BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prieš rimtas diskusijas – ekologinių ūkių apžiūros

Nors susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu Lietuvoje yra didelis, tačiau pastebėta, kad ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų tuo užsiimama. Pastaruoju metu tenka išgirsti ir pačių ūkių savininkų priekaištų dėl pernelyg griežtų patikrų bei ne visada pagrįstų reikalavimų, kurie ne vieną ūkininką paskatino atsisakyti ekologinio ūkininkavimo. Kokia iš tiesų situacija ekologiniuose ūkiuose vakar aiškinosi žemės ūkio viceministrai Aušrys Macijauskas ir Edvardas Raugalas, už šią sritį atsakingi Žemės ūkio ministerijos specialistai, apsilankę Molėtų rajono ūkiuose.

“Ką mums reikia padaryti dėl tikrų smulkių ekologinių ūkių, kad jie klestėtų?”, - Molėtų ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis” tarybos pirmininkės Elenos Grajauskienės klausė viceministras A. Macijauskas.

“Pirmiausia reikėtų labai aiškaus smulkių ir stambių ūkių atskyrimo, juk mažame ūkelyje žmogus stengiasi kaip nors išgyventi, augina daržoves, laiko gyvulius, bando suderinti daug veiklų, o tai ne visada lengva. Reikalavimai stambiems ir smulkiems ūkiams turi būti skirtingi”, - teigė pašnekovė, turinti ilgametę, daugiau kaip 20-ties metų ekologinio ūkininkavimo patirtį ir šią veiklą pavertusi gyvenimo būdu. Matyt, ne veltui moteris sako, kad į ekologinį ūkininkavimą žmogus turi žengti su dvasine nuostata, kad juo būtų galima pasitikėti.

Kaip rodo statistika, ekologinių sodininkystės, daržininkystės ūkių bei uogynų yra labai nedaug - jie sudaro vos 0,3 proc. ekologinių ūkių. Daugiausiai sertifikuojama ekologiškų javų. Pastebima, kad pastaruosius kelis metus ekologinių ūkių Lietuvoje nežymiai mažėja, tačiau patys ūkiai bei sertifikuotų pasėlių plotai didėja. 2011 m. į ekologines ūkininkavimo išmokas pretendavusių ūkininkų skaičius siekė beveik 2,6 tūkst, o deklaruojamų ūkių plotai išsiplėtė nuo 95,5 tūkst. ha iki 150,7 tūkst. ha. Labiausiai deklaruojamų plotų dydis išaugo Biržų, Ukmergės, Telšių bei Švenčionių rajonuose - lyginant su praėjusiais metais, jis padidėjo daugiau nei 40 proc.

Deklaruojamų plotų plėtra, neproporcinga ekologiškos produkcijos pasiūlai, o ypatingai kelių šimtų ha ekologiniai ūkiai kelia klausimų, ar ten išties užsiimama ekologine gamyba, ar jie įkurti tik siekiant pasipelnyti iš paramos lėšų.

“Didžiausią bėdą matome tokiuose ekologiniuose ūkiuose, kur, pavyzdžiui, 400 ha plote sėjamos garstyčios, už kurių hektarą mokama iki 2,5 tūkst. Lt išmoka. „Ekoagros” tokius ūkius patikrina, nusižengimų neranda, tačiau realizuotos ekologiškos produkcijos iš jų nėra”, - stebėjosi viceministras A. Macijauskas. Jam pritarė ir viceministras E. Raugalas, klausdamas, gal vertėtų atskirti ekologinius sėklinius ūkius ir taip sumažinti piktnaudžiavimo ekologine gamyba riziką. „Jeigu augini ekologines vaistažoles, gal jas būtų racionaliausia priduoti vaistažolių fabrikui, o paramą išmokėti tuo atveju, kai bus įrodymas, kad vaistažolės realizuotos?”, - antrino ir Vladas Pusvaškis, turintis mišrų ekologinės augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį.

Kaip teigė Molėtų krašto ūkininkai, optimaliausia ekologiškai ūkinkauti iki 5 ha plote. Tad ūkininkai pritarė Ministerijos vadovybės iniciatyvai nustatyti konkretų ekologinių ūkių dydį. Taip pat pritarta ir minčiai, kad ekologiniuose ūkiuose turėtų būti vykdoma tik ekologinė veikla, taip sumažinant piktnaudžiavimo atvejus, kai ekologiška pristatoma ir įprastai užauginta produkcija.

Šią vasarą papildyti GAAB (Geros agrarinės būklės reikalavimai) taip pat mažins piktnaudžiavimo atvejus. “Šie reikalavimai yra elementarūs ir būtini visiems, dirbantiems žemę. Nuo šiol už GAAB reikalavimų neatitinkančius plotus nebus galima gauti ekologinio ūkio sertifikato. Už reikalavimų nesilaikymą bus taikomos sankcijos ir nemokama parama”, - naują tvarką komentavo A. Macijauskas.

3,25 ha ekologinį ūkį turinti Ramunė Gecevičienė pripažįsta, kad “Ekoagros” reikalavimai neretai yra absurdiški ir verčiantys atsisakyti veiklos: „Gaila, kad atvažiavę tikrintojai tik ieško, kas yra blogai, dėl to aš pati savo ūkį nuo 5 ha sumažinau iki dabartinio dydžio, turiu minčių išvis tokio ūkio atsisakyti, - problemomis dalijosi pašnekovė. - Tarkim, aš pati prisirenku ir prisiauginu ekologiškų sėklų, tačiau jeigu neturiu pakelio, tokios sėklos nėra laikomos ekologiškomis”. Ne mažiau priekaištų pažerta ir pačiai sertifikavimo tvarkai. “Sertifikatas išduodamas metams, o aš, nuėmusi cukinijas birželį, jas realizuoju rudenį, ką man daryti, kai sertifikavimo institucijos specialistas, atvažiavę spalio mėnesį, man pasako, kad realizuoti galiu tik praėjusių metų derlių, nes būtent tiems metams ir buvo suteiktas sertifikatas?”, - nelogiška tvarka piktinosi 11 metų ekologinio ūkininkavimo patirtį turinti moteris. „VšĮ „Ekoagros” dažniau kalba apie sankcijas nei pastebi kažkokius teigiamus dalykus”, - kolegės mintims pritarė ir V. Pusvaškis. Su kolegų mintimi sutiko ir šio krašto kooperatyvo „Padegsnys” pirmininkas Julius Grajauskas, ūkininkai V. ir A. Šeikiai, turintys ekologišką vaistažolių ūkį.

Diskusijos metu kalbėta ir kitais aktualiais klausimais: apie sertifikavimo įstaigų konkurencijos stoką, svarstytiną dirvožemio tyrimų tvarką - veiklos pradžioje ir po kokių 5 metų, apie konsultantų pagalbą ūkininkams pildant apskaitos žurnalus bei tvarkant dokumentus, sėjomainą, augalų kaitą bei žemės įdirbimą.

Puikaus humoro jausmo nestokojantis A. Šeika aprodė savo valdas

Vladas Pusvaškis (viduryje) pasakojo apie savo mišrų ūkį ir aprodė tolumoje besiganančius savo galvijus

Daugiau kaip 20-ties metų ekologinio ūkininkavimo patirtį turinti Elena Grajauskienė turi, ką papasakoti apie šios veiklos aktualiausias problemas

Vanda Šeikienė papasakojo apie savo ekologiškas vaistažoles

Žemės ūkio ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras