auginamose kultūrinėse (domestikuotose) tos rūšies organizmų formose. Paprastai genetiškai modifikuotais organizmais vadinami transgeniniai organizmai, į kuriuos perkelti kitos rūšies natūralūs ar modifikuoti genai.

Genetiškai modifikuotas maistas - tai maistas, gaminamas iš genetiškai modifikuotų augalų ar gyvūnų. Jis rinkoje pasirodė 1996 m. Populiariausi genų inžinerija pakeisti augalai yra sojų pupelės, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Nuo 1996-ųjų pasauliniai jų pasėlių plotai išaugo 87 kartus ir 2010 m. užėmė 148 mln. ha, daugiausia JAV, Brazilijoje, Argentinoje ir Indijoje. Labiausiai GMO priešinasi Japonija, kuri savo rinką nuo genetiškai modifikuotų produktų saugo itin dideliais muitais.

VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras