BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Surengti šiais metais didžiąsias Tatulos programos ekologiškų gėrybių muges buvo klaida?

Sekmadienį (2010-10-03) - paskutinė Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės diena. Mugių, kurios truko tris savaitgalius.

Tačiau jau šiandien galima pasakyti, kad per visus tris savaitgalius ekologiškų gėrybių namo vilniečiai išsinešė tik tiek, kiek prieš penkis, dešimt ar 16 metų iš mūsų tokių renginių išsinešdavo per keletą valandų…

Į Tatulos programos didžiąsias ekologiškų gėrybių muges šiais metais vilniečiai praktiškai neatėjo. Nors, kaip ir kasmet, užtikrinome, kad bent trečdalis, o gal ir pusė sostinės gyventojų apie mūsų renginius sužinotų (na, norint, kad visi sužinotų, arba ta minėta pusė, būtų atakuojama pastoviai - to, žinoma, nebuvo, kaip to nebuvo niekada… Nesame formacininkai ar aludariai…).

Tad pagarba tiems, kurie apsilankė, pabendravo. Juk čia ir yra tas „šou”. Nėra juk kitos vietos, kur tai šiandien Lietuvoje yra įmanoma. Šiltas pabendravimas, ekologiškų maisto produktų gamintojo su valgytoju… Nors gamintojas, apskritai, ne tik ekologiškų maisto produktų gamintojas, šiais laikais yra nuvertintas. Gal ir dėl to, kad jau daug laiko spėjo nutekėti, ir ačiū Aukščiausiajam, kai ir aukso gabalėlio negaila būdavo už kąsnelį duonos… po kurio kurį laiką žemdirbys turi užsitarnautą pagarbą.

Taip, galima surengti koncertą, pritraukti žmones, bet… Šitokių renginių jau ir taip Lietuvoje „perprodukcija”, ir seniai… Ir kam tokie atėję mums būtų ir reikalingi… Vardan ko toks šou būtų… NE.

Į mūsų renginius, kuomet jie, prieš 16, 10, 5 metus, buvo gausiai lankomi, daugiausiai ateidavo pensininkai (bent pradžioje). Tiksliau - pensininkai intelektualai (buvę gydytojai, mokytojai ir panašiai). Ir dabar dar vienas kitas jų ateina, bet dauguma jau matyt… Palinkėkime jiems Dievo palaimos… Tiesa, buvo pradėję lankytis ir jaunos šeimos. Taip gražu, su vežimėliais, pypliukais mažais šalia žingsniuojančiais (šiandien, matyt, jie bankinių paskolų užspausti…).

Nors jei kalbėtume apie pačią prekybą mūsų renginiuose, tai mes nei vieno renginio per visą šį laiką nebūtume rengę būtent dėl prekybos (jau ne kartą kalbėta, kad Lietuvoje tikima ne žodžiais, rašiniais, bet konkrečiu darbo pavyzdžiu). Jie, t. y. mūsų renginiai, turi tik vieną tikslą - UGDYTI VISUOMENĘ, YPAČ VALDYMO INSTITUCIJOSE, MOKSLO, MOKYMO, ŠVIETIMO INSTITUCIJOSE DIRBANČIĄ. O kad tuose renginiuose kai kurie ūkininkai, t. y. smulkesni, ir visą savo derlių išsiparduodavo, tai mums buvo papildomas smagumas.

O pamainos minėtiems pensininkams, mūsų pirmiesiems gerbėjams, kol kas dar nėra. Kaip ir ekologinės gamybos ūkiams pamainos neatsiranda. Štai iš visos Lietuvos šiandien teturime tik keletą ūkininkų, kurie patys užaugina ir patys parduoda ekologiškus maisto produktus… Matome, kad į pasitraukusių vietą jaunimas neina - sunku. Šiandien yra lengvesnių darbų. O jei tiksliau, iš viso darosi mada mažiau dirbti… Bet daugiau norėti…

O kurlink, link kokios gamybos pasuko Lietuvos ekologinės gamybos ūkiai - čia pasvarstymuose jau buvo aptarta.

Taip jau sukasi reikalai - kad čia, Lietuvoje, dabar ir ateityje būtų gerai pats tautietis paprastai ir piršto nepajudins. Nebent akcijose, kur… Bet žmonės reikalaus (jie tai (reikalauti), bet ir tai tik panosėje, moka ir sugeba), kad juos gintų svetimos kariuomenės (nes iš savų vaikų vis mažiau yra/matyt bus tinkamų tarnybai krašto gynybinėse karinėse struktūrose), žmonės reikalaus, kad juos ir jų vaikus pigiai pagydytų (juk sintetinė aplinka, sintetinis maistelis savo daro)… Turtingesni atostogų važiuos į žmogaus taršos nepaliestus kampelius.

Reikia pripažinti, kad šįkart mūšį mes pralaimėjome. Žinoma, ne karą - visi argumentai išlieka tie patys, kad karą mes išlošime, net jei ir nekariautume… o „Tatulos” kryptis tik švelnina, ir gerokai, tų, kurie pralaimės, pasekmes.

O šiam mūšiui laimėti „priešas”, matome, metęs yra nepaprastai dideles jėgas. Pradžioje milijardais sunaikinama vidurinioji klasė, t. y. šeimos verslas… Juk net kolūkių laikais kolūkiečiai savo šešiasdešimtyje arų primelždavo daugiau pieno ir jautukų daugiau nupenėdavo nei tas, daugiau nei tūkstantis, stambių (3-5 tūkst. ir didesnio dydžio) Lietuvos kolūkių ir tarybinių ūkių. Turiu omenyje tą gamybos šuolį kolūkiečių pasodybiniuose sklypeliuose, kai buvo sukeltos žaliavos kainos - kolūkiečiai viso to intencijoje juk primelžė ežerus pieno, priaugino kalnus mėsos… Nors dabar ir skyrus tuos ES milijardus tie mūsų šiandienos stambieji chemizuoti Lietuvos ūkiai gyvulininkystėje (visų rūšių) tesiekia tik trečdalį to lygio, koks jis buvo iki 1990 metų. Tiesa, grūdų gal ne mažiau, o kai kuriais metais ir daugiau visgi buvo pasiekta nei tų kolūkių eroje… Ta kažkada prie kolūkių nepasiekta planinė 4,0 mln. tonų grūdų riba prieš pora metų juk buvo pasiekta (tačiau ar tai gerai, kad šis chemizuotų grūdų kiekis šiandien Lietuvoje yra pasiekiamas javų pasėliui užimant visą 100 proc. sėjomainos… Kai net okupaciniame laikotarpyje nevalia buvo alinti žemės ir javai sėjomainoje negalėjo užimti daugiau kaip 50 proc. Taigi, tikėk netikėjęs…). Tačiau viduriniosios klasės, t. y. šeimos verslo kaime neliko, nėra būtent po 1990 metų (reikia prisiminti, kad ta galinga kaimo verslo banga iki 1990 metų savo verslu buvo priversta užsiimti po darbo valandų kolūkyje…). Nėra jo, šeimos verslo, ir mieste (bet ne tiek skaudu, nes jo mieste nebuvo ir iki 1990 metų) - juk praktiškai ir mieste šiandien tik samdiniai (kitkas nebent kirpyklos, vaistinės iš to smulkesnio verslo, bet taip pat samdomo darbo pagrindu juk…).

Na baikime apie karus, kolūkius…

Nors keista, užjūriuose yra gyvenančių mūsų tautiečių, kurie kažkaip net pergyventi ėmė (pasirodė tokių straipsnių, kuriais buvo reiškiamas pasibaisėjimas, kad Lietuvoje ekologijos bumas), kad žmonės sukvailiojo susirgę ta ekologija…

Tad tie mūsų užjūrių tautiečiai gali būti ramūs - Lietuvos žmonės nei sukvailiojo, nei čia tas ekologijos bumas yra. Gal tik daugiau kalbėti pradėjo apie ekologiją ir tik tiek… Nors ir tas visgi gerai.

Blogai gal tik kitkas, kad pirkdami vadinamuose ūkininkų turgeliuose yra įtikėję, kad perka ekologiškus maisto gaminius. Tuomet, galiu sutikti, kad Lietuvoje yra ekologijos bumas.

Na, o mes dar pagalvosime, pasitarsime. Tik viena aišku - Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugių Tymo kvartale daugiau jau nebus (šį sekmadienį, spalio 3 d., ji bus jau paskutinė). Tokiems dalykams nei didieji sostinės turgūs, nei mažesni, kaip šis Tymo, šiandien tikrai visiškai mums netinka. Turgus yra turgus - čia žmogus ateina ieškoti pigesnio gaminio (taigi pigesnio ir visomis prasmėmis), arba savotiškai save apgaudamas (net po, atrodytų, nemenkų aiškinimų pastaruosius metus, kad kol kas ekologiški maisto produktai parduodami tik būtent tokiam tikslui registruotuose Tatulos programos renginiuose, ir šiandien sutinkame valgytojų, kurie neva ekologiškus maisto produktus perka turguose, turgeliuose…). Nors ir turguose, tikiu, daugės ekologiško maisto. Jau ir dabar yra ekologinės gamybos ūkių ūkininkų, kurie juose parduoda tik ekologiškus maisto produktus (bet tokių žinau tik vieną kitą - dauguma ekologinių ūkių, ekologinių įmonių nėra turgeliuose susaistyti, skirtingai nei Tatulos programos renginiuose, parduoti tik ekologiškus maisto produktus).

Na, o mūsų mažieji renginiai, žinoma, kaip sukosi apskritus metus, taip ir suksis įprastose vietose (penktadieniais ir šeštadieniais - PC „Panorama”, trečiadieniais - prie ŽŪM pastato, lapričio - balandžio mėn. - Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje).

Almonas Gutkauskas

P. S. Ne vienas pagalvos, ką čia kalbėti, baigėsi tie laikai, kai Tatulos programa viena sostinėje dominavo. Karaliavo visus 16 metų. Tas tai taip. Bet apie visa tai jau būtų atskiras pokalbis. Nors manau to pokalbio ir nereikės - mūsų žmonės nėra kvaili - tad čia laikas sudėlios visus taškus ant i.

Šaltinis: www.organic.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

mantas2010-10-05 00:55

zmones neuzdirba, tiek kad galetu moketi tokias kainas. Nor gal but jos to ir vertos

Almonas Gutkauskas2010-10-05 19:40

Dėkoju Mantai už nuomonę.
Bet.
Turbūt, sutinkame su posakiu, kad nėra brangesnio produkto už pigų.
Manau, kad vartotojas, kuris balsuodamas kasdien pinigine, pasirenka pigų produktą - pasirenka ne kokią savo ateitį.
O kai tas valstybėje dominuoja, - jos ateitis taip pat manau miglota.
Ne ten pas mūsų žmones prioritetai, manau.
Kam gi visa ta madų industrija, kiekvienas suprantame, - kad dar geras gaminys būtų išmestas, kol pagaliau jis ir gaminamas vienam vakarui… o ten automobilis - kokiems tik penkiems metams.
O tiek, kiek žmonės turi pinigų, - patikėkite gerb. Mantai, tiek nėra ekologiškų maisto produktų. Ir greitai nebūtų (pajudėjus pavėluotai paklausai, - pasiūla sunkiai jau atsigautų, jei kalbėtume apie tiesioginę rinkodarą). Ir ne taip lengva būtų subalansuoti paklausą pagal tai, t.y. jei tas žmonių milžiniškas išlaidavimas būtų pagal kitus prioritetus skirstomas.
Pakankamai šiandien yra žmonių, kuiuos pastatykite prie sienos, - nepasakys kiek už ką mokėjo, kiek kas kainuoja… gi vien jų kraujotakai pradžiai pakaktų…
O jei valstybiškai mąstant, būtų pagalvota apie naujagymių, vaikų mitybą, - pakaktų tur būt kelių nuošimčių nuo to, kiek nešvarus verslas pavagia (tiksliau, kiek valstybė to proceso yra suspėjusi per 20 metų suorganizuoti, kalbant perkeltine prasme).
Čia net neliečiant sausakimšas automobiliais gatves, apmokėjimus už parkavimą, alkoholio netgi ne upeliu, o okeanus, - tad ne piniguose čia matomai klausimas.
Bet, baigsiu optimistiškai, savo patirtimi matau, reikalai krypsta link mūsų pusės… po 20 metų paklydimų. O proto žmonėms duoda jų kailiu patiriamas chemijos smūgis, - jis jau yra pradėjęs savo darbą. Vakaruose anksčiau, nes anksčiau tas smūgis kertamas buvo…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras