BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Raseinių rajono saugomose teritorijose tirtas šaltinių vanduo

Šaltiniai svarbūs ne tik kaip kraštovaizdžio puošmena, vertingas gamtines buveines formuojantys dariniai, bet ir dėl gėlo bei sveikatą saugojančio vandens. Tik ne visur vanduo gali būti tinkamas vartoti, todėl prieš geriant šaltinio vandenį, būtina jį ištirti. Lietuvos geologijos tarnyba šiais metais atliko aštuonių Raseinių rajono saugomose teritorijose esančių šaltinių vandens tyrimus.

Hidrogeologai tyrė versmių susidarymo geologines ir hidrogeologines sąlygas, fizinius vandens parametrus ir cheminę sudėtį. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 50,0 mg/l, o kūdikių maistui skirtame - ne daugiau 10,0 mg/l. Palyginimui: Ariogalos šaltinyje nitratų kiekis - 3,3 mg/l., Ugionių 5,67 mg/l., Betygalos Šv. Jono šaltinio vandenyje - 20,68 mg/l., Aniulio - 14,56 mg/l., Kalniškių - 1,57 mg./l., Lyduvėnų - 4,46 mg./l., Pašešuvio dvaro - 8,19 ml./l, Lūgo tik 0,24 mg./l. Padidėjusio nitritų kiekio nerasta nei vieno šaltinio vandenyje. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, tačiau tokį vandenį gerti pavojinga. Klaidinga manyti, kad virinant vandenį nitratai ar nitritai sunaikinami. Priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinant išgaruoja dalis vandens.

Dubysos regioniniame parke Ariogalos, Ugionių, Betygalos Šv. Jono, Aniulio šaltiniai trykšta ten, kur Dubysos ir jos intakų slėnių duburiai, kiti reljefo pažemėjimai siejasi su skirtingomis savybėmis pasižyminčiomis uolienomis bei vandeningais sluoksniais. Šie šaltiniai yra krentančio tipo, daugiausia maitinami nespūdiniu požeminiu vandeniu (viršutiniu ir gruntiniu), susikaupiančiu šlaituose virš nelaidžių uolienų. Kalniškių, Lyduvėnų šaltiniai formuoja pelkėtą ir šaltiniuotą plotą, kuris susidaro nuo daugelio požeminių vandens tėkmių. Čia vanduo gali ilgai užsistovėti. Šie šaltiniai vandenį tekina sudarydami nedidelį duburį. Duburyje vanduo užsilaiko, telkšo maža akimi, o vandens perteklius nuteka mažu upeliu. Žmonės linkę sureikšminti šaltinius, nutekančius į rytus ar pietus, tradiciškai tokios verdenės vanduo laikomas ypatingu. Plačiai žinomas Dubysos šlaite trykštantis Ugionių šaltinio vanduo. Nuo seno tikima, kad čia apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija, todėl šio šaltinio vanduo ne veltui laikomas šventu ir turinčiu gydomųjų galių. Jo vandeniu žmonės plovė skaudančias akis, žaizdas, akmenukais iš šaltinio dugno trynė geliančius sanarius.

Iš bevardžio šaltinėlio ištekantis upelis.

Iš bevardžio šaltinėlio ištekantis upelis.

Labai įdomūs šaltiniai trykšta Pašešuvio valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje, Pašešuvio kaime. Šešuvies upės pakrantėje į žemės paviršių šaltiniuotu ruožu prasiveržia Lūgo šaltinis, padengtas rūdžių gumulais, raudoniu išsiskiriančiais akmenukais. Į trumpą, su užsistovinčiu vandeniu senvagę, iš po žemės kelią susiradęs vanduo gauna deguonies, todėl iš jo nusėda raudonos trivalentės geležies hidroksido nuosėdos. Jos nudažo visą griovio dugną, nes pačiose versmelių ištakose bendrosios geležies koncentracija vandenyje siekia 1,87 mg/l. Kiek toliau nuo Pašešuvio dvaro išteka šaltinis, kurio požeminė versmė išsprūsta iš negilaus, net dviejų metų nesiekiančio, šulinio dugno.

Tyrimai įrodė, jog šaltinio vanduo suteikia žmogaus organizmui naudingų mikroelementų, todėl rekomenduotinas vartoti buityje.

Dubysos regioninio parko direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras