BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prof. A. Galdikas: Saulės energetikos perspektyvos Lietuvoje


Sausio 26 d., Lietuvoje paskelbtas saulės energetikos pramonės startas. Atidarymo ceremonija vyko UAB „Precizika-MET SC” industrinėje fotoelektros laboratorijoje, Vilniuje. Spausdiname prof. Algirdo Galdiko, perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktoriaus pasakytą kalbą.

Fotoelektros technologijų pramonė yra viena iš sparčiausiai besivystančių aukštųjų technologijų sektorių pasaulyje: jau eilę metų jos apimtys padidėja 30 - 35 % kasmet. Net pasaulinė krizė šią šaką palietė mažiau, negu kitas, ir tai pagrindinai tik Europoje.

Europos fotovoltaikos pramonės asociacijos (EPIA) galimi vystimosi scenarijai numato, kad ES šalyse iki 2020 m. sumarinė saulės elektrinių galia sieks iki 450 GW, JAV Didysis energijos planas numato, kad 2050 m. ši šalis 69% elektros energijos gaus iš saulės. O kur dar Indija, Kinija, kitos šalys. Šie planai numato, kad technologijų vystimasis atpigins šiandien brangią fotoelektrą tiek, kad ji taps konkurencinga lyginant su tradiciniu būdu generuojama elektros energija. Pietų Europoje tai turėtų atsitikti po 1 - 2 metų, Lietuvos platumose - apie 2018 - 2020 m.

Milžiniška fotoelektros produktų ir komponentų rinka vilioja gamintojus ir investuotojus. Ne išimtis ir Lietuva, kurios 24 juridiniai asmenys, verslo įmonės ir mokslo institucijos, apsijungė į Fotoelektros technologijų klasterį, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti Lietuvoje fotoelektros technologijų pramonę, apimant kuo platesnį produktų ir technologijų pridedamosios vertės grandinę. Didžiąją produkcijos dalį numatoma eksportuoti.

Šiandien dalyvaujame saulės elementų gamyklos atidaryme. Greta saulės elementų gamybos, klasteris planuoja organizuoti šalyje silicio, tai yra, žaliavos saulės elementams, gamybą, taip pat planuojame organizuoti saulės modulių surinkimą iš pagamintų elementų, lygiagrečiai ar šiek tiek vėliau inicijuojant elektronikos, skirtos saulės modulių generuojamos elektros konvertavimui į vartotojui įprastą 50 Hz dažnio ir 220 V įtampą bei prijungimui prie tinklų. Tuo būdu, maksimali sukuriamos pridėtinės vertės lieka mūsų šalyje, taip pat įgyjamas konkurencinis pranašumas, nes žaliavų, sudėtinių dalių ir komponentų gamintojai yra greta, kartais net toje pačioje įmonėje.

Klasterio įmonės šiose srityse tarpusavyje derina mokslinių tyrimų, technologijų kūrimo ir diegimo, investicijų politiką. Šiuo metu yra paruošti projektai, rasta dalis lėšų ir padaryti akcininkų sprendimai statyti pilotinę silicio gamyklą Šiauliuose, dideles saulės elementų ir saulės modulių gamybos įmones Vilniuje ir Alytuje. Precizika-MET SC, kurios patalpose esame, planuoja tiek praplėsti savo gamybą, kad taptų pastebima įmone Europoje, gaminančia 20 kartų daugiau produkcijos, negu pajėgia su dabartiniais įrenginiais. Dalis šių iniciatyvų remiasi mūsų pačių „know how”, sukurtu vykdant tiesiai iš Briuselio finansuojamus ES BP6 ir BP7 bei Lietuvos struktūrinių fondų projektus (pavyzdžiai - įmonė, kurioje esame, taip pat būsima silicio gamybos įmonė Šiauliuose), kita dalis - importuotomis pažangiausiomis technologijomis (BOD Group ir grupės įmonių Baltic Solar Solutions ir Baltic Solar Energy saulės elementų gamykla Vilniuje, planuojančios 120 MW galios metines saulės elementų gamybos apimtis, įmonė ViaSolis Alytuje, numatanti 60 MW metinės galios saulės modulių gamybą). Jau paruoštų projektų įgyvendinimas 2016 - 2018 m. užtikrintų apie 1,6 mlrd. Lt eksporto apimtis.

Abu keliai - nuosavų technologijų kūrimas ir jų pirkimas - turi savo privalumų ir trūkumų, galima tik neabejotinai teigti, kad įvairovė yra geras požymis.

Minėti projektai yra pateikti LVPA prie ŪM SF paramai gauti ir sėkmingai praėję keletą vertinimo etapų. Tikimės, kad ŪM sprendimai bus palankūs pareiškėjams, ir mano paminėtas pagrindinis tikslas - sukurti Lietuvoje fotoelektros technologijų pramonę - galės būti pasiektas. Kitu atveju, be paramos, visa mūsų programa gali sustoti pačioje pradžioje, apsiribodama šia nedidele gamykla.

Klasterio nariai puikiai supranta, kad ši pramonės šaka, kaip ir kitos aukštųjų technologijų verslo sritys, negali ilgesnį laiką išlikti konkurencinga be mokslinių tyrimų. Todėl Klasteris pateikė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros „minkštąjį” projektą ir artimiausiu metu pateiks „kietąjį” projektą pagal ŪM kvietimus Inoklaster LT ir Inoklaster LT+. Tikimės, kad ŪM ir LVPA teigiamai įvertins šiuos projektus ir skirs SF paramą jų vykdymui.

Minėti projektai skirti pramoniniams ir taikomiesiems tyrimams, kurie jau šiandien vykdomi privačiose struktūrose - Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institute, lazerių firmoje „Altechna”. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir fundamentiniai tyrimai, kurie galėtų būti vykdomi universitetuose ir institutuose. Lietuva turi gero lygio medžiagotyros srities mokslininkų būrį, tai yra, kaip tik tokios pakraipos mokslininkus, kurie reikalingi fotoelektros technologijų vystymui turint omenyje ilgalaikę perspektyvą. Jiems tik reikėtų nuo bendrosios medžiagotyros pasukti link kryptingų naujų medžiagų ir technologijų kūrimo fotoelektros srityje. Jei pavyktų įgyvendinti fundamentalių tyrimų, pramoninių ir taikomųjų tyrimų ir begimstančios pramonės efektyvią sąveiką, Lietuva užsitikrintų tarptautiniu mastu konkurencingos ir labai perspektyvios aukštųjų technologijų pramonės šakos tvarią plėtrą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras