BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rimantas Braziulis. Seimo taikiklyje – valstybiniai miškai

Vieni sako, kad Lietuvoje miškų per daug, kiti - juos saugo, kad beatodairiškai nebūtų iškirsti. Gali būti, kad būtent dėl pastarųjų pastangų ir išliko tokie plotai brandaus miško. Tačiau ar ilgam? Didelė dalis privačių miškų jau iškirsta. Dabar Seime svarstoma, kaip privatizuoti ir iškirsti valstybinius miškus. Miškų įstatymo pataisoje numatoma leisti plėsti karjerų eksploataciją ir statyti gyvenamuosius namus, iškirtus valstybinius miškus.

Karjerai - po valstybiniais miškais

Varėnos rajono mero Vido Mikalausko iniciatyva Seime svarstomas Miškų įstatymo projektas. Jame numatoma praplėsti įstatymo 11 straipsnio numatytus išimtinius atvejus, kai miško žemę galima pakeisti kitomis naudmenomis. Prie išimtinių atvejų norima priskirti ir leidimą eksploatuoti karjerus. Tai daugiausiai sudarytų žvyro, smėlio ar durpių karjerai, kuriems yra Lietuvos geologijos tarnybos išduoti leidimai ir kurie baigė išeksploatuoti išteklius ne miško žemėje. Įsiteisėjus pataisoms karjerų savininkai galėtų siekti tolesnio eksploatavimo jau valstybinių miškų sąskaita.

Šis papildymas reiškia, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas būtų viršesnis už Miškų įstatymą. Tokia priimta pataisa besąlygiškai įpareigotų vykdyti Geologijos tarnybos potvarkius. Jeigu Geologijos tarnyba išdavė leidimą eksploatuoti miške naudingąsias iškasenas, tai šis papildymas leistų iškirsti nors visą mišką, jei tame miške yra naudingųjų iškasenų. Bet juk leidimas išduotas tai konkrečiam plotui, ir tą plotą išeksploatavus turi būti sprendžiama kur toliau bus eksploatuojamos naudingosios iškasenos. Ne geologijos tarnybos leidimas, o šis įstatymas turi apibrėžti, kur ir kada Geologijos tarnyba gali išduoti leidimus naudingųjų iškasenų eksploatacijai.

Vertelgų grobis

Įstatymo pataisos iniciatoriai aptarimo metu galimybę eksploatuoti karjerus po valstybiniais miškais pagrindė tuo, kad daugelis rajonų neturi smėlio ar žvyro išteklių ne miško žemėje ir jiems tenka vežtis juos dideliais atstumais. Tačiau įstatymo pataisoje nėra aiškaus reglamentavimo, kokie tie išimtiniai atvejai, kai nesant kitų galimybių būtinai reikia tęsti eksploataciją miško žemėje. Pavyzdžiui, Jonavos rajone šiuo metu veikia pakankamai žvyro karjerų, visi poreikiai yra patenkinami, tačiau apsukrūs vertelgos reikalauja leisti atidaryti žvyro karjerus šimtų hektarų plote, kurie yra išimtinai valstybinės reikšmės miškuose.

Geologijos tarnyba lengva ranka išduoda leidimus, o leidimų turėtojai terorizuoja Jonavos miškų urėdiją, kitas valstybės institucijas. Jie kreipiasi į teismus, reikalaudami įteisinti žvyro - smėlio karjerus. Tuo pačiu - ir naikinti miškus, nors karjerų yra pakankamai. Leidimų turėtojams šis įstatymas leistų be jokių apribojimų ateityje plėsti karjerus gretimuose miškuose.

Išvada: žvyro - smėlio karjerų turi būti tik tiek, kiek reikia konkrečiam regionui, o ne pagal gamtinių išteklių grobikų norus.

Durpės užsieniui

Panaši problema yra ir su durpėmis. Siūlomas įstatymo projektas turėtų aiškiai apibrėžti, kada miškuose galima kasti durpes, nes visi durpynai yra išimtinai miškuose. Tačiau 95 % Lietuvos durpių yra eksportuojama į užsienį. Per metus parduodama durpių už 250 mln. litų, o į biudžetą sumokama už gamtinius išteklius apie 1,5 mln. litų. Durpės yra gyvybiškai reikalingos Lietuvos žemių gerinimui, bet jos masiškai eksportuojamos, nes durpių savininkams tai labai pelninga. Be to, pelkės yra neįkainojama ekosistema. Lietuvoje jau sunaikinta 80 % pelkių, tačiau šio įstatymo pakeitimas sudaro sąlygas dar intensyviau naikinti ne tik miškus, bet ir pelkes, nes pelkės yra miškuose.

Miškas - itin didelė vertybė

Toje pačioje Miškų įstatymo pataisoje numatyta ir miestų plėtra, miškus pavertus kita paskirtimi, jei savivaldybių miškingumas yra didesnis nei 50 procentų. Tokia dalia atitektų Druskininkų, Varėnos, Neringos, Kazlų Rūdos, Rietavo, Visagino ir Švenčionių rajonams. Visiškai arti galimybės miškus paversti gyvenamųjų namų statybos aikštelėmis yra ir Trakų rajonas, kurio teritoriją 49,7 proc. sudaro miškai.

Šį papildymą galima vertinti vienareikšmiškai kaip korupcinį ir prieštaraujantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Šiame įstatyme nurodoma, kad miestų miškai yra priskiriami valstybiniams miškams ir yra valstybės išperkami. Vadinasi, jie negali būti privatizuojami ar grąžinami kaip piliečių turėta nuosavybė. O Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra valstybės išperkama net žemė. Tokiu būdu, nei grąžinimas privačios nuosavybės, nei privatizavimas, nei kitoks valstybinių miškų nusavinimas yra negalimas. Konstitucinis teismas ne kartą pasisakė dėl miško, kaip itin didelės vertybės, išsaugojimo viršenybės prieš privatų interesą.

Išdalinti Varėnos miškus - nusikaltimas

Jei Varėnos mieste tokie miškai bus išdalinti kaip sklypai statyboms, tai būtina kreiptis į prokuratūrą ir tuos miškuos konfiskuoti, kaip buvo pasielgta Kaune su Romainių mišku. Bandymas dangstyti nusikalstamą veiklą Miškų įstatymo pakeitimais taip pat yra nusikaltimas.

Lietuvoje kasmet emigruoja Kelmės dydžio miestas, todėl kyla pagrįstas klausimas, iš kur toks gyventojų, norinčių įsikurti Varėnos, Druskininkų, Trakų ir kitų miškingų savivaldybių miestų miškuose „pagausėjimas”? Todėl akivaizdu, kad miškai bus kertami ne dėl gyventojų gausėjimo, bet dėl atskirų asmenų noro gyventi gražiau ir patogiau kitų sąskaita.

Kad savivaldybės kreipsis dėl miškų pavertimo statybų aikštelėmis, nėra nė mažiausios abejonės. Užtenka nuvažiuoti į Nemenčinės miškus, kur jau dabar kertami miškai ir statomi namai. Taip pat verta prisiminti Pilaitės miško istoriją ar „garsiąją” Trakų rajono miškų schemą, kur dabar teisiami Trakų veikėjai buvo numatę užstatyti šimtus hektarų Trakų miškų. Ar tie Varėnos miesto miškuose sklypus gavę žmonės iš tikrųjų yra vargšai, kurie gyvena palapinėse ir laukia nesulaukia, kada galės iškirsti mišką ir pastatyti šeimai namą? Vargšai namų nestato ir miškuose sklypų negauna.

Varėnos - Druskininkų dvipolis?

Be jokios abejonės, priėmus šį Miškų įstatymo papildymą, miestų miškus ištiks Lietuvos paežerių likimas, nes tam užtenka vienintelio argumento - „savivaldybės teritorijos miškingumas turi būti daugiau kaip 50 procentų”, o dėl miškų naikinimo turi kreiptis savivaldybė. Todėl kyla klausimas, kur yra žadėti saugikliai, kad ta pataisa nebus piktnaudžiaujama, nebus statomos turtingųjų vilos miškuose? Ir kiek bus tų miestų miškų sunaikinta: visi likę 50 procentų ar kažkiek mažiau? Galbūt užstačius visus 50 procentų, bus prijungiami vis nauji valstybiniai miškai prie miestų, kol Varėnos vilų kvartalai susijungs su Druskininkų vilų kvartalais? 2005 metais buvo suskaičiuota, kad žemgrobių, norinčių statytis vilas valstybės saugomose teritorijose, buvo apie 17 tūkstančių!

Nepataisoma žala gamtai, žmonėms

Manome, kad dėl šių įstatymo pakeitimų gali būti sunaikinta tūkstančiai hektarų miestų miškų, padaryta neatitaisoma žala gamtai, kas sukeltų didelį visuomenės pasipiktinimą ir masinius protestus. Miškų naikinimas dėl naudingųjų iškasenų karjerų ir gyvenamųjų namų (vilų) statybų būtų neregėto masto vandalizmo aktas.

Aiškinamajame rašte išsakytos mintys, kad kai kurie Lietuvos miestai tapo „miško įkaitais”, o miškų naikinimas dėl naudingųjų iškasenų karjerų „atitiktų darnaus vystymosi esminius principus”, yra visiškai nepriimtinos civilizuotai ir Europos Sąjungai priklausančiai valstybei.

Kol kas Lietuvoje nėra rimtų problemų nei dėl naudingųjų iškasenų karjerų trūkumo, nei dėl statybų plėtros. Kurioje savivaldybėje sustojo statybos dėl žvyro stokos arba masiškai emigravo žmonės dėl sklypų trūkumo gyvenamųjų namų statybai? Jokio trūkumo nėra, tačiau yra didelis noras karjerus įrenginėti valstybiniuose miškuose, nes taip yra pigiau, yra noras privatizuoti valstybinius miškus bei statyti ten vilas ir gyvenamuosius namus, nes gyventi miške yra gražiau ir nekilnojamą turtą ten galima parduoti brangiau.

Iš patirties žinome, kad sudarius sąlygas valstybinius miškus grobs ir naikins Trakų savivaldybę valdančių „narkušų ir „petkevičių” tipo kriminaliniai elementai, padedant korumpuotiems valdininkams ir politikams.

Autorius yra Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Jūratė2013-06-11 06:32

Taip ir bus visada, kol mūsų valdžia neturės asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus ir bus nebaudžiama. Jei būtų pasodintas bent vienas, priėmęs tiek žalingų Lietuvai įstatymų, gal sustotų ta visa griaunanti karuselė.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras