BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Uogai ir Duorai gyvenimą kartina „dustas“

Juodasis gandras - neretas paukštis Lietuvoje, tačiau kitose Europos šalyse, netgi kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje, jų populiacija smarkiai nyksta. Susirūpinę keistu dalyku - juodųjų gandrų patelių keturiskart mažiau nei patinų, latvių ornitologai ėmė stebėti aštuonias pateles, implantavę joms daviklius. Trečiadienį grakščiųjų paukščių tyrinėtojai lankėsi Šiaulių rajone. Implantuoto daviklio signalas rodė, kad gandrei Duorai reikia pagalbos.

Projekto rengėjų nuotr.

Neišsiritusiuose kiaušiniuose - DDT

Jau šešerius metus Latvijos ornitologai stebi juoduosius gandrus. Per šį laikotarpį pastebėta, kad jų populiacija sumažėjo du kartus. Stebina tai, kad itin sumažėjo juodųjų gandrų patelių. Jei patinų skaičiuojama 80 proc., tai patelių - 20 proc. Daug juodųjų gandrų žūva ir migruodami - iš trijų į gimtuosius kraštus grįžta vos vienas. Gavę finansavimą iš Vokietijos ornitologijos instituto, latviai nutarė išsiaiškinti, kodėl toks didelis atotrūkis tarp gandrų patelių ir patinų. Aštuonioms vos dviejų savaičių gandriukėms buvo implantuoti davikliai, kurių dėka galima nustatyti, kaip aukštai jos skrenda, kur minta, nutūpia sukti lizdų, peri, kur migruoja. Lietuvoje iš pažymėtųjų įsikūrė dvi gandrės - Uoga ir Duora. Likusios stebimosios „panelės” - Rusijoje, prie Juodosios jūros ir kitur.

Juodieji gandrai nuo baltųjų skiriasi savo gyvenimo būdu. Jie labai vengia žmogaus draugijos, atvirų erdvių, o rudenį į šiltuosius kraštus keliauja po vieną. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais juodųjų gandrų patelių elgsena yra sutrikusi. Rudenį kai kurios jų ėmė kelti sparnus ne į šiltuosius kraštus, o į šiaurę. Įtarta, kad toks elgesio pakitimas būdingas toms gandrėms, kurios yra paveiktos sintetinio pesticido DDT.

Pasak Sauliaus Skujos, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas” direktoriaus, lizduose aptinkama gana nemažai neišperėtų juodųjų gandrų kiaušinių. Juose nustatoma itin daug sintetinio pesticido DDT, vadinamojo „dusto”, gausiai naudoto sovietmečiu gintis nuo įvairių parazitų. Nelabai aišku, kokiu būdu ir kur „dusto” juodojo gandro patelės prisilesa, nes kelionė trunka per įvairias šalis. Paaiškinti, kodėl sutrinka paukščių natūralus „kompasas”, taip pat kol kas nepavyko.

Pavyko parsisiųsti paukščio duomenis

Juoduosius gandrus tyrinėjantis Latvijos ornitologas Helmuts Hofmanis, talkinamas dviejų Latvijos nepriklausomo TV kanalo žurnalistų Kristinės Gorklavos ir Kristapo Talbargo, trečiadienį atvyko į Šiaulių rajone esančius Aukštrakius. Daviklio rodmenys rodė, kad Duorai galėjo nutikti nelaimė - gandrė blaškėsi šalia kelio, tad įtarta, kad ji yra sužeista arba sugauta ir kažkur gabenama. Šiuo metu Dora jau turėtų keliauti į šiltuosius kraštus, tačiau kažkodėl to padaryti nepajėgia.

Gamtininkai ilgai sekė siųstuvo pėdsakais, kad surastų gandrę ir išsiaiškintų, kas jai nutiko. Stipriausias signalas aptiktas prie dumblo telkinio, tad paieškos buvo apsunkintos. Ornitologams nebūtina prisiartinti prie paukščio. Jei prisiartinama vieno kilometro spinduliu nuo daviklį turinčio paukščio, galima iš siųstuvo parsisiųsti visą informaciją, kur paukštis buvo, kokiame aukštyje skraidė, kokia jo fizinė būklė.

Ornitologams pavyko parsisiųsti visus Duoros daviklio duomenis. Paukščių tyrinėtojai lengviau atsikvėpė sužinoję, kad juodoji gandrė gyva ir sveika. Dabar jie aiškinsis, kas vis dėlto jai buvo nutikę, kad ji blaškėsi šalia kelio.

Pasak ornitologų, anksčiau buvo manyta, kad teritorija Aukštrakiuose šalia „Toksikos” yra smarkiai užteršta. Savo akimis jie įsitikino, kad taip nėra - vandens telkiniuose daug žuvų, varlių, o tai rodo, kad gyvūnams sąlygos gyventi yra geros.

Juodųjų gandrų mažėja dėl žmogaus veiklos

Juodųjų gandrų gyvenimo būdas įdomus tuo, kad jie lizdus suka tik senuose medžiuose - tuose, kurių amžius apie 100 metų. Manoma, kad juodųjų gandrų Estijoje labai sumažėję, nes masiškai kertami miškai. Pasak ornitologų, Estijoje yra išleistas įstatymas, draudžiantis pavasarį kirsti miškus, kad netrukdytų perėti juodiesiems gandrams. Šioje šalyje juodųjų paukščių populiacija sumažėjo iki 50 gandrų porų. Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė. Gamtininkai skaičiuoja 500-1000 gandrų porų, susukusių lizdus šalies miškuose. Pernai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija patvirtino juodojo gandro apsaugos planą, kuriame smulkiai nurodyta, kaip atitinkamuose miškuose pagelbėti paukščiams sėkmingai perėti ir saugiai gyventi.

Lietuvoje juodojo gandro perėjimo buveinės yra gana tiksliai nustatytos. Duomenys apie lizdų vietų parametrus renkami nuo 1978 m. visoje šalyje. Vis dėlto Lietuvoje nebuvo atlikta nė viena mitybos buveinių analizė. Kaimyninėse šalyse (Latvija, Baltarusija, Lenkija) irgi labiausiai ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis taip pat mažas.

Juodojo gandro buveinės paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Kuršių neriją. Šie paukščiai gyvena nuo pietų Portugalijos, vakarinės, centrinės, pietinės Ispanijos Europoje iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Suomių įlanką, Jenisiejaus aukštupį ir Amūro baseiną, o pietuose tęsiasi iki Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos ir Kinijos. Pietų Afrikoje yra sėsli populiacija. Daugiausiai lizdus gandrai suka neaukštai, senuose ąžuoluose, o lizdas kraunamas aukščiausiame miško medyje. Gandrė padeda 3-5, rečiau 2-6 kiaušinius, o pirmieji jaunikliai išsirita gegužės viduryje. Lizde jaunikliai būna apie du mėnesius ir lizdus palieka liepos antrojoje pusėje, o vėlyvesnių vadų jaunikliai lizduose būna ir rugpjūtį. Palikę lizdus juodųjų gandrų jaunikliai dar kurį laiką sutinkami lizdo apylinkėse. Du jauniklius kasmet išaugina apie 60 proc. porų.

Paukščiai žiemoja tropinėje vakarų Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvinėjoje, pietinėje Mauritanijoje, Dramblio Kaulo Respublikoje, Siera Leonėje, centriniame ir vakariniame Malyje) arba šiaurinėje Etiopijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Čade, šiaurrytinėje Nigerijoje. Juodieji gandrai Lietuvoje saugomi nuo 1976 m. Šiuo metu jie įrašyti į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Juodiesiems gandrams gyventi Lietuvoje labiausiai trukdo per miškus tiesiami keliai, melioracijos sistemos, kita žmogaus veikla.

Stebėdami daviklių rodmenis, latvių ornitologai pastebėjo, kad Lietuvoje gyvenančios juodosios gandrės Duoros gyvybei galbūt iškilo pavojus. Netikėtai pelkėje buvo rasta permirkusi nendrinė lingė, kurią žurnalistė Kristinė sušildė, išdžiovino ir paleido į laisvę.

Oksana Laurutytė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras