BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tęsiasi gamtos atsinaujinimo metas

Nepaisant permainingos pavasario eigos, paskutinis gegužės dešimtadienis niekuo nesiskyrė nuo kasmet įprasto. Sulaukėme tikros atšilimo bangos ir pajutome jos atneštas gamtos permainas. Gegužės pabaiga pagaliau visiškai sudėliojo sugrįžusių paukščių kalendorių. Ūksmingame juodalksnyne gegužės 26-ąją pirmąkart nuskambėjo vėliausiai mūsų sparnuočių pasaulyje parlekiančios šiaurinės pečialindos giesmė.

Nuotr.: Jerubė - Bonasa bonasia - Hazel Grouse © Eugenijus Kavaliauskas

Šis taigai būdingas sparnuotis rezervate noriausiai įsikuria tamsiuose miškuose su dideliu išvirtusių medžių kiekiu. Tačiau jo niekur nepavadinsi dažnu. Vis daugiau sparnuočių jauniklių palieka lizdus. Dar prieš keletą dienų beveik iš po kojų kildavo dar sunkiai paskrendantys juodųjų ir strazdų giesmininkų jaunikliai. Tačiau jaunoji karta sparčiai mokosi ir lekioja vis geriau. Antrąją savaitę stebime lizdą palikusius dar pūkuotus ant šakų tupinėjančius naminės pelėdos jauniklius. Vos sutemus prasideda tikrasis šių pelėdų šeimynos gyvenimas. Per dieną tyliai pratūnoję lajų priedangoje ir gerokai praalkę pelėdžiukai ima cypauti reikalaudami maisto. Tad tėvų užduotis - kuo greičiau pasotinti šviesiu paros metu nemaitintus nenuoramas. Ėmė skraidyti dalis varnėniukų, kurie kartu su tėvais triukšmingai bastosi perimviečių apylinkėse. Tačiau ne visiems sparnuočiams perėjimo rūpesčiai baigėsi sėkmingai. Gličio ežere teko matyti kartu su patinais pavieniui plaukiojančias didžiųjų ančių pateles. Akivaizdu, kad jos prarado dėtis arba jauniklių vadas. Kai kurios gal dar bandys perėti pakartotinai. Spygliuočių miško laukymėje besimėtantys plėšrūno išgerti jerubės kiaušiniai ar eglutėje netikėtai ištuštėjęs strazdo giesmininko lizdas irgi primena apie gamtoje tykančius pavojus ir neišvengiamus praradimus. Dabar jau dauguma sparnuočių jei ne augina jauniklius, tai bent peri. O štai vėlokai parskrendančios pilkosios musinukės vos dar tik krauna lizdą.

Girioje net dienos metu išeinantys paskabyti žolės elnių patinai ant galvų nešioja vis tįstančius kailiu padengtus ragus. Kaip ir mažesniųjų giminaičių stirnų, elnių kailis jau beveik vasariškai žalas. Tik vaikingos patelės vėluoja šertis ir šiltajam metų sezonui būdingus aprėdus užsiaugins kiek vėliau.

Mainosi pamažu suvešėjusi augalija. Ant anksčiausiai pelkėse pražystančių kupstinių švylių stiebų linguoja baltos pūkų galvutės. Kai kur boluoja ištisi šių augalų sąžalynai. Bet ilgai netruks kai vėjas išblaškys pūkų parašiutais pasipuošusias sėklas po pelkę ir liks stypsoti vien pavienais pūkais apšepusios stiebų viršūnės. Baltas žiedų puokštes iškėlė daug kur greta švylių augantys gailių krūmeliai. Kaip tik dabar pats kitų pelkės augalų raudonųjų gegūnių žydėjimo metas. Juodalksnyne geltonai nušvito vilkdalgių žiedai. Geltonos spalvos daug ir sausose pamiškėse bei miško aikštelėse. Čia kilimais pražydo vienagraižės kudlės, kur-ne-kur saulės spalva nušvito paprastieji sauleniai. Spygliuočių miškuose ištisai baltai švyti miškinių septynikių žiedai, greta jų maloniai kvepia dvilapių medučių žiedų šluotelės. Apie smarkiai atšilusius orus liudija su kalendorinės vasaros sutampantis smiltyninių gvazdikų žydėjimo laikas. Šie dabar saugomi augalai sunkiai ištveria pavėsį ir gyvybingiausi būna įsaulyje.

Įvairiomis spalvomis banguojančios miško pievos, lapuotynuose energingai giesmes traukiančios tošinukės bei lajose ulbančios volungės, šiluose baigiančios žydėti ar jau uogas auginančios bruknės mums dar kartą primena, jog tęsiasi nieko nuošalyje nepaliekantis gamtos atsinaujinimo metas.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras