BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Smagūs pavasario atradimai

Eilinė šalta pavasario pradžia mus atpratino nuo skubių gamtos permainų laukimo. Palengva ateinanti šiluma sugriovė visas greitų pokyčių gamtoje viltis. Tad ir laukiami sparnuočiai vėlavo parlėkti savaitę ar net daugiau nei įprasta. Sniegas miške ir ledas ant pelkių bei ežerų tirpo palengva. Tad gyvojoje gamtoje džiugino nebent žiemojusios rūšys. Štai kovo 25-ąją į antrą šimtmetį įkopusiame pušyne vakaro prieblandoje švilpčiojo žvirblinė pelėda. Netoliese sucypavo patelė. Taigi pora. Belieka laukti, kad šios rezervate gausėjančios pelėdos ten perės.

Nors daug kur nepravažiuojami keliai kliudė patekti į tolimesnes šiems sparnuočiams tinkamas buveines, netgi lankantis pėsčiomis artimesniuose miškuose žvirblines pelėdas aptikome dar dviejose vietose.

Tiktai balandžio antrąją Artojoje stebėtas dirvinis sėjikas. Šie paukščiai dažniausiai pelkėje pasirodo dar kovo mėnesį. Vakarėjant tuoktuvinius skrydžius pradėjo daugiau nei prieš savaitę parlėkusios slankos, pragydo liepsnelės. Po dienos tarpumiškių kaimą pasiekė baltosios kielės, sirendami skrido erškėtžirbliai, virš medžių viršūnių pasigirdo veržliame skrydyje atliekama brastinio tilviko giesmė. Saulėtą balandžio trečiosios dieną vora po voros vis skrido ir skrido gervės. Tolstantį būrį lydėjo kitas, o šį - dar vienas pulkas. Visas dangus skambėjo nuo gervių balsų. Balandžio penktąją maloniai nustebino pasigirdusi pilkosios pečialindos giesmė. Iš savo žiemviečių Afrikoje jos dažnai parlekia netgi keliomis dienomis vėliau ir tai buvo pirmas anksčiau nei paprastai pasirodęs migrantas šį pavasarį. Balandžio septintosios pavakare Buveinių ežere jau tyvuliavo lengvai vėjo kedenamas vanduo. Tik rytinį pakraštį ir priešingą medžių ūksmėje esančią pakrantę dar dengė siaura ledo juosta. Nuo viksvėtos pakrantės švilpčiodamos pakilo cyplės, ant bangų suposi dvi mažųjų dančiasnapių poros. Bet labiausiai pradžiugino juodųjų ančių pora. Šios taigos ir miškatundrės gyventojos žiemoja ir Baltijos pakrantėse, tačiau į žemyninę Lietuvos dalį užklysta retai. Rezervate juodosios antys stebėtos pirmąkart.

Po dienos aplankytame Gličio ežere nardė klykuolės, plaukiojo kuoduotosios, didžiosios antys. Pagaliau atsibudo ir saulėkaiton išsirangė gyvatė. Žemę tebekaustęs įšalas ir vėsūs orai ilgokai ją išlaikė požemių slėptuvėje. Roplys jau buvo spėjęs pasisotinti ir tysodamas aukštumėlėje ramiai virškino nurytą grobį. Juodas blizgantis gerokai suapvalėjęs kūnas švietė iš tolo.

Pamažu atgyja augalai. Šlapiuose miškuose pražydo pražangialapės blužnutės, išsiskleidė kvapnūs žalčialunkių žiedai. Saulės sušildytose pelkėse ilgai buvę juosvai pilki, nuo žiedadulkių pagelto kupstinių švylių žiedai. Atokaitoje jau žydi šalpusniai. Įsaulyje nutįsę juodalksnių žirginiai irgi tuoj tuoj paskleis vėjyje žiedadulkių debesėlius. Iš vandens kur-ne-kur stiebiasi vilkdalgių, pelkinių purienų ir viksvų lapai. Sniego ir ledo rasti tampa vis sunkiau. Kaip ir dera šiam metui.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija, E. Kavaliausko nuotr.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras