BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pristatyta galimybių studija „Kauno rajono šilumos gamybos šaltinių renovacija“

     
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didelis dėmesys skiriamas klimato kaitos ir šalių energetinės nepriklausomybės problemoms, ieškoma būdų, kaip efektyviau išnaudoti pirminius energijos šaltinius. Kaip viena ekologiškiausių ir efektyviausių priemonių šiems tikslams pasiekti yra šilumos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Lietuvoje išvystyta centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra palanki šių išteklių naudojimui. Pereiti prie ekologiško kuro skatina ir tai, kad ketinama apmokestinti iškastinio kuro naudojimą ir griežtinti reikalavimus bei didinti mokesčius už aplinkos taršą. Tai neišvengiamai padidintų šilumos kainą vartotojams. Atsižvelgdama į tai, Kauno rajono savivaldybė svarsto apie biokuro panaudojimo plėtros galimybę. Savivaldybės įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centras užsakymu buvo atlikta ir pristatyta galimybių studija „Kauno rajono šilumos gamybos šaltinių renovacija”.

Šioje studijoje techniniu ir ekonominiu atžvilgiu nagrinėjama Kauno rajone veikiančių šilumos gamybos šaltinių situacija. Atliekant jų analizę, specialistams teko atsižvelgti į Kauno rajono specifiką. Rajonas juosia antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, todėl dalį rajono teritorijos aptarnauja AB „Kauno energija”, kurios pagrindinė akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė. UAB Komunalinių paslaugų centras centralizuotai šilumą tiekia Babtų, Karmėlavos, Vandžiogalos gyvenvietėms ir daliai Sitkūnų bei Neveronių gyventojų. Rajone yra daug nedidelių gyvenviečių, kaimų, todėl tam tikrą šilumos ūkio sistemos dalį užima privatūs individualių namų autonominiai šilumos gamybos šaltiniai. Savą nišą turi ir atskiri šilumos gamybos šaltiniai, kuriuos eksploatuoja patys šilumos vartotojai (mokyklos, vaikų darželiai, kultūros centrai ir kt.) arba pagal Kauno rajono savivaldybės pasirašytas nuomos sutartis šilumos gamyba ir tiekimu užsiimančios įmonės. Galimybių studijoje analizuojamos UAB Komunalinių paslaugų centras ir ugdymo įstaigų bei kultūros centrų eksploatuojamų katilinių renovacijos galimybės.

Studiją atlikusių mokslininkų nuomone, iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės energijos, elektros energijos, geoterminės energijos ir kt.) tinkamiausia kuro rūšis galėtų būti biokuras (medienos granulės, medienos drožlės, gabalinė mediena). Tai vietinis kuras, mažinantis priklausomybę nuo iškastinio importuojamo kuro. Pagal techninius ir ekonominius rodiklius perėjimas prie biokuro Kauno rajone duotų daug naudos, nes gaminamos šilumos kainos taptų stabilios, padidėtų apsirūpinimo kuru, skirto šilumos gamybai, patikimumas. Be to, perkant vietinį, o ne atsivežtinį, kurą atsiranda galimybė skatinti ekonominį gyvybingumą rajone. Labai svarbu ir tai, kad tokia šilumos gamybos šaltinių pertvarka duos teigiamą poveikį aplinkai ekologine prasme.

Specialistai pastebi, kad lyginant biokuro ir akmens anglies naudojimą šilumos gamyboje, perėjimo ekonomika ne visais atvejais palanki žaliajam kurui, tačiau įvertinus aukštesnį biokuro katilų automatizavimo lygį ir jo sąlygojamą aplinkosauginį efektą, šis kuras gali būti laikomas konkurencingu akmens angliai. O atsižvelgus į, kaip tikimasi, gana greitai atsirasiantį ekologijos mokestį, biokuro konkurencingumas dar labiau išaugs. Be to, svarstoma galimybė kuro kaštus ir šilumos kainas vartotojams sumažinti Kauno rajone pastačius medienos granulių gamybos liniją, kuri aprūpintų mažąsias katilines.

Studijoje rekomenduojama katilinėse, kurių galia 20-100 kW, statyti medienos granulėmis kūrenamos šilumos gamybos įrenginius, katilinėse, kurių galia 100-300 kW, statyti medienos granulėmis arba sausomis medžio drožlėmis (drėgmė iki 40 proc.) kūrenamus katilus, o daugiau nei 300 kW galingumo katilinėse įrengti tik medienos drožlėmis (drėgmė iki 50 proc.) kūrenamus katilus.

Šiuo metu katilinėms, šilumą tiekiančioms švietimo įstaigoms, kultūros centrams, sunaudojama apie 1,9 mln. lt. per metus, po renovacijos ši suma sumažėtų maždaug iki 892 tūkst. lt. per metus. galimybių studijoje skaičiuojama, kad renovavus Karmėlavos, Vandžiogalos, Sitkūnų ir Neveronių katilines pagaminamos energijos savikaina sumažėtų apie 7 cnt/kW ir jose gaminamos šilumos kaina priartėtų iki AB „Kauno energija” tiekiamos šilumos kainos, t. y. maždaug iki 22 cnt/kW. Skaičiuojama, kad investicijos atsipirktų vidutiniškai per 7 metus.

„Atlikta studija suteikia galimybę pažvelgti į šilumos ūkio rajone ateitį ir realų pagrindą pradėti spręsti įsisenėjusias šilumos tiekimo gyventojams, mokykloms, vaikų darželiams, kultūros centrams problemas,” - teigė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Galimybių studijos pristatyme dalyvavo Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas, mero pavaduotojas Petras Mikelionis, Administracijos direktorius Vytas Bancevičius, Tarybos nariai Aleksandras Bosas, Zigmas Kalesinskas, Antanas Makarevičius, Administracijos skyrių vedėjai ir specialistai.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras