BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

REACh cheminių medžiagų saugumo peržiūra – vėl išjudintas širšių lizdas?

Europos Komisija rengiasi peržiūrėti prieš penkerius metus priimtą kontroversiškai vertinamą REACh reglamentą, pagal kurį pirmą kartą iš cheminių medžiagų gamintojų buvo pareikalauta pagrįsti, kad jų gaminiai yra saugūs vartoti, prieš pateikiant juos į rinką.

APŽVALGA

Nuo pat tos akimirkos, kai 2003 m. buvo pateiktas REACH reglamentas, iki pat jo priėmimo po trejų metų jis kėlė vieną iš įspūdingiausių lobizmo kovų visoje ES istorijoje, supriešindamas žaliuosius su galinga chemijos pramone.

REACH reglamentas, priimtas 2006 m., reikalauja, kad cheminių medžiagų gamintojai registruotų apie 100 tūkst. cheminių medžiagų, šiuo metu esančių rinkoje, ir pateiktų jas saugos patikrinimui, o paskui autorizacijai (žr. mūsų Nuorodų dosjė).

Tų cheminių medžiagų, kurios, manoma, kelia nepriimtiną grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai, gali būti laipsniškai atsisakoma jas pakeičiant kitomis medžiagomis.

Reglamentas turi būti peržiūrėtas 2012 m. Tai vėl skatina pramonės grupių, teigiančių, kad tokios taisyklės kenkia konkurencingumui, ir vartotojų bei sveikatos organizacijų, pageidaujančių griežtesnių priemonių, lobizmą.

ES valstybės narės pasiūlė keletą cheminių medžiagų įtraukti į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (Substances of Very High Concern - SVHC) sąrašą, kuris turėtų būti išnagrinėtas prioriteto tvarka. Tarp šių medžiagų yra tokių, kurios sukelia vėžį, apsigimimus arba kaupiasi žmogaus kūne ar aplinkoje.

Europos cheminių medžiagų agentūra (The European Chemicals Agency - ECHA) 2008 m. spalio mėn. paskelbė pirmąsias penkiolika cheminių medžiagų - kandidačių į šį sąrašą. Nuo to laiko sąrašas buvo kelis kartus atnaujintas, dabar į jį įrašyta keliomis dešimtimis daugiau medžiagų (žr. atnaujintą labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą).

PROBLEMOS

Pirmiausia - visuomenės sveikata

2006 m. priimto REACH reglamento vienas iš tikslų buvo peržiūrėti daugiau kaip 100 tūkst. cheminių medžiagų, šiuo metu esančių rinkoje, ir patikrinti jų galimas grėsmes žmonių sveikatai bei aplinkai.

Iš tikrųjų nuo to laiko buvo peržiūrėta tik nedaugelis cheminių medžiagų, kurios, įtariama, sukelia vėžį arba trikdo žmonių reprodukcinę sistemą. Pradėta nuo labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašo.

Suinteresuotosios pusės ėmė raginti pagreitinti peržiūros procesą. „ChemSec”, aplinkosaugos lobistų grupė, neseniai apkaltino ES vilkinant veiksmus dėl „endokrininę sistemą žalojančių” chemikalų, tokių kaip ftalatai, ir paragino teisės aktų leidėjus paspartinti darbą. „ChemSec” pageidauja, kad į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą būtų įtrauktos dar 378 medžiagos.

„Yra daugybė prieštaringai vertinamų produktų”, sakė Džeimis Peidžas (Jamie Page) iš ne pelno Vėžio prevencijos ir švietimo draugijos (Cancer Prevention and Education Society). Dž. Peidžas paminėjo bisfenolį A, junginį, kurį neseniai uždraudė naudoti plastikiniuose kūdikių buteliukuose, tačiau, kai kurių mokslininkų nuomone, šis junginys gali būti žalingas ir kitais pavidalais, pavyzdžiui, maisto konservų dėžutėse.

Pasak Dž. Peidžo, kai kurie pavojingi chemikalai buvo pašalinti iš rinkos, tačiau, pasak jo, „išlieka klausimas, ar šios [medžiagos] gali būti tinkamai nustatytos”, jis pažymėjo, jog visiškas bisfenolio A draudimas vis dar yra svarstomas ES lygmeniu.

„Kalbant apie metodologijas, kurios taikomos norint pagrįsti šių medžiagų išsaugojimą rinkoje, mes norėtume daugiau skaidrumo”, sakė Dž. Peidžas.

Peržiūros apimtis ribota, didelių pokyčių nesitikima

Europos Komisija siekė sumažinti lūkesčius, susijusius su peržiūra, teigdama, kad REACH peržiūra bus paremta ataskaitos apie pamokas, išmoktas įgyvendinant šį teisės aktą, rengimu.

ES pareigūnai EurActiv‘ui sakė, kad peržiūra bus labiau sutelkta į geresnį esamų taisyklių įgyvendinimą, o ne į didelius šio teisės akto, įsigaliojusio 2007 m., po daugelį metų trukusių karštų diskusijų, pakeitimus.

ES aplinkos komisarasa Janesas Potočnikas (Janez Potočnik) pažymėjo, kad peržiūra tėra teisinis reikalavimas, o Komisija „iš naujo svarstytų patį teisės aktą tik tuo atveju, jei tai iš tiesų būtų būtina”.

ES pareigūnas, dirbantis su REACH, sakė, kad peržiūros metu „ypatingas dėmesys bus kreipiamas į sąnaudas ir administracinę naštą”, užkraunamą kompanijoms, taip pat „ir į kitokį poveikį naujovėms”. Tai apims, pavyzdžiui, ir mažesniais kiekiais gaminamų medžiagų registravimo reikalavimų peržiūrą. Tarp kitų peržiūros aspektai apims:

  • Komisijos finansavimo, skirto alternatyvių bandymo metodų kūrimui ir vertinimui, dydžio ir paskirstymo peržiūrą (REACH 117.4 straipsnis).
  • Klausimą, ar pakeisti REACH reglamento taikymo sritį siekiant išvengti dubliavimosi su kitais ES teisės aktais (138.6 straipsnis).
  • Europos cheminių medžiagų agentūros peržiūrą (75.2 straipsnis).

ES pareigūnas sakė, kad reglamentas vertingas tuo, jog padeda užtikrinti, kad peržiūrimos būtų tik kenksmingos cheminės medžiagos, o ne tos, kurios nekelia jokios grėsmės sveikatai ir aplinkai. Dėl to REACH peržiūros metu pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į esamų galiojančių taisyklių įgyvendinimą, sakė jis ir įspėjo, kad visapusiška peržiūra galėtų išjudinti „širšių lizdą”.

Konfidencialumo klausimai

Chemijos pramonės pastangos buvo nukreiptos į siekimą atitikti sudėtingus ES reikalavimus ir kartu apsaugoti teisėtus verslo interesus.

Kompanijos, norinčios parduoti chemines medžiagas, turi užregistruoti tas medžiagas Europos cheminių medžiagų agentūroje Helsinkyje ir pateikti išsamią informaciją apie jų toksiškumą, o agentūra tai skelbia savo tinklalapyje.

Vienas iš ginčytinų klausimų yra tai, ar Europos cheminių medžiagų agentūra visuomenei turėtų pateikti visus duomenis apie toksiškumą, ar dalis šių duomenų turėtų išlikti konfidencialūs, kad būtų apsaugoti kompanijų patentai. Iš tiesų kai kurie iš šių duomenų gali būti laikomi konfidencialiais, jei kompanija gali pagrįsti, kad jų atskleidimas pakenks jos verslui.

CEFIC, prekybos grupė, atstovaujanti Europos chemijos įmonėms, neseniai skundėsi, kad kompanijų pavadinimų skelbimas prie duomenų apie toksiškumą gali užsienio konkurentams suteikti užuominų apie jų inovacijų strategijas.

Priešininkai atsikerta, jog tokia informacija yra būtina, kad kompanijos būtų atsakingos už savo produktus.

REACH peržiūros metu bus įvertinta, ar pokyčiai yra reikalingi.

Dabar, regis, ne visos bendrovės žaidžia pagal taisykles, todėl, pasak Europos cheminių medžiagų agentūros, ji nagrinės, ar visi prašymai dėl konfidencialumo, pateikti iki dabar, buvo teisėti.

Cheminių medžiagų gamintojai ir tolesni naudotojai

Dalis peržiūros bus skirta taisyklių supaprastinimui ir užtikrinimui, kad jos nekenktų Europos gamybos sektoriui - nei toms kompanijoms, kurios pačios gamina chemines medžiagas, nei toms, kurioms cheminės medžiagos yra pagrindinis jų tiekimo grandinės komponentas.

Tokius nuogąstavimus dokumente, pateiktame ES Ministrų Tarybai, pareiškė Slovakija ir Čekijos Respublika.

„Europos chemijos pramonės konkurencingumas silpnėja, palyginti su augančios ekonomikos šalimis, tokiomis kaip Kinija, Indija ar Pietų Amerika”, perspėjo Martinas Kuba (Martin Kuba), Čekijos pramonės ir prekybos ministras, ir paragino Europos lyderius iš naujo peržiūrėti „pernelyg didelį” chemijos pramonės saugos reglamentavimą.

Verslo pagrindinis susirūpinimas yra susijęs su REACH reglamento poveikiu kompanijoms, kurios chemines medžiagas naudoja savo gamybos procese - vadinamosioms tolesnėms cheminių medžiagų naudotojoms (downstream users).

Dabartinis reglamentavimas sudaro nepatogumų Europos kompanijoms, nes jos turi atitikti visus reikalavimus, o importuotoms prekėms ne visada taikomos tokios pačios taisyklės.

Tarp tolesnių naudotojų, kurioms atsiliepia REACH reglamentas, yra oro erdvės ir gynybos kompanijos, naudojančios chemines medžiagas lėktuvų gamybai (žr. skyrių „Nuomonės”). Čekijos Respublikoje labiausiai reglamento veikiami yra automobilių ir technikos gamybos sektoriai. Slovakija yra svarbi automobilių ir elektronikos gamintoja - šios pramonės šakos gausiai naudoja chemines medžiagas.

Jų nuomone, REACH „daro poveikį ne tik chemijos pramonei, bet visai gamybos pramonei apskritai”, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios atstovauja apie 96 proc. interesų, susijusių su ES chemijos pramone.

Dėmesys smulkiajam verslui

Pasak čekų, mažesnėms įmonėms, naudojančioms chemines medžiagas, reikia išskirtinio dėmesio, joms turėtų būti suteikta daugiau laisvės dėl reglamento reikalavimų laikymosi. „REACH užkrauna pernelyg didelę administracinę ir finansinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms”, savo pareiškime perspėjo M. Kuba.

UEAPME, ES smulkiojo verslo organizacijos, chemijos politikos patarėjas Tomas Fišeris (Thomas Fischer) buvo tokios pačios nuomonės. Pasak jo, mažos ir vidutinės įmonės neturi laiko skaityti šimtų puslapių ir rengti registracijos dokumentaciją.

Reguliuojančiosios institucijos mažoms ir vidutinėms įmonėms mėgino palengvinti gyvenimą, skatindamos šias įmones duomenis registracijai pateikti bendrai - dėl to sumažėtų sąnaudos ir būtų išvengta bandymų su gyvūnais. Tačiau mažai kompanijų pasinaudojo šia galimybe, kadangi daugelis pageidauja užsiregistruoti individualiai, kad užkirstų kelią konkurentams prieiti prie jų komercinių paslapčių.

Tačiau Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomasis direktorius Gertas Dancetas (Geert Dancet) sakė, kad neaišku, kodėl kai kuriais atvejais registruotojas neprisijungė prie kitų tos pačios medžiagos gamintojų. Pasak jo, tokios kompanijos bus tikrinamos prioriteto tvarka.

Nenumatytos pasekmės

Kiti reglamentą kritikavo už orientaciją ne į tas medžiagas. REACH reglamentas iš pradžių buvo skirtas apsaugoti vartotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio, tačiau dėl atsiradusios didelės biurokratijos dabar reglamentas apima ir metalus, kaip antai kobaltas, su kuriuo galutiniai vartotojai apskritai neturi kontakto.

Deividas Veitas (David Weight) iš Kobalto vystymo instituto (Cobalt Development Institute), organizacijos, atstovaujančios pagrindiniams šio metalo gamintojams, sakė, kad REACH turėjo „labai pagirtinus užmojus”, tačiau jis kritikavo reglamentą dėl jo nenumatytų pasekmių. „Mes turime nuogąstavimų dėl reglamento įgyvendinimo”, paaiškino D. Veitas, pasak jo, kobaltas „neturi poveikio vartotojams”, todėl nėra ta medžiaga, kuri turėtų būti dėmesio centre”.

O apribojimai, numatyti REACH reglamente, „gali pakenkti ekonomikai”, įspėjo D. Veitas ir sakė, kad reglamentas įvedė naujų prekybos kobaltu kliūčių.

Endriu Mileris (Andrew Miller), EP narys iš Darbo partijos, Jungtinės Karalystės parlamente pirmininkaujantis Mokslo ir technologijų komitetui, su tuo sutiko. Pasak jo, politikai turėtų taikyti skirtingus metodus nepavojingoms medžiagoms ir toms, „kurios, kaip žinoma, kelia grėsmę žmonių sveikatai”.

2011 m. birželio mėn. komitetas parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad, REACH reglamentu prašant importuotojų pateikti visų rūšių medžiagų registracijos dokumentus, buvo įvesti „de facto importo mokesčiai” kai kurioms strateginėms žaliavoms.

Antonis Lipmanas (Anthony Lipmann) iš mažos kompanijos „Lipmann Walton & Co Ltd.”, importuojančios įvairius strateginius metalus, komitetui aiškino, jog jam reikėjo išleisti „daug pinigų”, kad užregistruotų gaminius Europos cheminių medžiagų agentūroje.

Pasak A. Lipmano, vienu atveju jo kompanijai reikėjo įsigyti leidimą (letter of access - LOA) importuoti 1 tūkst. tonų titano. Šis leidimas kainavo 40 tūkst. eurų. Ir nors jai reikėjo importuoti tik 100 tonų titano, vis tiek teko mokėti 40 tūkst. eurų

„Turint galvoje dvidešimt elementų, kuriais aš prekiauju, tai yra nepagrįsta”, sakė jis komitetui.

Komisija nusitaikė į apgavikus

Tačiau ne visos kompanijos sąžiningai registruoja medžiagas, kai kurios jų yra sukūrusios sudėtingas sistemas, kaip apeiti taisykles.

Gertas Dancetas, Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomasis direktorius, pažymėjo, kad 25 proc. iš 25 tūkst. cheminių medžiagų, 2010 metais pateiktų registracijai, buvo užregistruotos kaip „tarpinės” (intermediates), todėl joms buvo sumažinti mokesčiai, o kai kurios iš šių medžiagų iš tiesų neatitinka tarpinių medžiagų kriterijų.

„Įmonės negali tokiu būdu gauti naudos pasinaudodamos sumažintais REACH reikalavimais”, sakė G. Dancetas 2011 m. rugsėjo mėn. vykusios konferencijos metu. „Medžiaga, kuri nėra tarpinė, turėtų būti užregistruota ir jai neturėtų nepagrįstai būti taikomos išimtys dėl leidimų”, pažymėjo jis.

Pasak Europos cheminių medžiagų agentūros pareigūno, kai kurios kompanijos siekė apeiti teisės aktus, neteisingai deklaruodamos, kad yra smulkios įmonės, kurioms pagal REACH taikomos supaprastintos procedūros.

„Mes turime įrodymų, kad dalis įmonių buvo klaidingai nurodytos kaip mažos arba vidutinės”, sakė G. Dancetas ir pažadėjo patikrinti jų dokumentus, kad tokios kompanijos sumokėtų visą leidimų kainą ir papildomą mokestį, skirtą administracinėms išlaidoms padengti.

Agentūra taip pat aptiko apie 1,5 tūkst. „trūkstamų” medžiagų, kurios, kaip ji tikėjosi dėl bendrovių paskelbtų ketinimų, turėjo būti pateiktos registracijai iki 2010 m.

Lyna Yla Mononen (Leena Ylä-Mononen), Europos cheminių medžiagų agentūros vertinimo direktorė, pažymėjo, kad kompanijoms teikiant dokumentus „reikia pateikti išsamų pagrindimą ir jį patvirtinančius duomenis”. Europos cheminių medžiagų agentūra „nepageidauja aptakių sakinių” dokumentuose, kompanijos turi aiškiai nurodyti chemines medžiagas, kurias teikia tvirtinti, pridūrė ji.

NUOMONĖS

Europos Komisija paragino kompanijas vietoje lobizmo sukoncentruoti savo pastangas į tai, kad ateityje galėtų pateikti aiškesnius ir teisingus dokumentus. Aplinkos komisaras Janesas Potočnikas pabrėžė, kad peržiūra yra teisinis reikalavimas ir kad Komisija „persvarstytų patį teisės aktą tik tada, jei tai būtų iš tiesų būtina”.

Čekijos Respublika ir Slovakija ėmėsi iniciatyvos reikalauti, kad būtų supaprastinti REACH reglamento reikalavimai sakydamos, jog jie kenkia smulkiajam verslui ir ekonominiam augimui. „Mes pripažįstame, kad svarbu apsaugoti žmones, kita vertus, mes taip pat turime galvoti ir apie mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą”, sakė Dušanas Jurikas (Dušan Jurík), Slovakijos misijos prie ES konkurencingumo atašė. „Žinome, kad sunku rasti kompromisą tarp sveikatos apsaugos ir aplinkos bei konkurencingumo. Rasti šį kompromisą yra Komisijos reikalas”, sakė jis.

Europos chemijos pramonės taryba (European Chemical Industry Council) teigia, kad REACH pakirto cheminių medžiagų gamybą ES, ir sako, jog sparčiai besivystančios ekonomikos valstybės ima lenkti tiek Europą, tiek Šiaurės Ameriką cheminių medžiagų gamyba. CEFIC atkreipė dėmesį, kad Kinija ir likęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas 2010 metais pritraukė tris kartus daugiau investicijų į chemijos pramonės sektorių, negu Europa ir Šiaurės Amerika, ir įspėjo dėl pramonės nuosmukio rizikos.

„Dow Chemicals”, JAV kompanija, plačiai veikianti ir Europoje, rekomenduoja labiau suderinti REACH, kad būtų užtikrintas „nuoseklus įgyvendinimas” visose 27 ES valstybių narių valdžios institucijose, nes jos visos gali pateikti medžiagų, kurios turėtų būti įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą. Kompanija taip pat pasiūlė „į teisėkūros procesą labiau įtraukti pramonės atstovus” ir aiškiau apibrėžti REACH, kad būtų sumažinta administracinė našta ir sumaištis.

Ypač dėl REACH nuogąstavo Europos metalo pramonės atstovai, kadangi keletas metalų, tokių kaip kobaltas, atsidūrė prioritetinių medžiagų sąraše, nors vartotojai su šiuo metalu neturi jokio kontakto ir todėl nepatiria tiesioginio pavojaus sveikatai.

„Eurometaux”, skėtinė organizacija, atstovaujanti Europos metalų sektoriui, paragino teisės aktų leidėjus pripažinti metalų ypatumus, sakydama, kad jie turėtų būti vertinami kitaip, negu organinės medžiagos, naudojamos chemijos pramonės gaminiuose. Organizacija taip pat paragino užtikrinti, kad REACH būtų labiau „suderinamas” su kitomis ES politikomis, tokiomis kaip iniciatyva užtikrinti geresnę pramonės prieigą prie žaliavų. „REACH turi būti traktuojama kaip tvarumo ir konkurencingumo metalų sektoriuje ramstis”, teigė „Eurometaux” ir paragino Europos cheminių medžiagų agentūrą savo svarstymuose remtis „proporcingumo principu”.

Nikelio institutas, ES prekybos asociacija, atstovaujanti šiam sektoriui, teigia, kad REACH peržiūros procesas suteikia galimybę peržvelgti prioritetų nustatymo kriterijus renkant medžiagas, kurios turėtų būti vertinamos prioriteto tvarka, ir sprendžiant, kurias medžiagas iš labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašo įtraukti į autorizuotųjų sąrašą. Institutas pabrėžė poreikį remtis rizika, o ne pavojumi pagrįstu požiūriu.

Europos vartotojų organizacija „BEUC” teigia, kad ES cheminių medžiagų reglamentavimo erdvė yra „tanki kaip džiunglės”, kadangi yra daug teisės aktų, įskaitant REACH, taip pat daug taisyklių, taikomų konkrečiam sektoriui, pavyzdžiui, žaislams, maistui, medicinos prietaisams, statybos produktams, biocidams, pesticidams, kosmetikos gaminiams, tekstilei, elektronikos prietaisams ir taip toliau.

„Ir nors yra toks didelis reglamentavimas, nei vartotojai, nei aplinka nėra tinkamai apsaugoti nuo pavojingų cheminių medžiagų. Mes kasdien susiduriame su cheminėmis medžiagomis valgydami maistą, gerdami vandenį, ore, kuriuo kvėpuojame, naudodami kosmetiką ir dėvėdami tekstilės gaminius.”

„BEUC” yra įsitikinusi, kad REACH peržiūra gali suteikti galimybę užpildyti „pagrindinę spragą” dėl nanomedžiagų reglamentavimo. „Pirmiausia mes manome, kad reikia sumažinti registracijos svorio ribas nuo 1 tonos iki dešimties kilogramų. Antra, REACH reglamente turėtų būti aiškiai apibrėžtas „nanomedžiagos” teriminas. Šiuo metu to nėra padaryta. Trečia, visos nanomedžiagos turėtų būti laikomos naujomis medžiagomis ir prieš leidžiant jas naudoti turėtų būti atlikti jų saugumo bandymai. Galiausiai vartotojams nepakanka informacijos, kuriuose gaminiuose ir paslaugose yra naudojamos nanomedžiagos.” „BEUC” pasisakė už tai, kad gamintojai privalomai turėtų pranešti, kokias nanomedžiagas naudoja, kokiais kiekiais ir kokiuose gaminiuose.

„BEUC” taip pat paragino griežčiau kontroliuoti hormonų sistemai kenkiančias chemines medžiagas ir teigė, kad REACH reglamento 57f straipsnyje turėtų būti numatyta atskira „endokrininę sistemą ardančių” medžiagų, keliančių susirūpinimą, kategorija. „Tai leistų medžiagas, turinčias endokrininę sistemą ardančių savybių, greičiau įtraukti į privalomų registruoti medžiagų sąrašą ir suteiktų vartotojams teisę klausti gamintojo ar tiekėjo, ar jų gaminyje yra tokių cheminių medžiagų.

Galiausiai, „BEUC” įspėja apie nepakankamą įgyvendinimą ir teigia, jog nacionalinių rinkos priežiūros institucijų pajėgumai yra per maži, kad šios galėtų kontroliuoti vartojimo gaminius prieš jiems patenkant į rinką. „Tokia tikrovė kelia nerimą, kad daugelyje žaislų ir vaikų priežiūros prekių vis dar yra kenksmingų ftalatų, nors jų naudojimas ir yra ribojamas. Būtina gerokai paspartinti šio teisės akto įgyvendinimą, taip pat mes matome poreikį skubiai suformuoti horizontalų požiūrį į chemines medžiagas, nes tai leistų uždrausti tam tikras pavojingų cheminių medžiagų grupes visuose gaminiuose.”

Kristianas Samoilovičius iš Oro erdvės ir gynybos pramonės (Aerospace and Defence Industries - ADS) atkreipė dėmesį į vadinamuosius „tolesnius naudotojus”, kurie chemines medžiagas naudoja savo gamybos procese. ADS pažymėjo, kad mažos įmonės, kurių veikla priklauso nuo nišinių cheminių medžiagų, gali bankrutuoti, kai minėtų medžiagų gamintojai ar importuotojai nuspręs, kad laikytis REACH reikalavimų yra per brangu ir liausiais jomis prekiavę.

ADS taip pat apgailestavo, kad REACH atitikties našta kainuoja kur kas daugiau, negu turėtų „tolesniems naudotojams”, kurie investuoja milijonus į IT sistemas ir konsultacijas tik tam, kad stebėtų chemines medžiagas ir „tenkintų Europos cheminių medžiagų agentūros reikalavimus nurodyti, kokių medžiagų yra gaminyje”. Šie pinigai, pasak K. Samoilovičiaus, galėtų būti investuojami į naujų ekologiškesnių medžiagų mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Žaklina Henšo (Jacqueline Henshaw) iš Oro erdvės gynybos ir saugios prekybos asociacijos (Aerospace Defence & Security Trade Association) sakė, kad, rengdamiesi 2010 m. registracijai, „mes buvome tokioje padėtyje, kad mūsų tiekimo grandinė susidėjo tik iš dviejų cheminių medžiagų, naudojamų kritinėmis skrydžio aplinkybėmis”. Ji paragino REACH pasirūpinti proceso valdymu ir užtikrinti, kad proceso metu nebūtų užmiršti „tolesni naudotojai”.

Keletas grupių, įskaitant ir Europos vartotojų organizaciją „BEUC”, paragino įvesti griežtesnes cheminių medžiagų atskleidimo taisykles. Nuolatinis Europos gydytojų komitetas (Standing Committee for European Doctors) ir Tarptautinis cheminių medžiagų sekretoriatas (International Chemical Secretariat) Švedijoje pasisakė už daug griežtesnes taisykles bei už grėsmę sveikatai keliančių cheminių medžiagų pakeitimą.

2011 m. atliktame tyrime Švedijos gamtos apsaugos draugija atkreipė dėmesį į chemines medžiagas, kurių yra paprasčiausiose namų dulkėse, ir pabrėžė, kad „kai kurios iš jų” gali turėti poveikį žmogaus endokrininei sistemai.

Tarptautinis chemijos sekretoriatas (International Chemical Secretariat - „ChemSec”), žaliųjų nevyriausybinė organizacija, pasinaudojo tyrimo išvadomis ir paragino pakeisti REACH, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo endokrininės sistemos sutrikdymo. „Nerimą kelia tai, kad cheminių medžiagų, kurių poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai jau seniai buvo žinomas, vis dar yra namų dulkėse po mūsų lovomis [...]. Šie chemikalai nėra iš aplinkos ir jų neturėtų būti miegamųjų kambarių dulkėse!”

„ChemSec” kritikavo chemines medžiagas gaminančias kompanijas dėl to, kad šios ne visuomet pasinaudoja geriausiais galimais metodais savo gaminių saugumo bandymams. „Dėl didelio pramonės pasipriešinimo ir veiksmų trūkumo iš Europos Komisijos pusės [...] registratoriai šiuo metu nesinaudoja geriausiais tyrimų metodais, kaip atsisakyti endokrininę sistemą žalojančių medžiagų”, sakė Džerkeris Laithartas (Jerker Ligthart), „ChemSec” vyresnysis chemijos patarėjas.

Elektroniniu paštu EurActiv‘ui atsiųstuose komentaruose D.Laithartas teigia įtariantis, kad chemines medžiagas gaminančios kompanijos tyčia pateikia prastos kokybės registravimo dokumentus. „Registravimo dokumentų kokybė tikrai prasta”, sakė jis ir pridūrė, kad dauguma registravimo dokumentų būna neišsamiai arba klaidingai užpildyti. Tai, pasak jo, reiškia, kad „95 proc. registracijos dokumentų nebus apskritai tikrinami, o tai mažina pasitikėjimą REACH šūkiu „Nėra duomenų - nėra rinkos”. Pasak D. Laitharto, norint išvengti piktnaudžiavimo registracijos procese, reikėtų tikrinti mažiausiai 50 proc. dokumentų.

„Didelės baudos ir neregistravimas turėtų būti naudojama kaip priemonės siekiant sumažinti tyčia blogos kokybės pateiktų dokumentų kiekį”, sakė D. Laithartas.

Be to, „ChemSec” pritarė „BEUC” sakydama, kad REACH peržiūros metu daugiau dėmesio turėtų būti skiriama nanomedžiagoms.

ĮVYKIŲ EIGA

  • Iki 2012 m. birželio 1 d.: Europos Komisija turi pradėti REACH peržiūrą ir pateikti ataskaitas apie tai, kaip iki šiol veikė šis reglamentas.
  • Kitame etape Komisija gali nuspręsti siūlyti REACH pakeitimus.
  • 2013 m. gegužės 31 d.: Antrosios REACH registracijos termino pabaiga. Pramonės atstovai turės užregistruoti visas chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, kurios viršija 100 tonų ir kurios kasmet yra pagaminamos arba importuojamos į ES.
  • 2018 m. birželio mėn.: Trečiojo registracijos etapo, skirto medžiagoms, gaminamoms mažesniais kiekiais (nuo 1 iki 10 tonų), pabaiga.

NUORODOS

Oficialūs ES dokumentai

Verslas ir pramonė

  • Europos chemijos pramonės taryba: REACH.

Nevyriausybinės organizacijos ir moksliniai institutai

DAUGIAU ŠIA TEMA

www.EurActiv.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras