BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klaipėdoje vanduo iš krano užterštas?


Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras atliko didelės apimties uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programą. Joje apibendrinami ir analizuojami 2005-2009 m. duomenys, kurie apžvelgia demografinę situaciją, socialinę ekonominę būseną, sveikatos būklę, fizinės aplinkos veiksnius, sveikatos priežiūros išteklius ir veiklos, gyvensenos rodiklius.

„Klaipėdos miesto rodikliai tokia apimtimi renkami, analizuojami, viešinami ir apibendrinami pirmą kartą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl savivaldybėms skirtų visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo” nuostatomis. Duomenys pagal galimybes renkami bei kaupiami nuo 2005 metų ir lyginami su Lietuvos ir Klaipėdos apskrities rodikliais. Kelių metų rodikliai renkami ir lyginami su kitais rodikliais, kad būtų galima nustatyti rodiklių kitimo tendencijas ir tiksliau suformuluoti atskaitos tašką Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos būklės vertinimui”, - pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė, stebėsenos rezultatus pristačiusi uostamiesčio savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.

Žemiau pateikiame kelis įdomius faktus apie Klaipėda:

* KLAIPĖDIEČIAI SERGA DAŽNIAU. 2009 metais klaipėdiečių bendrasis sergamumas buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų bedrasis sergamumas piktybiniais kraujo ir kraujodaros organų ligomis, endokrininės, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos ligomis, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis.

Klaipėdos mieste bendrojo sergamumo (visų registruotų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laiką tarp tam tikros teritorijos gyventojų) rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų yra aukštesni nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Suaugusiųjų bendrasis sergamumas turi tendenciją mažėti, o vaikų - nemažėja. Tačiau klaipėdiečių sergamumo (naujai nustatytų ligos atvejų) rodiklis turi tendenciją mažėti (suaugusiųjų 2006 m. - 1049,6 (1000 suaugusiųjų), o 2009 m. - 940,0; vaikų 2006 m. - 2046,7 (1000 vaikų), o 2009 m. - 1793,8).

* DAUGĖJA VĖŽINIŲ SUSIRIGIMŲ. Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.

* KLAIPĖDA - LABIAU UŽTERŠTAS MIESTAS NEI KITI. Klaipėdos mieste išmetamų į aplinką teršalų kiekis turi tendenciją mažėti, tačiau teršalų, tenkančių vienam gyventojui išmetama daugiau nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Reiktų atkreipti dėmesį, jog ir sąlygiškai nedideliais kiekiais išmetamo sieros dioksido ir kietųjų medžiagų kiekis turi tendenciją didėti. Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kvėpavimo takus, odą, akis, suaktyvina kvėpavimo sistemos ligas. Vienas iš į aplinką išmetamų teršalų yra neišvalytos nuotėkos. Klaipėdoje jų išmetimas mažėja, o 2008 m. buvo 0,005 proc. visų išleistų į aplinką nuotėkų.

* TRIUKŠMAS. 2008 m. atlikti ir tyrimai parodė, kad 9,5 proc. būstų, o taip pat ir gyventojų dieną yra veikiami triukšmo, didesnio nei nustatyta ribinė vertė, o naktį veikiamų objektų ir asmenų dvigubai padaugėja. 4,4 proc. mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų (taip pat ir jų bendruomenės) kenčia dieną nuo didelio triukšmo. Ligoninių ir gydymo įstaigų, veikiamų didelio triukšmo yra 21,7 procentai, o naktį 33,7 proc. Triukšmas yra viena iš aktualiausių aplinkos problemų Klaipėdoje, nes jaučiamas tiesiogiai kiekvieno gyventojo.

* GERIAMOJO VANDENS BĖDA - FLUORIDAI. 2009 m. geriamajame vandenyje normos neatitiko šių elementų kiekis: fluoridų, amonio, bendrosios geležies. Didžiausios koncentracijos: fluoridai - 1,68 (norma 1,5); amonis 0,84 (norma 0,50); bendroji geležis 420 (norma 200). Fluoridų koncentracijos normos neatitikimas laikėsi ilgiausiai - 365 dienas. Kai koncentracija viršija leistinas normas padidėja rizika susirgti floroze. Pavojingiausias laikotarpis vaikams nuo 3-8 metų amžiaus.

Taigi vaikams reiktų gerti virintą vandenį, naudoti befluorę dantų pastą, kramtomąją gumą, dažniau profilaktiškai tikrintis dantis. Amonis yra vienas iš sunkiausiai iš vandens buitinėmis sąlygomis (verdant neišgaruoja ir nesiskaido) pašalinamų elementų. Praustis juo galima, bet gerti vandens, kuriame viršijama norma, nepatartina. Geležies perteklius vandenyje duoda vandeniui nemalonų skonį, tačiau nėra įrodytas neigiamas jo poveikis sveikatai.

Daugiau apie Klaipėdą ir jos rodiklius bei palyginimą su Lietuvos Respublikos vidurkiu galėsite sužinoti kitą savaitę rengiamoje spaudos konferencijoje. Apie tikslią datą ir laiką informuosime netrukus.

Daugiau informacijos:
Ineta Pačiauskaitė
Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro
direktoriaus pavaduotoja l.a. direktoriaus funkcijas
Tel. (8 46) 23 3361, faks. (8 46) 23 4796
Mob. (8 615) 12 405
El.p. ineta@sveikatosbiuras.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras