BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiukšles siųsime į dangų?


Atliekų deginimas kaip reikiant sujudino Klaipėdos miesto ir rajono visuomenę, ir vis labiau panašu, kad ši miesto politinio elito sumanyta „dovanėlė” gyventojams gali tapti ta sniego gniūžte, paleisiančia visą krizės metu susikaupusio abstraktaus pykčio ant valdžios laviną. Partiniai ir nepartiniai, politiniai ir nepolitiniai judėjimai, namų ir sodų bendrijos ne juokais supyko ant Klaipėdos valdančiųjų, palaiminusių atliekų deginimo gamyklos statybą LEZ‘e (laisvojoje ekonominėje zonoje).

Politikai dedasi nesuprantą problemos, viešai ir neviešai gūžčioja pečiais ir kaip visada tokiais atvejais kabina tipiškas etiketes: „radikalai”, „darosi politinę reklamą”, „marginalai”, „ekstremistai”, „vykdo konkurentų užsakymą”. Tiesą sakant, į tikrus socialinius sambrūzdžius, kylančius iš „pačių šaknų”, kokią etiketę besmeigsi - į ką nors vis tiek pataikysi. Kai šitiek bendruomenių ir savo prigimtimi visiškai nesuderinamų judėjimų kažką bendro daro, čia visada gali pasitaikyti visko - kai kas sieks politinių balų, kai kas galbūt kažką atstovaus. Ir nieko nenormalaus čia nėra. Svarbu, kad būtų iš ko rinktis, ar ne?

Ši nuomonė nėra vien mano asmeninė nuomonė. Ekologinis klubas „Žvejonė” yra Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) dalis, o judėjimas yra globalaus judėjimo „Žemės draugai” narys. Tad ir Lietuvos žaliųjų judėjimo deklaruojama pozicija sutampa ir su „Žemės draugų”, ir su „Green peace” ir su GAIA (globalaus prieš atliekų deginimą aljanso) nuomone. O ta nuomonė radikaliai nesutampa nei su mero R. Taraškevičiaus, nei su miesto tarybos socialdemokratų, nei su liberalų, nei su Darbo partijos pozicija. Mūsų pozicija yra aiški ir nurodo, kaip atliekos gali būti tvarkomos su kuo mažesne žala žmonių sveikatai. Mes teigiame, jog nerūšiuotų atliekų deginimas yra žmonių nuodijimas, ir jokie žadami geri ar blogi filtrai didžiausio civilizacijos nuodo visiškai neeliminuoja. Tačiau apie viską iš eilės.

Kaip viešai buvo skelbiama, bus statoma termofikacinė biokuro jėgainė. Kad tokiose gamyklose būna atliekų deginimo skyriai- nieko naujo. Tačiau pasirodo, viskas yra atvirkščiai. Sprendžiant iš planuojamų naudoti kuro kiekių, statoma atliekų deginimo gamykla, kurioje kaip priedas bus naudojamas biokuras. Toks sprendimas, koks yra dabar, t.y. leisti deginti 130000 tonų per metus nerūšiuotų, nuodus generuojančių atliekų, bet kokiu atveju reiškia viena - mus valdo ekologiškai neišprusę barbarai. Ekologinis klubas „Žvejonė” yra nepolitinis judėjimas, tačiau dauguma narių džiaugtųsi, jeigu taryboje po rinkimų miestiečiai nepaliktų nė vieno tokį sprendimą palaiminusio barbaro, nepaisant jų visų turimų mokslinių laipsnių ir kitokių antpečių. Tai spręsime ne mes, bet tai natūralus noras, net jei jis ir bandomas vadinti politikavimu. Kaip reikia elgtis su Žeme, mes turime visiškai kitokią viziją nei Klaipėdos miesto valdantieji politikai. Ir tos vizijos esmė - Žemės turtai privalo būti tausojami, o ne švaistomi deginant. Todėl atliekas, kurias dar galima perdirbti, būtina panaudoti, o ne sudeginti taip perkeliant šiukšles į dangų. Atliekų degintojai, regis, sąmoningai šaukiasi dangaus rūstybės, ciniškai ir įmantriai interpretuodami net ekologiškumo sampratas, mat nuolat augančius šiukšlių kalnus jie drįsta vadinti atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai toks velniškai suregztas teiginys, kad su juo net nepadoru ginčytis, jaustumeisi tarsi suaugusįjį mokydamas abėcėlės.

Toje pačioje mums primygtinai rodomoje Švedijoje atliekų deginimas yra viena skaudžiausių aplinkosaugos problemų. Atliekų deginimo įmonių išmetami dioksinai sudaro 30 proc. visų išmetamų dioksinų šalyje. Paklausėme kolegų iš „Švarios Baltijos koalicijos” (CCB) ir apie tą liaupsinamą Stokholmą. Mums buvo pasakyta, jog dėl atliekų deginimo gamyklose apie 20 km spinduliu fiksuojamas dioksinų padidėjimas dirvožemyje, ir tai negali likti be pasekmių sveikatai. Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, kad nėra nekenksmingų dioksinų koncentracijų, o kiekvienas išmestas miligramas sugrįžta pas mus per maistą, daugiausia pieną, mėsą, žuvį, sukeldamas tiek onkologinius susirgimus, tiek nevaisingumą, tiek susilpnindamas imuninę sistemą. Aplink Klaipėdą esantys sodai taps ne sveikatos, o ligų šaltiniu. Politikai turėtų suprasti, jog pirmiausia nukentės pensininkai. Tai jie taupydami centus daugiausiai maitinasi savo soduose užaugintomis daržovėmis ir vaisiais. Iš rinkos pabėgusius jų pinigėlius kapitalistai pasiims per farmacijos verslą. Kaip apgailėtinai svetimšaliai atėjūnai prastūminėja savo verslą Lietuvoje: nuvežė politikus, parodė centre esančią gamyklą, ir dioksinų jie nepamatė, todėl ir padarė išvadą, jog problemos nėra. Dar daugiau, ne mūsų valdžia nurodo kiek ir kokių atliekų gali būti sudeginama, o verslininkai diktuoja, kiek jie nori jų sudeginti. Beje, čia gal ne tiek apie problemą, bet man nuoširdžiai įdomu, kodėl žurnalistams buvo nutylėta, jog Stokholmo atliekų deginimo gamyklose sudeginama dešimtys tūkstančių mieste sugaudytų triušių, ir švedai džiaugiasi iš triušiukų gaminama šiluma. Nuostabus etiško elgesio su gyvybe pavyzdys, mokykimės iš švedų, apšildykime miestą valkataujančių kačių ir šunų lavonais! Na, ne triušiai daugiausiai nuodų išskiria, jei padarytume prielaidą, kad miesto želdiniuose nėra nei nuodingo švino, nei kitų sunkiųjų metalų, kas irgi abejotina. Taigi gyvūnėliai gal ir ne pats baisiausias teršalų šaltinis, jeigu pamirštume visus etinius klausimus. Bet jei nutylima viena, matyt nutylima ir kita. Oficialiame „Fortum” internetiniame puslapyje pateikiama daug informacijos apie jų investuojamą pelną į žaliąją energetiką, apie dalyvavimą antikorupcinėse programose, tačiau nė žodžio apie išmetamų dioksinų ir furanų kiekius. Į mano pateiktą užklausimą sistemoje apie išmetamų nuodų kiekius niekas jau savaitę nesiteikė atsakyti. Bet gal dar atsakys, palauksim.

Esmė net ne tame, kad „ir švedai, ir austrai degina”. Šiose šalyse atliekų kiekvienas gyventojas generuoja dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau išrūšiuojama ten jau daug kartų daugiau negu Lietuvoje. Todėl reikia jausti skirtumą, ką reiškia atliekų deginimo gamyklos pastatymas klestinčioje šalyje, kur veikia beveik ideali atliekų rūšiavimo ir perdirbimo bei patikima kontrolės sistema be sovietinės sukčiavimo mokyklos. Štai danai išrūšiuoja ir perdirba daugiau nei 60 proc. atliekų, švedai virš 50 proc., o pas mus tik žadama, jog iki gamyklos pastatymo Klaipėdos apskrityje bus išrūšiuojama iki 30 procentų. Tačiau pastačius tokį atliekų deginimo monstrą, kasmet sudeginantį apie 150 000 tonų atliekų, tas rūšiavimas ir liks tik pažadais. Turtingos, milijardinius pelnus turinčios tarptautinės korporacijos užkiš bet kokius politinius bandymus sumažinti degių atliekų kiekį. Lietuvos politikams, be abejo, dar anksti aiškinti Europos madas, jiems mada - deginimas. Tuo tarpu ES seniai jau kalbama, jog pirmiausia per mokesčių politiką būtina pasiekti, kad atliekų susidarytų mažiau, kad liktų mažiau ką deginti, o artimai ateičiai numatytas ir nulinių atliekų planas, kai deginti nebebus ką. Vokietijoje jau yra savivaldybė, kur įgyvendintas atliekų rūšiavimo projektas, ir jokių atliekų nelieka. Kai kur diegiama biomechaninė rūšiavimo sistema, kai po mechaninio rūšiavimo iš komposto išgaunamos dujos, o energija gaminama iš jų. Bet Lietuvoje gi taisykles diktuoja visagalis verslas. Paverkia kokia nors verslininkų asociacija, kad brangs produkcija įvedus taros utilizavimo mokestį, ir visus iškart įtikina. Per mokesčius galima pasiekti, kad atliekų mažėtų dvigubai.

Tuo tarpu deginimo gamyklos savo veiklą projektuoja į drastišką atliekų didėjimą. Galima spėti, kad jau sumanyta kaip ir ką reiks paveikti, kad tų atliekų nemažėtų. Miestiečiai mato, kaip gražiai valstybė „kontroliuoja” LEZ‘e esančius cheminius monstrus, kaip ten „nesmirda” ir kaip pietinei miesto daliai, Jakams bei Rimkams, gražiai ir ramiai gyvenasi. Tegu meras eina į tuos rajonus ir kalbasi su žmonėmis akis į akį, o ne teisinasi per laikraštį. Tegu susitinka su apie Klaipėdą esančių sodų savininkais ir paaiškina gamyklos naudą gyvai. Tegu ponai - globalaus kapitalo mylėtojai- nesipiktina, kad miestiečiai kuo toliau, tuo aštriau kels klausimus apie kvapus, naktinius išmetimus, atjungiamus filtrus, galimus atsarginius vožtuvus. Sakot, nebūna taip? O gi būna net ir, pavadinkim, brandžios demokratijos šalyse. Neseniai Vokietijoje Kirhenės mieste uždaryta atliekų deginimo gamykla „Termoselekt”. Patikrinus paaiškėjo, jog įrengtas atsarginis vožtuvas, kuris išmeta nuodus aplenkiant brangius aktyvuotos anglies užpildus, taip sutaupant jų aptarnavimui būtinas ženklias pinigų sumas. Paaiškėjo, kad visi tie jų viešumo kompiuteriai, kurie mums žadami, rodė tai, ką reikėjo, o ne tai, ką turėjo rodyt. Gerbiami miestiečiai, sutinku, kad nebūtinai turime tikėti žaliųjų sakomais žodžiais, bet jūs turite patys savęs paklausti - ar tikite lietuviška kontrolės sistema, ar uždarytų pas mus tokią gamyklą, ar tikite, jog taršios įmonės LEZ‘e kontroliuojamos preciziškai? Žalieji atsakymą turi. Tikros situacijos mes nežinome, laboratorija bazuojasi Vilniuje, tačiau LNK televizijoje buvo parodytas reportažas apie arti tos laboratorijos esančią pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Senovė”. Kontroliuoti įmonę įgalioti ekspertai paskelbė aliarmą - įmonėje vykdoma neleistina veikla, išmetamų teršalų kiekis viršija protu suvokiamas ribas, įmonę skubiai būtina uždaryti. Bet įmonė sėkmingai veikia toliau, o kad siužetą parodžiusi televizija būtų paduota į teismą už šmeižtą - negirdėjome. Klaipėdos LEZ‘e vienoje iš itin taršių įmonių buvo aptikta žymiai daugiau taršos šaltinių, negu nurodyta projekte, kuriam atliktas vadinamasis Poveikio aplinkai pseudo vertinimas. Įmonė turėjo būti stabdoma ir įpareigota iš naujo parengti techninį projektą, nurodant visus taršos šaltinius, iš naujo atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, viešinimą, pristatymą visuomenei. Ar girdėjote, kad taip būtų padaryta? Kitas kartas buvo, kai ūkininkas pasiskundė, kad vienas taršos monstras sugadino jam sveikatą. Spėkit iš trijų kartų, ar ta įmonė mėgino tam žmogui padėti? Ne. Jis buvo paduotas į teismą už įmonės dalykinės reputacijos žlugdymą. „Žvejonei” teisme paliudijus apie pagrįstai prastą dalykinę įmonės reputaciją, ūkininkas teismą laimėjo. Štai kas jūsų laukia, gerbiami Klaipėdos miesto gyventojai. Jus nuodys, o vos cyptelėję keliausite į teismus. Konkrečiai įrodyti, iš kurios gamyklos iki jūsų langų atskrido nuodų debesėlis - sunki užduotis net geriausiam advokatui. Beje, Klaipėdos meras bandė inicijuoti, jog atsirastų kokybiškos kontrolės laboratorija Klaipėdoje, parašė net raštą (jei neklystu, tai buvo G. Kirkilo laikai) Vyriausybei! Kas skeptiškai žiūri į tokias „didžiules” pastangas, tegu pagalvoja, jog be jo to niekas net nebandė daryti, o esant globaliam sąmokslui paversti Lietuvą atliekų duobe blokuojant kokybiško taršos kontrolės mechanizmo atsiradimą, toks raštas prilygsta beveik žygdarbiui, nes gali sugriauti neoliberalizmo propaguotojų planus. Ims ir iš tiesų piliečiai išsireikalaus įsteigti gerą, visuomenės prižiūrimą kontroliuojančią laboratoriją Klaipėdoje. O jei dar išleis ir smarvę limituojančius teisės aktus - sudiev milijoniniams pelnams. Tą globalizacijos propaguotojų planą aš galiu įvardinti aiškiai - pelnas jiems, o teršalai ir vėžio epidemija mums. Bet kas, parašęs tokį raštelį, gali nebetikti į elito kompaniją, todėl neteigiu, kad valdžia nieko nebandė daryti. Tik nepadarė, bet bandė.

Klaipėdos rajone onkologiniai susirgimai pagal skaičių nusileidžia tik širdies kraujagyslių ligoms. Kitaip, kaip Majanmaru nepavadinsi šalies, kuri taršią pramonę įsileidžia net į Laisvosios ekonomikos zoną. Jeigu cheminis monstras nepatenka į bemokestinę zoną, politinis elitas tą zoną taip pakoreguoja, kad naujai statomi gamyklos pastatai jau patektų į LEZ‘ą. Kitaip tariant, už paliekamus nuodus net mokesčių nenulupa, kuriuos galėtų panaudoti žmogiškam tos pačios pramonės „pagamintų” ligonių slaugymui ar numarinimui. Taip atsitiko su vienu chemijos gigantu. LEZ‘as buvo taip praplėstas, kad naujai statomos linijos galėtų mokesčių nebemokėti. Todėl tie, kas kaltina „Žvejonę” politiškumu, neapsirinka. Žaliuosius ypač džiugina nauji demokratiniai ir nepartiniai judėjimai, kurie rodo, kad išprotėjusių a la liberalų išprievartauta Lietuva kyla į naują sąjūdį prieš mankurtus. Per savivaldos rinkimus darysime viską, kad kuo daugiau rinkėjų sužinotų, kurios partijos pasirašė po detaliu miestiečių ir rajono gyventojų dioksinizacijos planu.

Pasakysiu atvirai, man nuoširdžiai gaila tokio Lietuvos liberalizmo, kurio vienintelis pasiekimas per visą valdžioje buvimo laiką - tai tylus mokesčių pakėlimo palaiminimas, atliekų deginimo gamyklos atvedimas bei įstatymo, siekiančio leisti neribotai užstatyti visus šalies gamtinius draustinius, įnirtingas stūmimas Seime. Kaip tarė vienas garsus politinis apžvalgininkas - „Lietuvoje nebėra nė vienos idėjos, kurios mes nebūtume sugebėję apdergti”.

Gerbiamieji, kalbėkime atvirai. Atliekas generuojame visi, ir jų utilizavimas yra visų problema. Be abejo, sąvartynas blogiausia išeitis, kažkas sąvartyną taip suprojektavo, kad jis per trumpą laiką jau užkištas, kažkas leido į jį vežti statybines atliekas, kažkodėl jis pastatytas per mažas… Kažkodėl per 15 metų savivaldybė neįgyvendino ambicingos atliekų rūšiavimo programos. Kažkas, kažkodėl, kažką… Problemų turime daugiau negu norinčių jas spręsti. Tikrai paprasčiausia išeitis paleisti viską dūmais. Be abejo, su atliekom kažką daryti reikia. Bet deginimas nėra vienintelė išeitis, tiksliau tai brangi ir pati nesveikiausia išeitis. Darbo vietų skaičius kompiuterizuotoje įmonėje yra juokingas, o atliekų kiekis, kurį ketinama sudeginti, visiškai neadekvatus realiai situacijai. Išrūšiuoti 30 proc. yra labai neambicingas planas. Argumentai apie šilumos pigimą yra tikras žmonių gundymas parduoti sveikatą. „Šiluma tikrai PIGS”. Pamenat- „Būstai BRANGS”? Atliekų deginimas yra vienas brangiausių atliekų tvarkymo būdų. 400 mln. investicija į gamyklą turės atsipirkti, ir tai atpirksime mes. Bet kokiu atveju, nei šiluma, nei atliekų tvarkymas jau nepigs. Bet kokiu atveju, norint mažiausiai kenksmingu būdu tvarkyti atliekas, turėsime už tai mokėti ir tikrai ne mažiau negu šiandien. Civilizuotose šalyse žmonėms mokestis mažėja už kokybišką išrūšiavimą, o nerūšiuojantiems didėja, nes kažkas jų darbą turi padaryti. Tačiau paradoksalu yra tai, kad deginimas visiškai netvarko atliekų, tik perkelia jas į skirtingas vietas. Sudeginus vieną toną atliekų susidaro ne tik į dangų išskrendantys dioksinai, furanai, sunkieji metalai, bet ir apie 300 kg pelenų, kuriuos vis tiek reikia išvežti į sąvartyną, o iš filtrų ir kaminų išvalytos atliekos tokios toksiškos, kad Lietuvoje jų net nėra kur dėti. Jas reiks eksportuoti. O kur dar apie 400 tonų pelenų, nusėsiančių visame rajone kasmet? Bet jei galima atliekas išvežti, galima ir įvežti. Ar ne tokia mintis turi kilti paprastam, sveikam žemaičiui? Helsinkio komisija yra parengusi atliekų deginimo rekomendacijas, kurias kiekvienas galite nesunkiai rasti internete. O jos skamba paprastai. 850⁰C temperatūroje, kokią Fortum‘as žada mums, galima deginti tik tokias atliekas, kur chlorinto plastiko yra mažiau negu vienas procentas. Jeigu yra daugiau, deginimo temperatūra turi būti apie 1200⁰C. Taip siekiama sumažinti itin pavojingų nuodų- dioksinų furanų išmetimus iki protu suvokiamo lygio. Tuo tarpu tiek gamintojai, tiek politikai užsispyrę įrodinėja savo. Nejučia pagalvoji, na, nejaugi už tuos kelis milijonus litų, kuriuos Fortum‘as sumokėjo už gyventojų iškeldinimą iš LEZ‘o, taip jau viską galima ir parduoti? Ką gi, regis, geriausiai laiko dvasią jaučia pranciškonai. Jų dėka Klaipėdoje dygsta onkologijos centras. Gimdymo centrų nestato niekas.

Erlandas PAPLAUSKIS, Ekologinio klubo “Žvejonė” pirmininkas

“Žalioji Lietuva” Nr. 10 (335)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras