BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Profesorius Paulius Krucenas: Nobelio premijos laureatas ir klimato kaitos gynėjas

Profesorius Paulius Krucenas (Paul Crutzen) olandų kilmės chemikas, vienas iš pasaulio ekspertų ozono sluoksnio plonėjimo srityje gruodžio 7 d. lankėsi EP ir dalyvavo seminare dėl naftos ateities. Nobelio premijos laureatas chemijos srityje 2006 metais pristatęs savo mokslinį darbą tapo pasaulio masto akibrokštu. Jame profesorius pasiūlė naujus būdus, kaip, pasitelkus geo-inžinieriją pažaboti C02 išmetamų dujų emisiją į atmosferą.

Seminaro metu kaip vieną iš galimų būdų jis pateikė pasiūlymą: “galėtume į viršutinį atmosferos sluoksnį purkšti sieros daleles, kurios, mokslininko įsitikinimu, panašios į tas, kurias „išspjauna” vulkanai, ir tai galėtų tapti natūraliu planetos šaldymo įrankiu.

Pasak P. Kruceno, sieros dalelės atspindėtų Saulės radiaciją ir sudarytų savotišką užklotą, kuris galėtų apsaugoti Žemę nuo spindulių”. Mes gyvai pakalbinome ir uždavėme keletą klausimų prelegentui.

Jūs minėjote apie geo-inžineriją, gal galėtumėte populiariai paaiškinti kas tai yra ir kaip ji funkcionuoja?

Idėja yra labai paprasta, kai jūs į atmosferą įpurškiate daleles, jos pasklinda ir spinduliuoja į erdvę. Šios dalelės gali būti susidariusios dėl sieros dioksido oksidacijos, o taip pat jūros druskos dalelės susidariusios žemiausiuose sluoksniuose ir aukštyje. Tai nėra jokia paslaptis - iš esmės tai buvo žinoma jau prieš trisdešimt metų vieno žymaus rusų mokslininko dėka, o aš tiesiog į šį procesą tyriau labiau moksliniu kampu.

Ar yra kokia yra šio reiškinio rizika?

O taip. Tai nėra idealus sprendimas. Tinkamiausias sprendimas būtų - sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį iki minimumo. Apie tai diskutuojama eilę metų, tačiau aš nematau didelės tame pažangos. Taigi dėl to mes esam priversti ieškoti būdų, kaip iš esmės didinti šių dalelių vėsinimo poveikį.

Ką mes dabar darome yra daugiau teorinis klimato modeliavimas, taip pat stebint šalutinį ozono poveikį. Tarkime, didesnis dalelių paskleidimas į atmosferą gali pakenkti ozono sluoksnio storiui, o mes žinoma to nenorime. Jei mums nepavyks pažaboti C02 dujų sklaidos į atmosferą, būsime priversti griebtis radikalesnių ir didesnių atmosferos aušinimo eksperimentų, o tai užima daug laiko. Nemanau, kad panašus eksperimentai būtų vykdomi per ateinančius 10 metų.

Jūs pasisakėte už šiuos radikalius sprendimo būdus, taigi jūsų įsitikinimu, nepakaks tarptautinių pastangų kontroliuoti išmetamų CO2 dujų kiekį vien pasitelkus Jungtines tautas…?

Na, jie nėra veiksnūs! 2006 m. apimtas nevilties aš parašiau straipsnį, kuris siūlė šią idėją (aušinti atmosferą pasitelkus išskiriamas daleles). Nesitikėjau, kad sulauksiu atsako.

Ar įmanoma Europos ateitis be naftos?

Manau tokia galimybė yra, tačiau aš esu vis dar skeptiškai nusiteikęs, nes nafta yra naudojama visur.

***

Profesorius Paulius Krucenas dalyvavo EP STOA - mokslo ir technologijų pasirinkimo galimybių vertinimo- seminare, kur buvo aptarti būdai, kaip Europa gali atprasti nuo naftos, ieškant kitų alternatyvų.

Faktų dėžė: Paulius Krucenas

* 1933 m. gimė Amsterdame
* 1954 m. dirbo tiltų statybos biure Amsterdame.
* 1959 m. pradėjo akademinę karjerą meteorologijos katedroje Stokholme
* 1960 m. pradėjo tyrimo darbus atmosferos ozono srityje
* 1982 m. kartu su kitais autoriais išleido leidinį “Sutemų vidurdienis” apie branduolinės žiemos pasekmes
* 1995 m. apdovanotas Nobelio premija chemijos srityje
* 1996 m. tapo tarptautinės ozono komisijos nariu
* 2006 m. publikavo straipsnį žurnale “Klimato kaita”, kuriame aptarė klimato kaitos naujus kovos būdus

Europos Parlamento informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Gražvydas Jegelevičius2011-01-28 15:50

Atsiminkit, kuo žmonės bandys kontroliuoti sistemą (t.y. Motiną Žemę), tuo daugiau chaoso iš to išplauks… Geoinžinerija ir sieros produktų purškimas į atmosfera, tai tolygu netiesioginei savižudybei.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras