BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

R. Morkūnaitė: „Dabar tinkamiausias laikas kelti klausimus dėl atominių elektrinių statybų“

Įvykiai Japonijoje ne tik sukrėtė visą pasaulį, įaudrino debatus apie branduolinę energetiką, jos saugumą ir reikalingumą, bet ir gerokai pakoregavo šalių, ypač ES valstybių, politinę darbotvarkę, įtraukdama į ją energetikos klausimus, itin didelį dėmesį skiriant branduolinei energetikai. Šią savaitę Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje šiems klausimams skiriama labai daug dėmesio.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė per šią sesiją atkreipė Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso dėmesį į Lietuvai aktualias problemas, iškilusias dėl naujų Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominių elektrinių statybos. Europarlamentarė taip pat teiravosi Komisijos pirmininko, kokių priemonių Europos Komisija ketina imtis, kad užkirstų kelią nesaugių atominių jėgainių plėtrai netoli ES išorės sienos.

„Kovą Europos vadovų taryba patvirtino, kad Europos Sąjunga yra didžiausia atominių saugumo standartų pasaulyje ir ES kaimynystėje puoselėtoja”, - vakar Plenariniame posėdyje svarstant Europos Vadovų Tarybos išvadas komentavo R. Morkūnaitė. „Tuo tarpu, netoli ES išorės sienos planuojami dviejų naujų atominių elektrinių statybos projektai kelia rimtą susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo ir veiksmų koordinavimo su kaimyninėmis šalimis, kaip to reikalauja tarptautinės konvencijos”, - pažymėjo ji.

R. Morkūnaitė apgailestavo, kad, nepaisant to, jog kyla daugybė klausimų dėl aplinkos poveikio vertinimo, parengiamieji ar net statybos darbai abiejose vietose jau prasidėjo, nors pagal tarptautinę konvenciją tai draudžiama. „Viena nauja atominė elektrinė su eksperimentiniais reaktoriais statoma tarp dviejų valstybių narių, Kaliningrado srityje, o kita - tik už 23 km nuo rytinės ES sienos, Baltarusijoje”, - dėstė europarlamentarė ir perspėjo, kad, kilus tikram ar klaidingam pavojui, jis grėstų nemažai daliai ES piliečių, įskaitant sostinių gyventojus.

Prieš išvykdama į Strasbūrą, R. Morkūnaitė „Bernardinai.lt” sakė, kad branduolinės energetikos klausimas tapo itin svarbia darbotvarkės dalimi, tačiau vargu ar kada nors bus galima kalbėti apie bendrą visos ES poziciją dėl branduolinės energetikos. Paprasčiausiai šalys narės šioje srityje turi gana didelę laisvę rinktis ir pačios formuoja savo energetikos politiką. Tačiau apie šiek tiek besikeičiančias nuotaikas branduolinės energetikos atžvilgiu Europos Parlamente tikrai galima kalbėti: „Žalieji Japonijos elektrinėje įvykusią nelaimę nuosekliai išnaudoja savo seniai skelbtoms nuostatoms sustiprinti, sako, kad tik to ir galima buvo tikėtis, todėl branduolinės energetikos politiką ES būtina peržiūrėti, o naujų planų statyti atomines elektrines iš viso reiktų atsisakyti. Socialistai, regis, linksta prie panašios pozicijos. Tuo tarpu EPP - blokas, kuriam ir aš atstovauju, laikosi atsargesnės pozicijos, vadovaujasi šaltesniu protu.”

ES iš branduolinės energetikos pagaminama 34 proc. visos elektros energijos, tačiau šalys pagal šį rodiklį smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis skaičius viršija 75 proc., o, tarkime, Austrija nuolat pabrėžia, kad yra nebranduolinė šalis ir pati tokios elektros energijos negamina. Tačiau, pasak R. Morkūnaitės, apie visišką atominės energetikos atsisakymą kalbėti dar per anksti, nes kol kas nėra patikimų ir realių alternatyvų.

Europarlamentarė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai, kuriai branduolinės energetikos klausimai itin aktualūs, būtina atkreipti į save dėmesį, kol ES institucijose branduolinei energetikai ir šio sektoriaus problemoms skiriamas dėmesys smarkiai padidėjęs: „Manau, kad būtent dabar yra tinkamas metas Lietuvai prabilti apie savo nuogąstavimus dėl planų statyti dvi naujas atomines kaimyninėse šalyse - Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Todėl visi parlamentarai iš Lietuvos, nepriklausomai kuriam politiniam blokui atstovauja, planuoja parengti ir pateikti Europos Parlamentui rezoliucijos projektą šiuo klausimu. Viena vertus, tai bus puiki galimybė mums patiems įsitikinti, kaip sugebame dirbti kartu, kita vertus, tikiu, kad taip atkreipsime dėmesį į problemas prie mūsų sienų, o dalis nuostatų gal paklius ir į bendrą rezoliuciją.”

Kalbėdama apie tai, kiek supratimo ir realios pagalbos Lietuva gali tikėtis iš ES institucijų, R. Morkūnaitė teigė, kad situacija išties komplikuota, nes kalbame apie naujas elektrines už ES ribų, kur vidiniai ES reikalavimai ir susitarimai negalioja: „ES branduolinės energetikos saugumo standartams teikia itin daug reikšmės, lygiuojasi net ne į bendrą vidurkį, bet kelia sau papildomus, aukštesnius reikalavimus. Tuo tarpu branduolinių elektrinių statymas prie Lietuvos sienos turėtų vykti pagal ESPOO konvenciją, ir organizacijos sekretoriatas jau yra pareiškęs nuogąstavimų dėl Baltarusijos planų ir ypač dėl to, kad jie nesidalija informacija ir netinkamai konsultuojasi. Kaliningrado atvejis kiek lengvesnis, nes jie bent jau formaliai konsultuojasi yra atlikę ir pateikę poveikio aplinkai vertinimą.”

Europarlamentarės teigimu, kalbant apie energetiką visada būtina įvertinti ir susiklosčiusią tarptautinės politikos situaciją: „Būtina suprasti, kad ES energetikos politika vargiai gali būti teisingai suprasta, neatsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus. Baltarusijos ir ES santykiai pastaruoju metu itin įtempti, taikytos sankcijos, visiškas santykių atšalimas atitolina bet kokį bendravimą taip pat ir energetikos srityje. Kaliningrado atvejis kiek kitoks, tačiau taip pat nepalankus Lietuvai. Kiek teko bendrauti su energetikos komisaru - tiek oficialiai teikiant paklausimus, tiek ir neformaliuose pokalbiuose - į planus statyti branduolinę elektrinę Kaliningrade žiūrima labai pragmatiškai ir dėl to gana palankiai. Rusija oficialiai yra ES partnerė, energijos poreikis Vakaruose taip pat didžiulis, ir jei ES perka iš Rusijos dujas, tai vargu ar įmanoma kaip nors atsisakyti pirkti elektrą. Augantis Vakarų šalių energijos poreikis čia gali tapti svarbiausiu ir lemiamu veiksniu, kurio nei idėjiniais, nei vertybiniais argumentais veikiausia nepavyktų palaužti, juo labiau kad tokių precedentų jau būta, ypač dujų sektoriuje.”

Būtent todėl, kad energetikos klausimai taip glaudžiai susipynę su politine darbotvarke ir aktualijomis, tampa sudėtinga kalbėti apie alternatyvas ir galimas išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Nors ES yra suformulavusi ambicingą strategiją, kurioje iki 2020 m. numatoma 20 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį, plėtoti atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, gerinti turimą infrastruktūrą bei investuoti į naujus strateginius energetikos infrastruktūros projektus, jos įgyvendinimas vis dar kelia nemažai klausimų: „Akivaizdu, kad tokie reikalai ir stambūs projektai nejuda taip greitai, kaip norėtųsi. Taigi pereinamasis laikotarpis - nuo tikslų ir alternatyvų suformulavimo iki jų įgyvendinimo - iš tiesų yra gana gausus iššūkių ir užduočių. Juk net jei ir pavyktų pasiekti, kad 20 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tai vis dėlto bus tik penktadalis visos reikalingos energijos, tuo tarpu likę keturi penktadaliai veikiausiai dar ilgokai bus gaunami jau dabar įprastais būdais, tarp jų ir iš atominių elektrinių.”

Būtent tai, kad dabartinė energetikos sistema yra grįsta iškastinių išteklių, nors ir mažėjančių, bet vis dar pakankamų, panaudojimu, o energijos poreikis nemažėja, kyla klausimas, ar išsikelti tikslai pasiekiami: „Europiečiai yra įpratę gyventi šiltai, šviesiai ir patogiai, ir tikrai abejoju, ar sugebėtume lengvai šių civilizacijos malonumų atsisakyti. O pertvarkant energetikos struktūrą reikėtų radikaliai pakeisti visuomenės gyvenseną. Taip pat nedera pamiršti ir importuojamų išteklių, tokių kaip rusiškos dujos ar nafta. Negalima atmesti galimybės, kad persiorientavimas prie atsinaujinančių šaltinių Rusijai būtų ekonomiškai skausmingas ir reikštų eksporto, o kartu ir gaunamo pelno nuosmukį, todėl jis gali būti įvairiais būdais stabdomas. Tam tikras pogrindinis mūšis dėl kuo ilgesnio iškastinio kuro panaudojimo ir importo, manau, yra neišvengiamas”, - reziumavo R. Morkūnaitė.

Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras