BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tvirtai įsikūrė Žuvinto padangėje

Šįmet jūriniai ereliai Žuvinte užaugino du jauniklius - pirmąkart per dešimtį metų. Tiek laiko šie plėštieji paukščiai yra įsikūrę seniausiame šalies rezervate. Paprastai ereliai išauginą vieną jauniklį, bet jei metai geri - du ereliukai nebūna retenybe.

Nuo vasaros pabaigos Žuvinto ežero saloje, kur stypso kažkada čia žaliavusių beržų stuobriai, bene kasdien gali matyti tupinčius didžiulius paukščius. Čia ereliams puiki vieta stebėt visa, kas dedasi ežere, - žvitria akimi jie pastebi ir atvirumuose plūduriuojančius kormoranus, gulbes ar kragus, kinių pakraščius nutūpusius baltuosius garnius, tarp lūgnių besiturškiančias antis. Apskridęs ratą kitą, erelis, žiūrėk, jau ir ilsisi berže, o neretai į salos medžius susirenka ir visa jų šeimyna.

Žiūrint pro teleskopą, puikiai matosi, koks didelis tai paukštis. Atstumas tarp suaugusio paukščio sparnų galų - beveik pustrečio metro. Jaunikliai ne mažesni, tik jų spalvos kitokios: tamsesni, kiek dėmėtomis plunksnomis ir ne balta uodega, taip puošiančia suaugėlius.

Prieš mėnesį ėmus skraidyti jaunikliams, šeima nepakriko. Savarankiškai ėmę medžioti ereliukai iki šiol prisilaiko senių, galgi paliks jiems kokią grobio dalį. Nes įgauti tinkamų medžioklės įgūdžių jaunam ereliui neužteks ir kelių mėnesių. Ieškodama grobio, šeimyna dabar tikrina ne tik Žuvintą, bet nukeliauja iki Simno žuvininkų tvenkinių, Žaltyčio ežero.

Neduoda ramybės sparnuočiams

Jūrinių erelių pasirodymas visam laikui pakeitė Žuvinto ežero sparnuočių gyvenimą. Kai šiomis dienomis pamatai didžiulius ančių būrius, nei šio, nei to kylančius iš atokių švendrynų ir strimgalviais lekiančius į kitą ežero pusę, gali būti tikras - jas išvaikė medžiojantis erelis. Jis auštant rytui pakelia žąsų būrius, o vakare iki sutemų neleidžia ramiai nutūpti į ežero salą nakvoti susirenkančioms gervėms. Nekeista, kad net šie aukščiausi mūsų paukščiai prisibijo erelio - rudeniop ežero saloje aptikome šviežiai sudraskytą gervės jauniklį. Pasigauti mažesnį grobį, kad ir žąsį, ypač vasarą, kai, jos išmetę plunksnas nepaskrenda arba vedžioja nedidelius jauniklius, ereliui nesudėtinga. Jei tik turi galimybę, ereliai iki vieno išgaudo visus žąsų vados jauniklius. Nenuostabu, kad įsikūrus ereliams, saugomų pilkųjų žąsų šeimynos ėmė vengti atviresnių vietų, maitinasi tik anksti rytais, o jų sėkmingai užaugintų jauniklių skaičius sumažėjo perpus.

Kitados buvo sensacija

Šių didžiulių paukščių atsikūrimas Lietuvoje yra tikra sėkmės istorija, netgi maloni išimtis tarp kitų, vis retėjančių ir nykstančių rūšių. Kone šimtą metų apie jūrinių erelių perėjimą pietų Lietuvoje nebuvo jokių žinių. Retkarčiais juos stebėdavo žiemomis, o pasirodę vasarą Žuvinte ereliai tapdavo sensacija. Pirmąją paskatą perėti mūsų krašte ereliai gavo, kai ornitologai specialiai ėmė jiems kelti dirbtinius lizdus - pirmiau Čepkelių rezervate, vėliau - kitose vietose, žinoma, ir Žuvinte. Jūrinis erelis pirmą kartą po ilgo tarpo Čepkeliuose perėjo 1987 metais. Vėliau pora savarankiškai sukrovė lizdą Metelių paežerėje, o Žuvinto pakrantės paliose keletą metų lankė iškeltą dirbtinį lizdą, kol 2002 m. pagaliau pirmąkart sudėjo kiaušinius. Pirmuosius erelius netgi papildomai maitindavome žiemos metu, kad tik ilgesniam laikui įsikurtų.

Rudenį ar žiemą vien Žuvinte gali matyti keletą erelių, o jų populiacija šalyje, pasak kasmet apskaitas vykdančių ornitologų, siekia apie 70 porų. Dabar jūriniams ereliams jau nebereikia išskirtinės globos, jie puikiai jaučiasi ne tik Žuvinte, bet ir prie kitų ežerų, upių ar pelkių.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras