BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sociologo komentaras. Ar Lietuva vystosi darniai?

Šiame straipsnyje kviečiu pažvelgti į mūsų šalies raidą iš makroperspektyvos. Siekiant įvertinti šalies raidą dažniausiai remiamasi ekonominiais nacionalių pajamų apimties ir augimo rodikliais. Jungtinės Tautos vertindamos, kaip šalys geba užtikrinti savo gyventojams gyvenimo kokybę, greta ekonominio pajamų rodiklio taip pat vertina gyventojų raštingumą ir sveikatą. Tačiau jei pagrindiniu ateities vystymosi imperatyvu tampa darnus vystymasis, ar nevertėtų pridėti dar ir aplinkosauginių rodiklių?

Jungtinių tautų sukurtas Žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. Human Development Index) skaičiuojamas ir tarptautiniams šalių raidos palyginimams naudojamas jau 20 metų. Jis apima tris rodiklius: nacionalinių pajamų dalis paskaičiuota vienam gyventojui, raštingumo rodiklis ir tikėtina būsimo gyvenimo trukmė.

Pastaruoju metu vis plačiau diskutuojama apie aplinkos kokybės svarbą tolesniam žmonijos vystymuisi. Pagrindinė kritika Žmogaus socialinės raidos indeksui buvo susijusi su tuo, jog neatsižvelgiama į tikruosius aplinkosauginius vystymosi kaštus, t. y. nebuvo matuojama, ar vystymasis yra darnus aplinkosaugine prasme. Atliepdamos į kritiką nuo 2010 m. Jungtinės Tautos pradėjo skaičiuoti Žmogaus darnaus vystymosi indeksą (angl. Human Sustainable Development Index). Šis indeksas išties įdomus. Greta tradicinių Žmogaus socialinės raidos indekso rodiklių jis taip pat naudoja anglies dvideginio emisijų, tenkančių vienam šalies gyventojui, rodiklį. Toks rodiklis leidžia įvertinti tiek gamybos, tiek vartojimo procesų aplinkosauginius kaštus.

Žmogaus darnaus vystymosi indeksas parodo, ar šalies vystymasis vyksta atsižvelgiant į aplinkosauginius apribojimus. Kadangi planetos gamtiniai resursai, nors ir geba absorbuoti teršalus, yra riboti, aplinkosauginio indekso įtraukimas taip pat parodo, ar ir kiek šalys vystosi kitų šalių aplinkos kokybės sąskaita.

Atsižvelgus į aplinkosauginį rodiklį, šalių raidos pasiekimai pasikeičia. Štai pagal 2010 m. duomenis, Jungtinės Amerikos Valstijos yra ketvirtoje vietoje pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą. Galima daryti plačią išvadą, jog tai viena iš penkių pasaulio šalių, užtikrinančių savo gyventojams aukščiausią gyvenimo lygį ir kokybę. Tačiau jos vystymasis nėra darnus. Atsižvelgus į aplinkosauginį rodiklį ir apskaičiavus Žmogaus darnaus vystymosi indeksą, Jungtinės Amerikos Valstijos nukrenta į 24 poziciją. Australija nukrenta iš 2 pozicijos į 10. Labiausiai šalies rangas, t. y. vieta šalių sąraše, pasikeičia naftą išgaunančioms ir intensyviai vartojančioms šalims. Štai Jungtiniai Arabų Emiratai nukrenta iš 32 į 90 poziciją. O Kataras iš 38 net į 151 poziciją (greta mažiausiai išsivysčiusių šalių).

Jungtinių Tautų skaičiuojamas Žmogaus socialinės raidos indeksas ir aukščiausias pozicijas užimančių šalių (Norvegija, Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Airija ir kitos) indekso vertė dažnai yra naudojama kaip siekiamybė numatant tikslus besivystančiose šalyse. Kaip antai - reikėtų pasiekti tokį raštingumo lygį kaip Australijoje ar tokį pajamų lygį kaip Jungtinėse Valstijose. Tačiau šios šalys savo gerovę sukūrė vystydamosis nedarniai. Tad išties mažiausio išsivystymo šalys neturėtų sekti jų raidos trajektorijomis ir vadovautis tomis pačiomis ekonominėmis, visuomenės sveikatos ar švietimo politikomis. Jei pagrindinis raidos imperatyvas yra darnumas, tai spartaus gyvenimo kokybės šuolio besitikinčios šalys turėtų kurti naujus raidos kelius. Tokia pagrindinė „žinutė” pasiekianti pasaulio visuomenę kartu su naujuoju Žmogaus darnaus vystymosi indeksu.

O kaipgi atrodo Lietuvos ir jos kaimynių Žmogaus darnaus vystymosi indeksas? Pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą, remiantis 2010 m. duomenimis, 187 šalių sąraše Lietuva buvo 40-a, Latvija buvo 43-ia, Estija buvo 34-a, o Lenkija 39-a. Atsižvelgus į aplinkosauginį rodiklį ir apskaičiavus Žmogaus darnaus vystymosi rodiklį, paaiškėjo, jog Lietuva pakyla į 35-ą vietą (pakyla 5 pozicijomis), Latvija - į 39-ą, Lenkija pakyla į 37-ą vietą, o Estija nukrenta net į 41-ą vietą (nukrenta 7 pozicijomis). Vadinasi Lietuvos vystymasis yra pakankamai darnus, lyginant jį su kitomis šalimis. Puikus rezultatas remiantis santykiniais dydžiais. Tačiau atsižvelgus į absoliučius dydžius, Lietuvai dar tikrai reikėtų pasistengti, kad gebėtų atsakingai pasiekti to, kas įrašyta Lietuvos pažangos strategijos projekte „Lietuva 2030″: Lietuva - moderni, veržli, atvira pasauliui, puoselėjanti savo nacionalinį tapatumą šalis.

Kaip teigia Žmogaus darnaus vystymosi indekso kūrėjai Ch. Togtokh ir O. Gaffney, kiekviena šalis turėtų toliau planuoti vystymąsi siekdama kuo mažesnio poveikio aplinkai. Jei ankstesnis mąstymas apie vystymąsi buvo paremtas siekiu išplėsti pasirinkimo galimybes ir gyvenimo kokybę visiems planetos gyventojams, darnaus vystymosi indeksas dabar kviečia galvoti ir apie ateities kartas bei pakankamos bazės, reikalingos jų vystymuisi, išsaugojimą.

Parengta vykdant mokslinį tyrimą, remiamą Lietuvos mokslų akademijos, Jaunųjų mokslininkų stipendijų programos.
Duomenys iš Jungtinių Tautų universiteto tinklalapio: http://ourworld.unu.edu

Doc. dr. Audronė Telešienė,

KTU Sociologijos katedra

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras