BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sveika gyvensena – investicija į ateitį

Jauna dviejų vaikų mama Akvilė Paužaitė-Kimsienė sako, kad sveika gyvensena jai - investicija į ateitį, savo sveikatą, kad vėliau nereikėtų bandyti atgauti tai, kas prarasta. „Mane stebina, kai prie parduotuvių lentynų žmonės skaičiuoja centus, rinkdamiesi produktą ir džiaugiasi, jei pavyksta sutaupyti porą litų, tačiau net neskaito perkamo maisto produkto sudėties, o paskui apsisukę keliauja į vaistinę ir perka maisto papildų už keliasdešimt litų”, - stebisi jauna moteris, kuriai sveika mityba - įprasta nuo mažens ir šeimoje puoselėjama vertybė.

Jauna teisininkų šeima ekologiško ir sveiko maisto produktų neseniai pradėjo tiekti į Utenoje esantį prekybos centrą „Rašė”. Specialiuose skyreliuose galima rasti Zelbukio miltų, „Mano grūdai” kruopų ir dribsnių, nerafinuotų aliejų, skanių ir maistingų vokiškų biodinaminių ir ekologiškų dribsnių, speltos manų, kynvos (bolivinės balandos), kuskuso, baltųjų, rudųjų ryžių, lešių, taip pat ekologiškų košių kūdikiams, makaronų, ekologiškos kavos, saldumynų, buities ir higienos priemonių. Asortimentą planuojama plėsti atsižvelgiant į uteniškių poreikius ir pageidavimus.

„Pagrindinis verslo tikslas - uždirbti pinigų, kadangi mes turime savo profesijas, čia yra labiau širdžiai maloni veikla, gyvenimo būdo išraiška”, - savo veiklą pristato jauna šeima. Žmonės turėtų suprasti, kad tokie produktai, kaip „riebalų tepinys”, „Coca Cola”, traškučiai, „sūrio produktas”, kurie tiesiog prikimšti stabilizatorių, įvairiausių E, dažiklių, konservantų ir kitų cheminių produktų, tikrai neprisideda prie sveikatos stiprinimo.

Apie sveiką gyvenimo būdą ir verslą pasakoja Akvilė Kimsienė.

Abu esate teisininkai, kaip kilo mintis pradėti prekiauti būtent ekologiškais ir sveikais maisto produktais?

Man norisi pasidalinti su žmonėmis tuo, ką pati žinau ir kuo tikiu. Iš pradžių galvojome apie savo krautuvėlę, tačiau ne taip paprasta rasti tinkamas patalpas, rasti žmonių, kuriems sveika gyvensena būtų artima ir kurie galėtų būti ne pardavėjais, o profesionaliais konsultantais. Tačiau ateityje, jei tik bus poreikis, idėjos apie mažą, mielą ir jaukią parduotuvėlę, kurioje apsilankęs žmogus galėtų ne tik nusipirkti sveikų ir ekologiškų produktų, bet ir pasitarti, sužinoti daugiau apie sveikus produktus, neatsisakau.

Ekologiškas gyvenimo būdas yra daug platesnė sąvoka nei ekologiškas maistas. Tai ir mažesnis vartojimas ir šiukšlių rūšiavimas ir cheminių priemonių buityje nenaudojimas. Tačiau šiandieniniame pasaulyje gyventi ekologiškai yra pakankamai sudėtinga. Pirmiausiai, manau, reikia pradėti ne nuo globalių, o nuo paprastų dalykų, nuo savęs, nuo savo šeimos gyvenimo ir mitybos. Rinktis sveikesnį maistą, kuris yra be sintetinių priedų, neužterštas sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais, kuriame nėra genetiškai modifikuotų organizmų. Toks maistas turi daugiau vitaminų ir mikroelementų, be to pasižymi geresnėmis maistinėmis ir skonio savybėmis.

Sveika mityba mane lydi nuo vaikystės. Skrandis buvo jautrus, negalėjau valgyti jokio mokyklos maisto, todėl namuose visada būdavo gaminamas šviežias maistas. Man labai pasisekė, kad tėvai turėjo kaimynus ūkininkus, iš kurių pirkdavo daržoves, mėsą. Kai Kaune atsirado pirmosios sveiko maisto parduotuvės, ten pradėjo pirkti įvairius aliejus, kruopas.

Ekologiško gyvenimo principai: gaminti namie, pirkti iš aplinkinių ūkininkų pačių užaugintas daržoves ir nepirkti nesezoninių daržovių. Aš niekada nepirkdavau ispaniškų pomidorų žiemą, ar atvežtinių braškių, kurių net žiemą pilna prekybos centruose.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugeliu atvejų gerą savijautą, atsparumą ligoms lemia tinkama mityba.

Užtenka lietuviškų daržovių?

Visiškai. Juk pats gali užsišaldyti moliūgą, špinatus, dabar turiu užšaldytų net kiaulpienių lapų, iš kurių darau įvairius kokteilius. Pavyzdžiui, į vaisių trintuvę dedu saują kiaulpienių lapų, bananą, obuolį, pora šaukštų medaus, įspaudžiu citrinos sulčių, įpilu truputį vandens. Tai labai sotus ir maistingas kokteilis. Pienių lapus galima keisti dilgėlėmis, varnalėšomis. Taigi, man visa tai - natūralu, nebuvo taip, kad vieną dieną sugalvojome maitintis sveikai.

Anksčiau, kai važiuodavome į sodybą Utenos rajone, beveik visus produktus, pradedant vaikų košelėmis, baigiant kava ir Himalajų druska, tekdavo atsivežti iš Vilniaus. Tada ir kilo mintis, kad galbūt ir kitiems nėra kur nusipirkti ekologiškų, sveikų produktų. Prekybos centruose yra sveiko maisto lentynos, tačiau daugelio mūsų pamėgtų produktų nėra nė viename prekybos centre. Be to, norisi platesnio asortimento.

Dalis produktų, kuriuos siūlome, yra ekologiški, kiti - tiesiog sveiki produktai. Kadangi Lietuvoje sertifikavimo procedūra sudėtinga ir kai kurie ūkininkai, ekologiškai auginantys produkciją, tiesiog vadina ją sveiku maistu.

Dabar dauguma gamintojų stengiasi pabrėžti savo gaminio natūralumą, ekologiškumą. Kaip atskirti, kuris produktas išties sveikas?

Pirmiausia reikia skaityti sudėtį, nes daug kas manipuliuoja pavadinimais, pvz., „Tikras pienas” arba „Natūralus, be konservantų kečupas”, o paskaičius sudėtį matai: modifikuotas krakmolas, ksantano derva. Lygiai taip pat kūdikių košės. Jos pagardinamos cukrumi, kvapiosiomis medžiagomis, antioksidantais ir kitais nereikalingais priedais.

Reikia žinoti, kad ekologiški maisto produktai paženklinti ekologiškų produktų ženklu. Etiketėje yra svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, jo sertifikavimo numeris. Ekologiški produktai žymimi skirtingais kiekvienos šalies logotipais arba bendru Europos Sąjungos logotipu.

Viskas, ką suvalgome, matosi ant mūsų veido, odos, nuo to priklauso savijauta.

Sveikas maistas kainuoja daugiau, daugeliui žmonių tai pakankama priežastis rinktis įprastą, gal ne tokį natūralų, bet pigesnį produktą.

Gal ne visi supranta, kuo sveiki produktai išskirtiniai ir kodėl už juos reikia mokėti daugiau. Tai investicija, nes manau, kad vaistai, ligų gydymas kainuoja žymiai daugiau.

Aš nelabai suprantu, kai žmogus numoja ranka į svarbiausią savo gyvenime dalyką - sveikatą. Juk yra tokių, kurie už „tiuninguotus” ratus gali išleisti kelis tūkstančius, tačiau jei mėsa keliais litais brangesnė - misija neįmanoma… Žmogus turėtų susidėlioti prioritetus: jam svarbiau buitiniai dalykai ar sveikata.

Sveikas maistas brangesnis, bet jo reikia mažiau - jis skalsesnis. Tarkim, valgant naminę duoną ir iškeptą pramoninėje kepykloje jaučiasi skirtumas - naminė duona sotesnė. Žmonėms reikia išmokti mėgautis, pasitenkinti maistu, išbandyti naujų produktų, kurie turi daug maistingų medžiagų, o pakeisti įpročius, žinoma, reikia laiko. Nusipirkus rupių ruginių miltų, užtenka šaukštą jų įdėti į blynus, o paskui gal norėsis daugiau. Skonio receptoriai formuojasi pamažu.

Įpratęs prie sveiko maisto, negali be jo, kaip ir sportininkas negali nesportuoti - kažko trūksta. Mes neįvertiname paprastų produktų vertės, pvz., nerafinuoto alyvuogių aliejaus, kuris praktiškai yra universalus: jį galima vartoti ir maistui, ir kaip kosmetikos priemonę.

Žinoma, neįmanoma sukontroliuoti visko, ką mes suvalgome, bet ir nesistengiu to daryti, mes nesame fanatikai, nuėję pas draugus tikrai neklausiame, kiek šiame produkte konservantų, vaikams irgi neuždrausi nuėjus į draugų gimtadienį vaišintis saldumynais ir pan. Bet namuose stengiamės atsirinkti, ką valgome.

Bronius Patalauskas

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras