BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prancūzų sąjūdis už ekonomikos mažinimą La Décroissance

Ekonaujienų redakcija primygtinai siūlo paskaityti Vitos Gruodytės straipsnį išspausdintą “Kultūros baruose” ir perspausdintą interneto svetainėje www.lrt.lt.

Televizijos reportažas prasideda pasakojimu apie du jaunus žmones, kurie kartu uždirba 5000 eurų, bet eina į vietinį turgų prieš pat jo uždarymą, kad susirinktų pardavėjų dėžėse užsilikusius nelabai išvaizdžius vaisius. Kodėl? Nes nieko nereikia išmesti. Be to, mergina lanko gana keistus vieno madų dizainerio kursus - visos jo naudojamos medžiagos yra iš šiukšlyno.

Išplautos, išvalytos, jos tampa madingomis skrybėlaitėmis ir rankinėmis.

O vaikinas namuose, virtuvinės spintelės stalčiuje, laiko sliekus, kurie suvirškina visas augalinės kilmės atliekas (kitos šiukšlės, žinoma, surūšiuojamos) ir paverčia jas puikiu juodžemiu. „Suvirškina labai greitai, todėl nėra jokio kvapo”, - aiškina jis apstulbusiai žurnalistei.

Kaip sliekai iš stalčiaus neišsišliaužioja - mįslė. Bet šis atvejis dar ne pats radikaliausias. Radikalesnis, kai pardavus „normalų” namą ir nusipirkus žemės, apsigyvenama jurtoje (vis toje pačioje Prancūzijoje). Negausus maistas laikomas pavėsinėje lauke, lempa žibalinė (jei nepakanka saulės baterijos), prausiamasi saulės pašildytu šaltinio vandeniu, o į tualetą einama į būdelę „už jurtos” - visai kaip mūsų kaime, tik, pasirodo, norint išvengti blogo kvapo, reikia kaskart užpilti pjuvenomis.

Neverta net minėti, kad gausėja perkančiųjų tik ekologiškus (jokia chemija neapdorotus) drabužius ir maisto produktus, pastaruosius dažnai tiesiai iš vietinio ūkininko. Yra tokių, kurie visiškai atsisako gaminių iš plastiko (įvairių buities rakandų galima nusipirkti sendaikčių turguose), nebenaudoja jokių cheminių valiklių (juos keičia muilu, actu, soda ir kitais močiučių receptais), nebarsto cheminių trąšų savo soduose, daržuose, balkonuose ar terasose, visiškai nebenaudoja arba iki minimumo sumažina elektrinių prietaisų skaičių namuose (kai kurie atsisako net dujinės viryklės ir valgo tik tuos produktus, kurių nereikia termiškai apdoroti).

Gyvena su viena lempa namuose, ir ta pačia - ilgo naudojimo, arba gamina savo elektrą, įsirengę saulės baterijas, o jos perteklių parduoda elektros tinklams, bei surinkinėja lietaus vandenį buitinėms reikmėms. Dar kiti nebesinaudoja mašinomis ir lėktuvais, važinėja tik visuomeniniu transportu, traukiniais, dviračiais, jodinėja arkliais, vaikšto pėsčiomis, bėgioja…

Tai ne Prancūziją apėmusios ekonominės recesijos požymiai, o nauja (sena?) gyvenimo filosofija, užkrečianti vis didesnį skaičių žmonių. Tai - sąmoningas pasirinkimas eiti priešinga, nei kapitalizmas veda, linkme.

Ne tik bandymas nusikratyti ekonomiškai išsivysčiusios visuomenės saviems piliečiams klijuojamos „vartotojo” etiketės, bet ir tam tikru atžvilgiu „sugrįžti į gamtą”, kaip sakytų Jean-Jacques`as Rousseau.

Vis dažniau žurnalistai pasakoja apie eilinius prancūzus, iškeitusius didmiesčio triukšmą ir smarvę į gamtos ramybę, pradedančius auginti ožkas, vištas, asilus ar avis, renkančius kalnuose gydomąsias žoles ir pardavinėjančius jas internete, ar atidarančius šeimyninius viešbutėlius turistams. Bėda tik ta, kad šiais laikais sugrįžti „visiems kartu” į gamtą yra dar didesnė utopija nei Rousseau laikais. Ekonominė ir socialinė visuomenės struktūra yra pernelyg sudėtinga, kad galima būtų pakeisti dalį šio įvairiais ryšiais glaudžiai susieto mechanizmo nesugriaunant visumos. O kas galėtų pakeisti visą sistemą in corpore ?

Prancūzų sąjūdžio La Décroissance , kuris prasidėjo 2001 m. Lione, pasklido po kitus Prancūzijos regionus ir jau pasiekė Paryžių, apologetai sako, kad viskas įmanoma, tik reikia individualaus sąmoningumo ir kolektyvinių sprendimų. Nepaisant originalių, laikmetį atitinkančių idėjų, šis sąjūdis vis dar mažai žinomas ne tik svetur, bet ir pačioje Prancūzijoje.

2005 m. buvo surengta pirmoji masinė demonstracija ir įkurta nauja politinė partija P.P.L.D ( Parti Pour La Décroissance ), kurios šūkis - „Negali būti neriboto augimo ribotame pasaulyje”. Ji nuolat organizuoja įvairias visuomenės sąmoningumą žadinančias akcijas - pavyzdžiui, „dienas be pirkinių”. Tačiau jai nepavyko sutelkti pakankamai narių, kad įgautų realų politinį svorį prieš dvejus metus vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.

Viena vertus, šis sąjūdis yra daugialypis, susideda iš skirtingų atšakų, kiekviena atstovauja vienam ar kitam šios bendros tendencijos aspektui: vieni kovoja už ekologišką žemės ūkį ir prieš genetiškai modifikuotas kultūras, kiti - prieš reklamą kaip pagrindinį kapitalizmo įrankį, treti - prieš atominę energiją, dar kiti - už vandens išteklių nacionalizavimą etc.

Antra vertus, šie pasirinkimai vis dar yra individualūs, o ne kolektyviniai, juolab ne politiniai. Apie juos buvo kalbama retai, rašoma dar rečiau, pagrindinė informacija pateikiama tik internete ir keliuose savilaidos laikraščiuose. Nuo 2006 m., pagausėjus šių idėjų skleidėjų būriui, pasivadinusiam „ Colporteurs de Décroissance “, informacija pradėjo intensyviau skverbtis į žiniasklaidą ir domėjimasis jais padidėjo.

Žinoma, suaktyvėjo ir jų kritikai - esą, negi dabar grįšime į akmens amžių? Tačiau, stiprėjant globalinei krizei, ieškoma lokalinių išeičių, todėl imta plačiau aptarinėti ir šios, „normalaus vartotojo” akimis žiūrint, keistokos grupuotės idėjas. O gal jie teisūs? - klausia žurnalistai. Tuo pasinaudodami, sąjūdžio už ekonomikos mažinimą teoretikai gilina savo refleksijas ir braižo galimos (būsimos?) visuomenės eskizus.

Ištakos

Nors sąjūdis prieš neribotą ekonominį augimą atitinka dabarties realijas ir aspiracijas, pati idėja nėra nauja. Jai artimi, pavyzdžiui, ir Apšvietos amžiaus humanistai, ir antiindustrinis XIX a. sąjūdis, paremtas kai kuriomis socialistinėmis ir krikščioniškomis idėjomis (Johnas Ruskinas, Henry Davidas Thoreau, Levas Tolstojus), ir įvairūs XX a. sąjūdžiai už žmogaus teises. Galėtume prisiminti ir rusų mokslininko Vladimiro Vernadskio (1863-1945) biosferos tyrinėjimus.

Tačiau tikruoju sąjūdžio pradininku, teoriniu jo pagrindėju La Décroissance dalyviai laiko rumunų kilmės amerikiečių mokslininką Nicolas Georgescu-Roegeną (1906-1994), kuris pagrindė naują ekonomikos viziją - bioekonomiką. Ekonomikai pritaikęs fizikinės entropijos principą, susiejęs ekonomikos ir fizikos (termodinamikos) mokslus, jis apibrėžė termodinaminės ekonomikos kryptį.

Visą straipsnį skaitykite www.lrt.lt svetainėje.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

sigurdas2009-06-11 02:57

Fryganai. :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras