BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šermukšnis


Šermukšnio vaisiai (c) Wikipedia

Čia skaitytojams pateikiame Eugenijos Šimkūnaitės žodžius apie šermukšnį kaip vaistinį augalą. Kodėl būtent apie šermukšnį? O gi todėl, kad šis profesorės tekstas paliečia ir skaudžias ekologines problemas - užterštą orą, vandenį, nevalyvą ir taršų gyvenimo būdą. Toliau pateikiame ne visą tekstą, o tik ištraukas, kurios mūsų redakcijai labiausiai patiko ir į kurias reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam ekologija besidominčiam žmogui. Visos knygos teksto ieškokite knygynuose ar bibliotekose.

Šermukšnis

Gražus šermukšnis baltų žiedų kepurėmis, gražus ir skaisčių vaisių kekėmis, puošnūs plunksniški jo lapai vasarą, o dar puošnesni rudenį, kai gelsti rausti pradeda. Vasaros rytais šermukšnis atrodo it saulės pervertas - visas žiba, ant plaukuotų lapų rasos lašai kabo, o rudenį - liepsnote liepsnoja ar saulė teka, ar saulė leidžias. Gražus šermukšnis. Tik ne vien dėl to grožio mūsų liaudis jį pamėgo, sodybose, pakelėse sodino.

Jaunoje šermukšnio žievėje, lapuose, žieduose gana daug fitoncidinių - gerai dezinfekuojančių medžiagų. Dėl jų mirkalai ir tiko gerklei paskalauti, akims ir žaizdoms praplauti. Geras vaistas buvo. Gaila, kad tiktai buvo. Tais laikais, kai tokį vaistą pramanė, labai mažai dulkių būdavo, ir tas pačias lietus lengvai nuplaudavo. Prieš gerą dešimtį metų tikrinome Lietuvoje augančių vaistažolių užterštumą. Net nuošaliausiose vietose augantieji mirkalams nebetiko, ir ne tik šermukšniai. Dulkės dabar irgi kitokios, didelę jų dalį sudaro benzino ir dyzelinio kuro dūmai, lipnūs, lietaus nenuplaunami. Kitoks jau ir vanduo - vandentiekių nebetinka mirkalams, nes chloruotas; šaltinių ir šulinių - užterštas, dažnai labai blogomis medžiagomis, įvairiomis skalbimo ir valymo priemonėmis. Net ir tada, kai buitiniam vartojimui ar net gėrimui tinka, mirkalams nebetinka. Šios rūšies vaistui reikia itin švarios žaliavos, itin švaraus vandens.

Arbatai miškuose dar galima rasti šermukšnių, kurių žiedus galėtume skinti. Patikrinti nesunku. Palenkime šakelę ir atsargiai nubraukime viršutinį pumpurą. Jei pirštai išsisuodina - netinka.

Užsieniečiai nuo viduramžių ligi XIX a. labai stebėdavosi, kad lietuvaitės dabindavosi šermukšnių karoliais, jais ir vaikus puošdavo. Ir visai aišku, kad ne iš skurdo, bet itin šermukšnio raudonus vaisius mėgdamos, nes dabindavosi ir vargšės, ir turtingos. Esama net nuomonės, kad ten, kur kaimyniniuose kraštuose išlikęs paprotys šermukšniais dabintis, jeine lietuvių, tai kitokių baltų gyventa.

Ne vien dėl grožio šermukšnių uogomis mūsų senolės dabindavosi. Besigėrėdamos, bežaisdamos po vieną kitą ir suvalgydavo. O šermukšnio vaisiuje - pusė vaistinės.

Vaisių luobelė ir sėklos yra kietos, sudžiūvusios, ir patys vaisiai kieti. Nekramtęs neprarysi, o dantys tik tada ir gali būti sveiki, jei darbo turi. Kai apkramtytos luobelės ir sėklos patenka į skrandį, žarnyną - kutena jo sieneles, skatina virškinamųjų sulčių išsiskyrimą, greitina peristaltiką.

Vaisių minkštimas rūgštus, kramtant nuo dantų akmenis nušveičia.

Šermukšnio vaisiuose yra ir kitų labai vertingų medžiagų - pektinų. Šios medžiagos panašios į drebučius, kaip ir drebučiai, sugeba “surišti” labai daugelį nereikalingų ar net žalingų medžiagų, pvz., sunkiuosius metalus. Technika išmokome naudotis gana lengvai, o išlaikyti švarią aplinką, neužterštą benzino švino dūmais bei kitokiais nešvarumais, kol kas nesugebame. Tą mūsų nevalyvumą atsverti ir gali šermukšnio vaisiai, žinoma, jei dėl skrandžio, žarnyno ar kitų priežasčių neturime pasirinkti kitų pektinų, pvz., slyvų, baltųjų serbentų.

1975 metai

Ištraukos iš Eugenijos Šimkūnaitės knygos “Sveiko gyvenimo receptai”. Vilnius, “Žuvėdra” 2007, p. 204-207.

Apie kitus vaistinius augalus informacijos galite rasti čia:

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras