BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sprogo ekologinės žemdirbystės burbulas

Ekologiškų daržovių, vaisių ir uogų auginimas dėl menkos paramos ūkininkams tampa nepatrauklus. Vis daugiau augintojų ryžtasi dalyvauti išskirtinės kokybės produktų (IKP) programoje. Ekologinių ūkių savininkams naudingiau gauti paramą pagal IKP reikalavimus, nedraudžiančius naudoti pesticidų, trąšų, nei auginti ekologišką produkciją atsisakius agrochemijos ir gaunant mažesnį derlių.

Pataria apsispręsti

Pernai IKP augintojai ir gamintojai jau pradėjo gauti paramą. IKP vaisių, uogų ir daržovių augintojų sertifikuoti plotai didėja. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR ) atstovė Aldona Miliuvienė, kalbėdama apie išskirtinę produktų kokybę, patarė ūkininkams nepulti į šią programą stačia galva. „Ūkininkams būtina pasikonsultuoti su specialistais, atkreipti dėmesį į visus programos privalumus, trūkumus ir tik tada priimti sprendimus”, - sakė A.Miliuvienė. Pasak ŽŪR atstovės, būna atvejų, kai ūkininkai savarankiškai imasi šios veiklos ir neišvengia klaidų. „Auginant daržoves pagal IKP reikalavimus, kasmet būtina atlikti dirvožemio tyrimus bei sudaryti tręšimo planą. Praėjusiais metais keli IKP programoje dalyvaujantys ūkininkai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) nepateikė reikiamų dokumentų, rodančių, kad buvo atlikti agrocheminiai dirvožemio tyrimai. Todėl negavo numatytų kompensacijų”, - pasakojo A.Miliuvienė. ŽŪR atstovė, kalbėdama apie dirvožemio tyrimus, pridūrė, kad šia brangia, tačiau ūkininkams naudinga paslauga naudojasi ne kiekvienas ūkininkas. „Agrocheminiai dirvožemio tyrimai - gero derliaus sąlyga. Todėl tik juos atlikus galima parengti tikslų tręšimo planą ir tikėtis norimo derliaus”, - sakė ŽŪR atstovė A.Miliuvienė.

Sunku konkuruoti

Ekologinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad ateityje jiems gali būti sunku konkuruoti rinkoje su IKP programoje dalyvaujančiais ūkių savininkais dėl keliamų griežtesnių reikalavimų. Jie mano, kad IKP programos dalyviams suteikiama daugiau privalumų. Skirtingai nei ekologinių ūkių savininkai, IKP programos dalyviai gali naudoti pesticidus ir trąšas bei gauti didesnį derlių. Taip pat jie gali realizuoti pirmų metų derlių, o ekologiniams plotams taikomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis ir tik trečias derlius gali būti parduodamas kaip ekologiškas. IKP programos dalyviams papildomai skiriama iki 10,358 tūkst. Lt suma vienai valdai. Šiais pinigais padengiamos ne tik sertifikavimo ir numatytų tyrimų, bet ir etikečių dizaino, spausdinimo, reklamos, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos. Ekologinių ūkių savininkai pridūrė, kad jų ūkiams skiriamos išmokos ne ką didesnės negu IKP programoje dalyvaujantiems ūkių savininkams. Už ekologiškai auginamų bulvių ir daržovių hektarą mokama 1 519 Lt kompensacinė išmoka, o jei dalyvaujama IKP programoje - 1 091 Lt. Ekologiškai ūkininkaujantiesiems nekompensuojamos sertifikavimo ir kitos produktų gamybos išlaidos. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis pastebėjo, kad ekologiškų vaisių, uogų ir daržovių užauginama nedaug. Nemažai augintojų apsisprendžia atsisakyti ekologinio ūkio ir pereina prie IKP sistemos. Manoma, kad jei ir ateityje bus vykdoma labai griežta ekologinių ūkių kontrolė, o ūkininkų darbą trikdys dažnai besikeičiančios taisyklės, ekologinių ūkių gali sumažėti.

Vis daugiau žemdirbių apsisprendžia atsisakyti ekologinio ūkio ir pereina prie IKP sistemos. Petro Malūko nuotr.

Vis daugiau žemdirbių apsisprendžia atsisakyti ekologinio ūkio ir pereina prie IKP sistemos. Petro Malūko nuotr.

Taikys naujas technologijas

Ekologiškus obuolius ir serbentus auginantis Juozas Zaremba susidomėjo IKP sistema ir jos technologijas planuoja taikyti savo ūkyje. „Turėjau serbentyną, kuris, negaudamas reikiamų maisto medžiagų, po 5 metų beveik sunyko. Serbentų krūmus apniko ligos, o tai turėjo įtakos derliui ir kišenei”, - pasakojo J.Zaremba. Pasak ūkininko, už Ukmergės turgavietėje realizuojamus ekologiškus serbentus jam niekas brangiai nemokėdavo. „Pirkėjams nesvarbu, ar tai ekologiškai išauginti serbentai, ar ne. Smulkius, neišvaizdžius serbentus tekdavo parduoti net pigiau už išaugintus įprastame ūkyje”, - aiškino pašnekovas. Obelų sodas J.Zarembos taip pat nedžiugino derliumi. „Manau, kad pagal IKP reikalavimus, kurie nedraudžia naudoti pesticidų ir trąšų, pavyks atgaivinti 5 ha sodą ir gauti didesnį bei patrauklesnį derlių. Galbūt į IKP programą įtrauksime ir serbentyną”, - planais dalijosi ekologinio ūkio savininkas. Nors IKP, pažymėtų ženklu „Kokybė”, rinkoje nėra daug, J.Zaremba mano, kad jie bus parduodami už tokią pačią kainą, kaip iki šiol. Ūkininkas pridūrė, kad produkto brangumą lemia ne ženklas, o produktų pasiūla rinkoje.

Ženklins nauju ženklu

Ukmergės rajono ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė pastebėjo, kad ekologiška produkcija Lietuvoje praranda savo vardą ir pirkėją. „Praėjusiais metais prekiaudama turgeliuose įsitikinau, kad daug klientų ekologiškus produktus pradėjo nepalankiai vertinti. Žodis „ekologiškas” tapo vos ne keiksmažodžiu. Neigiamą nuomonę apie ekologiją suformavo žiniasklaida. Kalbama, kad ekologiškos produkcijos augintojai ar gamintojai neva dirba nesąžiningai, o ekologiški produktai nuo neekologiškų skiriasi tik didesne kaina. Todėl dauguma klientų piktinasi ir išsako priekaištus”, - pasakojo ekologinio ūkio savininkė. G.Sakalauskienė mano, kad ateityje ekologišką produkciją lengvai gali nurungti IKP, kuriems netrūksta reklamos, o IKP programos dalyviams kompensuojamos įvairios išlaidos. „Pirkėjai tikrai atkreips dėmesį į lietuvišką produkciją, pažymėtą ženklu „Kokybė”, ir ją pirks. Todėl planuoju savo ūkyje spaudžiamas sultis ir gaminamas uogienes bei tyres sertifikuoti kaip IKP”, - dėstė G.Sakalauskienė. Pretenduojantieji gauti IKP sertifikatą gamyboje negali naudoti sintetinių maisto priedų - dažiklių, nenatūralių konservantų, skonio stipriklių. Tačiau ir iki šiol G.Sakalauskienės ūkyje gaminant produkciją konservantai nebuvo naudojami. Visi gaminiai dabar paženklinti specialiu ženklu „Genutės uogienės”.

VL žurnalistė Jolita Žurauskienė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

G.2013-03-28 00:44

Akivaizdu, kad ekologinė žemdirbystė yra visa galva aukščiau už IKP. Tačiau pavadinimas “išskirtinės kokybės produktai” juk itin gerai skamba, nesigilinančiam žmogui daug geriau už ekologiškus, plius gera reklama…

Jūratė2013-03-28 07:29

Ar gali būti “išskirtinės kokybės” produktai, kai jiems užauginti naudojami chemikalai ir trąšos? Jau vien pavadinimas neatitinka realybės. Aš manau, kad tai turėtų būti ir moralės, o ne vien pelno klausimas ir siekimas gauti kuo daugiau ES pinigų, maždaug - kas labiau apsimoka, tą ir auginu, kur pakreips ES savo dūdelę, ton pusėn ir šoksiu. Labiau apsimokės nuodas, auginsiu nuodą. Labai lengvai nuperkami pas mus žmonės. O ir ką mūsų valdžia galvoja ar iš viso jie ką nors galvoja, blogindami situaciją. Mes visada maitinamės tik ekologiškais produktais, vadinasi dabar ekologišką produktą rasti bus geras iššūkis.

G.2013-03-28 09:17

Jūrate, nelabai galite tikėtis, kad kažkas kitas už jus pasirūpins Jumis kuo geriausiai. :) Situacija tokia, kad ūkininkai paprasti žmonės kaip visi, jiems reikia išgyventi, išlaikyti šeimą, t. t., pan.

Nerealu ir negalima tikėtis iš kitų altruizmo, kuriam patys tikriausiai nesiryžtume. Čia jau konkrečiai Jums netaikau. Bet noriu pasakyt tokį pavyzdį. Sakykim, gana dažnas toks mąstymas - na kodėl gi tas produktas brangesnis, daugiau kainuoja, juk paimi paprastai ir užaugini… Žodžiu, mintis, kad kažkas kitas man turi auginti pigiai ir tikrai gerai. O tas taip sakantis žmogus pats tai neaugintų ir nepardavinėtų tokiom sąlygom… Nes jam tai reikia pragyventi, vaikus į mokslus išleisti ir t. t., tačiau tikisi, kad kiti taip darys. Ir daugelyje sričių toks mąstymas gyvas, bet ypatingai ryškus žemės ūkio produktų gamyboj. Žemės ūkio produktai yra nuvertinti, kaina numušta iki negaliu. Na, kas gali norėti auginti ir pardavinėti gerus burokus, jei maximoj kilogramą gali už 0.49 Lt nusipirkti? Tačiau kas bandė auginti sau, tas tikrai už tokią kainą burokų nepardavinėtų…

Norint gauti gerų produktų reikia augintis savo maistą arba bent jau turėt kažką kas kaime kaip sau augina.

Grįžtant prie “išskirtinės kokybės” produktų, gerai pagalvojus situaciją gal ir į gera? Kai baigsis tas bumas ir žmonės geriau supras ką reiškia IKP, gal pagaliau įvertins, kad ekologiški vis dėlto geresni ir pradės labiau vertinti juos auginančių ūkininkų darbą?

Darius2013-03-28 09:22

“Skirtingai nei ekologinių ūkių savininkai, IKP programos dalyviai gali naudoti pesticidus ir trąšas bei gauti didesnį derlių.”

Kam čia šitas pabrėžimas teksto? Šiaip jau ir ekologiniai ūkiai gali naudoti biologinias trąšas ir pesticidus, tik jie auksą kainuoja, nes labai menka pasiūla.

Iš komentuojančių aiškiai matyti, kad nesuvokia esmės ir jau taip žiniasklaidai suformavo klaidingą nuomonę apie viską, bet ne čia apie tai dabar, kad net baisu. Jei tik pavartotas žodis trąša, tai jau iškart blogis. Čia tas pats kaip su nitratais, kurie tėra azotinė medžiaga, BŪTINA AUGALO AUGIMUI. Žmogui reikia daugybės elementų, mikroelementų ir taip toliau, tai Jūs pabandykit be tarkim geležies pagyventi. Kas bus? Daugybė sveikatos sutrikdymų. Tad nereikia nueiti į kraštutinumus.
O kodėl nepamąstot, kad tarkim vien iš gamtos, vien natūraliai ir kaip dabar madinga sakyti ekologiškai (nors kiek tenka dalyvauti renginiuose ir susitikimuose tai 90 % žmonių net nesuvokia ką tai reiškia) auginant produkciją bus nualintas dirvožemis. Juk jeigu jis bus nematinamas, tai visiškai nuskurs, prasidės dirvožemio erozija. Juk viską reikia pamatinti, kad galėtų atsistatyti. Dirvožemio maistas, nukritusios negyvos augalų dalys, gyvulių mėšlas, tačiau jei jo nėra keleri metai iš eilės, tarkim ekologiškus kopustus auginant, kurie azotines medžiagas stipriai pasisavina, tai kas iš tos dirvos liks? Ypač jei ji ir nebuvo labai derlinga? Aš pilnai už tausojančią žemdirbystę ir kuo mažesnį nenaturalių priemonių naudojimą, bet nereikia nušokti į kraštutinumus ir grįžti atgal 10 tūkst metų. Tuo metu irgi nebuvo taip gražu, galit pasiskaiti aplinkotyros vadovėlį ir sužinosit, kaip degindavo miškus, tokiu būdu patręšdami C ir N, P medžiagomis ir išnaudoję plotą toliau taip keliaudavo. Tad po kiek laiko tas plotas atsitatydavo. Ar mes to norim? Tikriausiai kadd ne, ir net negalim. Nes žmonių gyvena nebe keli 100 tūkrančių, o jau virš 7 milijardų.
Linkiu giliau mąstyti.

G.2013-03-28 10:17

>Iš komentuojančių aiškiai matyti, kad nesuvokia esmės
>Jei tik pavartotas žodis trąša, tai jau iškart blogis

Dariau, Jums tik toks įspūdis susidarė :), bet taip nėra.

Gal teksto paryškinimąs ir komentarai Jus suklaidino, bet šiaip suprantama, kad kalbama apie mineralines trąšas. Galbūt reiktų labiau akcentuoti apie kokias būtent trąšas ir pesticidus kalbama, bet atrodė, kad ir taip gana aišku… Maniau, visi žinom, kad ekologiniai ūkiai irgi naudoja “trąšas”, bet taip maniau, kad visi žinom būtent kokias “trąšas” jie gali naudoti. :) Apie pesticidus tokia pat kalba.

Dabar kad nenukrypt nuo temos:

Apie išskirtinės kokybės produktus galima pasiskaityti čia: http://www.zum.lt/index.php?-2083372877

Apie reikalavimus konkrečiai čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=419010

“Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas (toliau – IKP) – produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.”

Gana gerai išskirtinės kokybės produktus apibūdinančios citatos:

“Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.
Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.”

“Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.”

“Pesticidų likučių koncentracija turi būti bent 30 proc., o mikotoksinų – 20 proc. mažesnė nei nurodytos teisės aktuose.”

“Vaisiams ir daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas. Jei į laukus atvežamas ne savame ūkyje pagamintas kompostas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaracijos), jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5 mažesnis, nei nustato Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. biržel io 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135).”

ir t. t.

Žodžiu (mano nuomonė :)), kaip ir nurodyta, kokybė ŠIEK TIEK pranoksta įprastiniams produktams taikomus reikalavimus.

“Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis augalininkystės technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka.”

“Kiekvienais metais turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą, neviršijant 140 kg/ha bendrojo azoto per metus. Šio plano turi būti laikomasi.”

Ir t. t.

Žodžiu, reikia atlikti tyrimus, nustatyti ko nepakanka ir galima tręšti mikroelemeninėmis trąšomis.

Labai rekomenduoju patiems pasiskaityti IKP specifikacijas ir susidaryt savo nuomonę. :)

indre2013-03-28 11:33

labai gaila, bet musu zmones kazkodel viska pirkti nori labai pigiai, o parduoti labai brangiai. Toks keistas supratimas. Bet visiskai nesusimasto, kad ieskodami pigiai nusipirkti, jie stabdo pinigu srautus. tiems, kuriems sumoka tik puse kainos, jie irgi toliau iesko labai pigiai pirkti, nes teisiog neturi pinigu. ir tie pirmieji tada priversti savo produkcija irgi labai pigiai parduoti, nes nebelieka turtingu pirkeju. O paskui visi verkai kad Lietuvoj galima uzsidirbti tik maistui ir sildymui. Tai nebresivaikykite akciju, nebepirkite nuolaidini kuponu ir nebestabdykit pinigu srauto, mielieji.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras