BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sigutis Obelevičius: esu ragavęs ir nuodingų augalų…

Gėlyne - įvairiaspalvės lapinės salotos, deserto lėkštėje - chrizantemų žiedlapiai. „Lietuviai dar labai konservatyvūs maistui”, - sako naujausią savo knygą „Gamtos dovanos” pristatantis Anykščių meras Sigutis Obelevičius. Traupio botaninio sodo, kuriame - solidi kelių tūkstančių pavadinimų augalų kolekcija, įkūrėjas ir diplomuotas biologas atskleidžia ne visai įprastas augalų panaudojimo galimybes ir įvairiapusiškumą, dalijasi patirtimi apie tai, kas paties užauginta, „pačiupinėta”.

Po darbo, pasitarimų savivaldybėje dažnai tiesiai į savo sodą grįžtantis meras vadina tai hobiu, kuriam visada atranda laiko. Kaip ir rašymui. Tai šeštoji politiko knyga ne apie politiką.

Apie rūtas, nuodus ir gyvybės eliksyrą kalbamės su „Gamtos dovanų” autoriumi Sigučiu Obelevičium.

Anykščių meras S. Obelevičius dosniai dalija patarimus apie augalus. Nuotraukos iš S. Obelevičiaus asmeninio archyvo.

Naujausią knygą norėjote pavadinti „Valgomos gėlės”. Kodėl?

Ta knyga yra apie dekoratyvinius augalus ir gėles, kuria galimas vartoti maistui ir prieskoniams, bei sudekoratyvintas daržoves.

Pavyzdžiui, lapkotiniai burokėliai arba raudonžiedė pupelė, kurią liaudis vadina šabalbonais - nuo seno žmonės augindavo darželiuose, bet jos sėklos yra valgomos. Pradėjau sisteminti, kaupti medžiagą, taip atsirado knyga, bet ne viskas joje tilpo.

Daugiau naudojote tai, kas jau sukaupta apie augalus įvairiuose šaltiniuose, ar autentiška patirtimi?

Šiais laikais išrasti dviratį jau sunkoka. Tačiau visi aprašytieji augalai yra mano paties auginami. Pats viską esu „pačiupinėjęs”, todėl apie jų priežiūrą yra asmeninių pastebėjimų. Literatūriniai daviniai, kai žmonės nusirašinėja iš vienų šaltinių į kitus, kartais turi neatitikimų, pvz., kas tinka Švedijai, ne visada tinka Lietuvai.

Buvo noras suhumanitarinti mokslinę knygą, kad ji būtų lengviau skaitoma, išdėstyti ne vien sausus faktus, todėl stengiausi įdėti kokią legendą apie augalus, liaudies išmintį. Knygoje minima 80-90 augalų.

Jūsų įkurtame botanikos sode - didžiulė augalų kolekcija. Ar užtenka laiko sodininkystei, neapleidote sodo, kol einate mero pareigas?

Tai yra hobis, darbui sode skiriu vakarus. Nors iš darbo paprastai grįžtu vėliau - ne tokios pareigos, kad dirbtum nuo 8 iki 17 val. - vis tiek grįžęs einu į sodą, iš kurio pareinu į namus gal apie 23 valandą.

Visi tie augalai yra pasodinti mano rankomis. Dar dirbdamas Traupio mokyklos direktoriumi pradėjau veisti augalų kolekciją ir per daugiau kaip 20 metų kai kas ir užsiveisė. Dabar sode auga apie 6 tūkst. pavadinimų augalų.

Knygoje minite „gražias salotas”. Kas tai yra?

Dabar tai gal net madinga. Net miestų gėlynai suformuojami ne tik iš gėlių, bet ir daržovių, pvz., burokėlių, įvairių spalvų lapinių salotų. Ir nauda, ir grožis. Senoviniuose darželiuose, kadangi žemė buvo labai branginama, lietuvaitės stengdavosi grožį derinti su nauda. Tarkim, rūta buvo ne tik grožis, ji buvo naudojama ir prieskoniams, ir net kaip kontraceptikas. Įdomus dalykas, kad senovėje kai kuriuose vienuolynuose vyrus versdavo išgerti rūtų arbatos, nes tai vyrus veikia slopinamai, o moterims veikia atvirkščiai. Anksčiau motinos išgerti rūtų arbatos duodavo iš vakaruškų grįžusioms dukroms, nes šis gėrimas žudo spermatozoidus.

Diemedis pas mus, Aukštaitijoje, buvo auginamas kaip dekoratyvinis krūmelis, o žemaičiai šio augalo dėdavo į varškės patiekalus.

Darželiuose buvo auginama daug augalų, turinčių vaistinių savybių: didysis debesylas, kurį dabar galima aptikti kokioje senovinėje sodyboje. Augalo pavadinimas kilęs nuo rusiško „deviat sil” (devynios jėgos), jį galima naudoti kaip imbiero šaknies pakaitalą.

Ar daug augalų, kuriuos galbūt per mažai įvertiname, nes nežinome jų vaistinių, maistinių savybių?

Daugybė. Žmonės Lietuvoje apskritai maisto atžvilgiu yra labai konservatyvūs. Dabar pradeda žydėti pavasarinė raktažolė, kurią dar vadina švento Petro rakteliais. Daugelis tą augalą pažįsta, bet mažai kas žino, kad jo lapai - puikiausia pavasarinė salota, o vitamino C turi kelis kartus daugiau negu citrina. Kartais juokauju - labai daug žolių galima valgyti, reikia tik druskos ir grietinės.

Pvz. J. V. Gėtės mėgstamiausios salotos buvo iš kiaulpienių lapų.

Kartu su žibutėm miškuose žydi plautės, salotoms galima naudoti garšvos lapelius, daržinę žliūgę, laiškinius česnakus, vadinamus tribulkom. Pavasarį augalai ypač vertingi, nes žmonių organizmai išsekę po žiemos.

O ar pats ragaujate ne visai įprastus prieskonius iš pievų, ar tik patariate kitiems?

Aš viską ragauju, kartais net nuodingus augalus. Pvz., dabar žydi žalčialunkis. Literatūroje apie šį augalą rašoma, kad 12 jo uogų - mirtina dozė. Bet man kažkada vienas šviesios atminties botanikas, daktaras prasitarė, kad viena žalčialunkio uoga žudo vėžines ląsteles, tai aš kartais tą vieną žalčialunkio uogą suvalgau…

Iš valgomų esu viską išbandęs. Tik ne kiekvienam viskas tinka - nelabai mėgstu garšvos.

Kartais maistui vartojami gėlių žiedlapiai - ar tai tik patiekalo puošmena, ar taip pat teikia kažkokią naudą?

Narcizo žiedlapiai nuodingi, bet yra viendienė lelija - jų žiedai valgomi. Dabar žydi kvapioji našlaitė, smulkiais mėlynais žiedeliais, - irgi valgoma. Japonijoje maistui vartojami chrizantemų žiedai.

Kiekvienas augalas turi unikalią cheminę sudėtį, todėl liaudies medicinoje mūsų platumose nuo Vidurio iki Šiaurės Europos vartojo apie tūkstantį augalų.

Kai kurių augalų nebenaudojame, kai kuriuos atrandame.

Senovėje neretai augalams suteikdavo ypatingą reikšmę nors jų sudėtis nebuvo ištirta. Viduramžiais alchemikai iš augalų net bandė išvirti auksą. Ar yra išties ypatingų augalų, kurių poveikis dėl cheminės sudėties išskirtinis?

Viduramžiais buvo du tikslai: arba išvirti ir gauti iš kažko auksą, arba gyvybės eliksyrą. Tikslas kvailas, bet dėl to buvo padaryta daug chemijos, medicinos atradimų. Auksą daugiausia bandė išgauti iš geltonai žydinčių augalų, ypatingai buvo vertinamos medetkos. Buvo tikimasi gauti aukso iš šafrano (daržinis krokas). Gramas šafrano pagal kainą prilygo gramui aukso.

Kalbant apie poveikį, visi augalai yra ypatingi. Pvz., iš Kinijos kilęs ženšenis. Galima kalbėti apie legendas, tačiau dabar jau patvirtinta, kad ženšenis išsiskiria tonizuojančiomis savybėmis, sakoma, sugrąžina jaunystę. Gal jis jaunystės negrąžina, bet spaudimą tikrai pakelia…

Yra tokia bergenija - graži gėlė, auginama darželiuose. Jos supuvę lapai Altajuje naudojami tonizuojančiai arbatai virti. Lietuvaitės, auginančios šią gėlę darželiuose, lapų neturėtų išmesti, o džiovinti ir virti arbatą, kuri tonizuoja, grąžina jėgas, pakelia nuotaiką ir pan.

Kai darbo reikalais vykstate į užsienį, be oficialių susitikimų, spėjate apžiūrėti vietinius sodelius, darželius?

Aš ne tik apžiūriu, bet ir stengiuosi ką nors nugvelbti ir parsivežti.

Prieš porą metų buvau Gruzijoje, tai paprašiau gruzinų delegacijos, kad kalnuose paleistų „pasiganyti”. Ten išsiroviau tokių augalų, kurie Lietuvoje neauga. Dabar Traupio sode yra Gruzijos kampelis.

Tokių būdu į sodą atkeliavo daug augalų, keičiausi jais ir su kitais botanikos sodais, kolekcininkais.

Sode yra prieskonių skyrius, kur apie 300 rūšių augalų, Amerikos, Japonijos augalų kolekcijos, alpinariumai su kalnų augalais, kaktusais. Čia peržiemoja iš Pietų Amerikos, Šiaurės Afrikos atvežti augalai, tik atkeliavę iš Turkijos subtropinės dalies neišliko - sušalo.

Minėjote, kad rašydamas turėjote norą sugrąžinti žmones į gamtą. Pats dažnai būnate gamtoje?

Bent jau sode tai kasdien. Dabar gamtai lieka vis mažiau laiko. Anksčiau, kol neužėmiau dabartinių pareigų, įvairiose savivaldybėse darydavome biologinius tyrimus. Utenos rajoną išvaikščiojau skersai išilgai. Vienais metais net organizavau Utenos biologijos mokytojams ekskursiją po Utenos rajoną. Prie Vyžuonų radome vietą, kuri, nors atrodė pilka, bet pagal retų augalų rūšių skaičių turbūt patektų į 5 turtingiausių teritorijų Lietuvoje sąrašą. Savivaldybė netgi paskelbė vietinės reikšmės draustinį…

Turite minčių knygoms ateičiai? Apie grožinę literatūrą negalvojote?

Rašymas yra hobis… Rašau, kai būna ilgi vakarai ir negaliu dirbti sode. Iškart rašau kelias knygas. Dar viena knyga jau atiduota leidyklai, ji bus lengvo turinio, dabartinis pavadinimas: „Botaniką įsimylėjusiems”.

Jeigu kažką rašai straipsniams ar knygoms, nori kažką pasakyti, ko dar kiti nepasakė. Nežinau, ar turėčiau tiek talento grožinei literatūrai, o grafomanu būti nenoriu.

Ačiū už pokalbį.

Kristina Sakaitė

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras